Šios neplaninės akcijos metu VDI darbo inspektoriai patikrino, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) reikalavimų 278 įmonėse. Buvo patikrintos 87 apdirbamosios gamybos, 79 statybos, 61 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 33 žemės ūkio, 10 miškininkystės bei 9 transporto ir saugojimo sektorių įmonės.

Statybvietėse didžiausias pavojus – kristi iš aukštai

Patikrinimų metu statybvietėse didžiausias dėmesys buvo skiriamas darbuotojų kritimo iš aukščio prevencijai, savarankiškai dirbančių asmenų naudojamų asmeninių apsaugos priemonių bei darbo priemonių atitikties DSS reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, tinkamų kolektyvinių apsaugos nuo kritimo iš aukščio priemonių įrengimui.

Apdirbamosios gamybos įmonėse dėmesys buvo kreipiamas į saugaus darbų organizavimo ypatumus, gaminių, rastų, krovinių, įrenginių kritimo ar virtimo, darbuotojų kritimo iš aukščio rizikos prevencijai bei įrenginių atitiktį DSS reikalavimams. Sandėliavimo įmonėse buvo tikrinama, ar įgyvendinta darbuotojų kritimo iš aukščio bei krovinių kritimo ar virtimo prevencija, ar užtikrinama pakrovimo ir iškrovimo darbų organizavimo ir atlikimo sąlygų atitiktis DSS reikalavimams.

Vilniaus m.

savivaldybės nuotr.

Darbai aukštyje yra viena pavojingiausių veiklos sričių, kurioje nelaimingų atsitikimų pasekmės yra skaudžiausios – dažniausiai baigiasi darbuotojų žūtimi arba sunkiais sužalojimais. VDI yra parengusi interaktyvias rekomendacijas, kurios yra skirtos kritimo iš aukščio prevencijai statybos sektoriuje užtikrinti, bet aktualios ir atliekant kitus darbus aukštyje, pavyzdžiui, kraunant prekes sandėlyje ar valant pastatų langus. Be to, galite pasižiūrėti kitas aktualias metodines rekomendacijas ir atmintines, susijusias su darbais aukštyje, krovos ir kitais pavojingais darbais. 

Atlikus patikrinimus, 166 įmonėms (60 proc. visų patikrintų įmonių) surašyti privalomai vykdytini R1 reikalavimai, kuriuose nurodyta pašalinti 374 DSS teisės aktų pažeidimus. Daugiausia, t. y. 58 R1 reikalavimai, kuriuose nurodyta pašalinti 156 pažeidimus, buvo surašyta apdirbamosios gamybos įmonėms.

Statybos įmonėms surašyta 40 R1 reikalavimų (69 pažeidimai), didmeninės ir mažmeninės prekybos – 39 R1 reikalavimai (68 pažeidimai), žemės ūkio – 17 R1 reikalavimų (47 pažeidimai), transporto ir saugojimo – 5 R1 reikalavimai (13 pažeidimų), miškininkystės – 5 R1 reikalavimai (10 pažeidimų).

Dažniausiai VDI inspektoriai nustatė įmonėse privalomo atlikti profesinės rizikos vertinimo pažeidimus – buvo nustatytas 141 toks pažeidimas, arba 51 proc. visų pažeidimų. Be to, VDI inspektoriai nustatė 60 (arba 22 proc.) atvejų, kai įmonėse įrengtos darbo vietos neatitiko DSS teisės aktų reikalavimų, identifikavo 48 nesaugius darbo įrenginius ir nurodė 15 atvejų, kai darbuotojai buvo netinkamai išmokyti ir (ar) instruktuoti, kaip saugiai atlikti jiems pavestus darbus.

Statybų aikštelės tvora.

Portalo nuotr.

Baudos skirtos 18 statybos įmonių

Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, 35 atvejais darbdaviai ar jų įgalioti asmenys už nustatytus DSS reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus buvo patraukti administracinėn atsakomybėn ir jiems skirtos baudos. Apskritai baudos buvo skirtos 18 statybos, 7 apdirbamosios gamybos, 3 didmeninės ir mažmeninės prekybos, 3 žemės ūkio, 1 miškininkystės ir 1 transporto ir saugojimo veiklos įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims.

„Svarbu pažymėti, kad ankstesni mirtinų ir sunkių įvykių darbe tyrimai parodė, kad visi pirmiau minėti pažeidimai apdirbamosios gamybos, statybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, žemės ūkio /.../ sektoriuose reikšmingai prisideda prie nelaimingų atsitikimų darbe. Deja, šie pažeidimai vis dar per dažnai nustatomi įmonėse, VDI atliekant inspektavimus, nors jų skaičiaus mažinimas ar pašalinimas turėtų būti pagrindinis įmonių vadovų, jų įgaliotų asmenų ir įmonėje veikiančių darbuotojų atstovų tikslas ir uždavinys“, – pastebi pranešime cituojamas Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Šiemet – 105 pranešimai apie saugos pažeidimus, kurie atsiliepė sveikatai

Išankstiniais duomenimis, VDI per dešimt šių metų mėnesių, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 105 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 15 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (per tą patį 2023 m. laikotarpį – atitinkamai 92 ir 13 pranešimų).

„Nors kelerius metus iš eilės stebėjome mažėjimo tendenciją, deja, šiais metais turėjome net du nelaimių darbe protrūkius: per birželio ir liepos mėnesius įvyko net 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, spalį – 3 mirtini ir 15 sunkių nelaimingų atsitikimų, o ir lapkritis prasidėjo skaudžia nelaime, kai įvykus sprogimui žuvo darbuotojas, – sako S. Balčiūnas. – Pastarojo įvykio aplinkybės dar tiriamos, tačiau jau dabar matome, kad šiais metais gerokai išaugo mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, kuriuos lėmė nesaugūs pačių darbuotojų ar jų kolegų veiksmai. Darbuotojai žūsta, nes jie patys ar jų kolegos elgiasi lengvabūdiškai, nesilaiko saugos taisyklių arba sąmoningai rizikuoja.“

Valstybinės

darbo inspekcijos

asociatyvi nuotr.

Nukentėjo ir inžinieriai, atsakingi už kitų saugumą

Spalį net dviem atvejais nukentėjo asmenys (inžinierius, darbų vadovas), kurie turėjo užtikrinti savo ir kolegų bei kitų darbuotojų saugų darbą su įrenginiais. S. Balčiūnas pažymi, kad analizuojant tokius atvejus darytinos tik dvi išvados: arba darbuotojai žuvo, nes neturėjo pakankamų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir dėl to nesuvokė rizikos veiksnių, arba sąmoningai rizikavo.

VDI dar kartą pabrėžia, kad būtent įmonių vadovai yra tiesiogiai atsakingi už tai, kad jų įgalioti asmenys – padalinių vadovai ir kiti darbuotojai, kuriems pavesta užtikrinti saugos reikalavimų vykdymą, – turėtų pakankamai žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tik tokiu būdu galima užkirsti kelią nelaimėms ir apsaugoti darbuotojų sveikatą bei gyvybes.