Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, ir neįgaliems darbuotojams, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos –  kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę, arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos – kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, nurodytiems darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.

Darbo kodekse reglamentuotos papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą pas tą patį darbdavį (turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 1 darbo diena); už darbą, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti (iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojai dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos); už ypatingą darbų pobūdį (kilnojamojo pobūdžio arba atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais – 2 darbo dienos; gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai nuo to, kiek savaičių jie dirbo, įskaitant viršvalandžius).

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė atkreipia dėmesį, kad papildomų atostogų suteikimo tvarka yra patvirtinta Vyriausybės.

„Jeigu darbuotojui papildomos atostogos priklauso skirtingais pagrindais, darbuotojas gali pasirinkti vieną iš pagrindų ir prisidėti prie kasmetinių atostogų, tačiau jeigu darbuotojas turi teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, darbuotojo pasirinkimu jam suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos, išskyrus specialų pagrindą – gresiant ar susidarius krizei ar ekstremaliajai situacijai, taip pat paskelbus ekstremaliąją situaciją“, – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki 41 darbo dienos, jeigu dirbama 5 dienas per savaitę, arba iki 50 darbo dienų, jeigu dirbama 6 dienas per savaitę, arba iki 8 savaičių, jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas, pailgintos atostogos. Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai.

„Taigi, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja, – Vyriausybės numatyta tvarka tam tikrų profesijų atstovai, pavyzdžiui, mokytojai, mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojai, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniai darbuotojai, sveikatos priežiūros specialistai, farmacijos specialistai, socialinių paslaugų srities darbuotojai, pilotai, jūrininkai, dėl darbo sąlygų specifiškumo įgauna teisę į pailgintos trukmės atostogas – iki 41, 50 darbo dienų arba 8 savaičių.“

I. Piličiauskaitė-Dulkė pažymi, kad, nepaisant nurodytų atostogų, gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu nustato Darbo kodeksas. Be to, kolektyvinėse sutartyse gali būti sutarta dėl papildomų naudų darbuotojams, pavyzdžiui, dėl sveikatos gerinimo atostogų, kurios šiuo metu Darbo kodekse nereglamentuotos.