„Darbo užmokestis nėra darbdavio gera valia – tai įstatymo numatyta pareiga. Atlyginimo klausimai – vieni svarbiausių darbo santykiuose“, – pabrėžia pranešime cituojamas VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.

Darbo apmokėjimo sistema

Darbo užmokesčio mokėjimo tvarka turi būti apibrėžta darbo sutartyje ar darbo apmokėjimo sistemoje, kurią privalo patvirtinti darbdavys, kai vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau. Sistemoje nurodomos darbuotojų kategorijos pagal pareigybes ir kvalifikaciją, darbo užmokesčio dydžiai (minimalus ir maksimalus), papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindai ir tvarka. Ji turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokio diskriminavimo. Vyrams ir moterims už tokį patį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis.

Šarūnas Orlavičius.

VDI nuotr.

 

Darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Darbdavio perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus diskriminacijos bylas. „Darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo sąskaitą, išskyrus jūrininkus ir tam tikrus užsieniečius“, – akcentuoja Š. Orlavičius.

Mokėjimo terminai

Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o darbuotojui prašant – kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju atsiskaitoma ne vėliau negu per 10 darbo dienų nuo mėnesio pabaigos. Darbo sutarčiai pasibaigus, visos išmokos išmokamos ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent susitariama, kad bus atsiskaityta per 10 darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną.

„Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl vėlesnės visiško atsiskaitymo dienos, bet ne vėlesnės kaip 10 darbo dienų po atleidimo“, – pažymi kancleris.

Pexels nuotr.

Netinkamo atsiskaitymo pasekmės

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos išmokos, darbuotojui išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu nenustatyta kitaip. Delspinigiai skaičiuojami nuo pirmos uždelsimo dienos iki atsiskaitymo dienos.

„Jeigu darbo santykiai jau pasibaigę ir su darbuotoju buvo uždelsta atsiskaityti, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybos skaičiuojamos nuo konkrečios uždelstos sumos.“

Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, taip pat dėl neteisingo atsiskaitymo, nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje nustatyta tvarka, pateikiant prašymą darbo ginčų komisijai VDI adresu. Ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų yra vieni dažniausių darbo ginčų komisijose.