Per 11 mėn. Vilniuje šiemet rezervuoti 7 254 nauji būstai (butai ir kotedžai), pernai per tą patį laikotarpį – 4 398 (per visus metus – 4 949), o 2019–aisiais – 5 817 (per visus metus – 6 178). Įprastai, šventinis laikotarpis, gruodį būsto rinkoje būdavo bene ramiausias per visus metus, tačiau pastarasis laikotarpis parodė, kad pandemijos metu ankstesnės tendencijos nebūtinai pasitvirtina.

Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

Rinkoje pasirodė trys nauji projektai ir vienas naujas projekto etapas, tačiau naujų būstų pasiūla toliau mažėjo. Joje teliko 3 545 būstai, iš kurių rinktis gali pirkėjai. Didžiulį rinkos „alkį“ rodo ir rezultatai: naujai startavusiame „Citus“ projekte „Visi savi“ Vilniuje, Visorių g. per mažiau nei pusantro mėn. rezervuota jau beveik ketvirtadalis butų. Toks spaudimas augina ir kainas, nors statistika kol kas to ir nerodo, bet apsigauti nereikėtų.

Statistiškai, per mėnesį vidutinės kvadratinio metro būsto kainos naujuose projektuose sumažėjo: spalį jos siekė 2 427 Eur/kv. m, lapkritį – 2 311 Eur/kv. m. Tačiau „Citus“ analitikai aiškina, kad taip įvyko dėl pasiūloje sparčiai mažėjančios vidutinės ar aukštesnės klasės būstų pasiūlos ir santykinai žemesnės „sandėlį“ papildančių ekonominės klasės būstų kainos. Pastebima, kad realios kainos auga kiekvieną mėnesį.

Situaciją rinkoje kaitina ir skandalai bei rengiami teisės aktai

Lapkričio pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodę informacija apie įtariamą korupciją už statybos leidimų išdavimą atsakingose institucijose. Jei ji pasitvirtins, tai taip pat negelbės naujų projektų badą kenčiančios Vilniaus rinkos.

„Esame pastebėję, kad statybas leidžiančių dokumentų išdavimas kartais būdavo vilkinamas ar stabdomas dėl keisčiausių priežasčių. Bet yra ir kita medalio pusė – tokie skandalai išgąsdina žmones, o specialistų ir taip trūksta, todėl kuriam laikui situacija gali tapti dar aštresnė, naujų projektų kelias iki pirkėjų taps dar sunkesnis. Žinoma, teisėsaugos tyrimas, tuo pačiu, ir džiugina: procesas turėtų tapti skaidresnis ir greitesnis, o tai, be abejonių, naudinga visam sektoriui“, – įsitikinęs „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Ilgalaikėje perspektyvoje neigiamų pasekmių turės ir parengtas valstybinės žemės įstatymo pakeitimas, kuriam įsigaliojus labai pakils valstybinės žemės sklypų kaina, o vietų plėtrai jau dabar trūksta. Š. Taručio skaičiavimu, Vilniuje iki 80 proc. būsto projektų plėtojami valstybinėje žemėje, o sklypų kaina, įsigaliojus įstatymui, galėtų išaugti nuo 75 iki 105 proc. jų rinkos vertės. 50 kv. m būstą tai pabrangintų 15–20 tūkst. eurų, skaičiuoja „Citus“ ekspertas.

Kaune nuotaikos – optimistiškesnės, bet kainos auga sparčiau nei sostinėje

Kaune lapkritis buvo vienas sėkmingiausių mėnesių šiemet: per mėnesį rezervuoti 152 nauji butai ir kotedžai, o rezultatyviausią mėnesį šiemet, rugpjūtį rezervacijų skaičius siekė 153. Vienuolikos mėnesių rezultatas su 1 158 rezervacijomis beveik pavijo 2019–uosius, kai per tą patį laiką rezervuoti 1 193 būstai, o per visus metus jų buvo 1 375. Pernai per tą patį laiką sutarta dėl 738 būstų pirkimo, o per metus savininkų sulaukė 806 nauji butai ir kotedžai.

Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika, 2019–2021 m. („Citus“ duom.)

Tiesa, laikinojoje sostinėje per mėnesį rinkai nepatiektas nei vienas naujas projektas, todėl ir pasiūla, iki šiol santūriai augusi, smuktelėjo nuo 1 376 iki 1 200 būstų. Per tą patį laiką vidutinės kainos Kaune šoktelėjo akivaizdžiai ir priartėjo prie sostinės: nuo 1 911 Eur/kv. m net iki 2 114 Eur/kv. m.

Grafikas nr. 3: Naujų būstų pasiūlos dinamika Vilniuje ir Kaune, 2021 m. („Citus“ duom.)

Grafikas nr. 4: Vidutinių kainų (Eur/kv. m) pokytis Vilniaus ir Kauno pirminėse būsto rinkose, 2021 m. („Citus“ duom.)

Šaltinis – „Citus“