Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė akcentuoja, kad profesinės sąjungos Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais kolektyviai atstovauja savo nariams – darbuotojams ir asmenims, dirbantiems Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nurodytais darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindais kolektyviniuose darbo santykiuose.

Būtina suburti bent 20 sąjungos narių

Tiesa, profesinės sąjungos įstatymų nustatyta tvarka teisminėse arba administracinėse procedūrose gali atstovauti ir trečiųjų šalių piliečiams. Profesinės sąjungos taip pat individualiai gina savo narius ir jiems atstovauja individualiuosiuose darbo santykiuose. „Visgi kolektyvinės derybos, kolektyvinių sutarčių sudarymas ir kolektyvinių darbo ginčų dėl interesų inicijavimas yra išimtinė profesinių sąjungų teisė,“ – pažymi pranešime cituojama I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Svarbu pastebėti, kad profesinė sąjunga yra savarankiška ir savaveiksmė organizacija. Ji laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, t. y. profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime būtų patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai, priimtas sprendimas dėl buveinės.

Darbo teisės skyriaus vedėja pažymi, kad Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d. nurodyta, jog įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygmeniu organizuotų profesinių sąjungų nariais gali būti tik tos įmonės ar jos struktūrinio padalinio darbuotojai.

„Tačiau teisės aktai nedraudžia profesinėms sąjungoms, kaip savarankiškiems juridiniams asmenims, siekiant užtikrinti tinkamą profesinės sąjungos veiklą ir veiksmingą darbuotojų atstovavimą, pasitelkti specialistus, pavyzdžiui, teisininkus ir kitus tam tikros srities specialistus, atliekančius atitinkamas funkcijas pačioje profesinėje sąjungoje pagal darbo arba paslaugų sutartis, tačiau nesaistomais darbo santykiais su pačiu darbdaviu. Šie specialistai įstatų nustatyta tvarka galėtų atstovauti profesinę sąjungą ir darbdavio lygmenyje sudaromose darbo grupėse, komisijose ir panašiai", – pabrėžia I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Darbo tarybos funkcijas gali vykdyti tik didžiausios profesinės sąjungos

Tuo tarpu darbo taryba ir darbuotojų patikėtiniai yra nepriklausomi darbuotojams atstovaujantys organai, Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka atstovaujantys visiems darbuotojams darbdavio arba, jeigu tai nustatyta Darbo kodekso ar socialinių partnerių susitarimuose, – ir darbovietės lygmeniu, informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą. Jeigu darbo teisės normose ar socialinių partnerių susitarimuose nenustatyta kitaip, darbuotojų atstovai darbdavio lygmeniu laikomi darbuotojų atstovais darbovietės lygmeniu.

„Darbo taryba darbdavio iniciatyva privalo būti sudaryta, kai vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra dvidešimt ir daugiau, nebent darbovietėje yra darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų, tai tokiu atveju darbo taryba nesudaroma, o profesinė sąjunga įgyja visus darbo tarybos įgaliojimus ir vykdo visas Darbo kodekso darbo tarybai priskirtas funkcijas", – pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.

Tokiu atveju, anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, profesinė sąjunga atstovautų visiems darbuotojams vykdydama darbo tarybos funkcijas bei įgydama visas Darbo kodekso 174 str. numatytas teises ir pareigas. „Primintina, kad į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių įskaičiuojami visi darbuotojai, dirbantys pas tą patį darbdavį ilgiau kaip tris mėnesius", – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja.

Dera paminėti ir tai, kad darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu, t. y. pritarus darbo tarybos narių daugumai, jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys arba jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus, darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus.

„Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą", – akcentuoja vyriausioji darbo inspektorė.

Taip pat paminėtina, kad darbo taryba turi teisę dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą; Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti; teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo; inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų; prireikus, aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą; atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius Darbo kodekso, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose pagal Darbo kodekso 174 str. 1 d.

Mažuose kolektyvuose gali užtekti ir darbuotojų patikėtinio

„Svarbu akcentuoti ir darbuotojų patikėtinio funkciją“, – sako I. Piličiauskaitė-Dulkė ir pabrėžia, kad jeigu įmonėje ar organizacijoje vidutinis darbdavio darbuotojų skaičius yra mažiau kaip dvidešimt, darbuotojų atstovavimo teises gali įgyvendinti ir jų išrinktas darbuotojų patikėtinis, kuris paprastai renkamas trejiems metams visuotiniame darbdavio darbuotojų susirinkime.

„Jeigu nenustatyta kitaip, darbuotojų patikėtiniui mutatis mutandis taikomos visos Darbo kodekso ir kitų įstatymų bei darbo teisės normų nuostatos, kurios apibrėžia darbo tarybos ir jos narių teises, pareigas ir garantijas", – teigia specialistė.