Apklausos duomenimis, 9 iš 10 respondentų pinigų būsto įsigijimui skolintųsi iš banko, o kas penktas didžiąją dalį perkamo buto sumos padengtų iš santaupų. Ekspertai perspėja, kad sutaupyti pradiniam įnašui šiemet gali būti sudėtingiau.

Tyrimo duomenimis, didžiausia dalis apklaustųjų – apie 26 proc. planuoja investuoti į naują butą nuo 100 iki 150 tūkst. eurų. Apie 22 proc. respondentų buto įsigijimui ketintų skirti 50-100 tūkst. eurų, o 11 proc. – sumą iki 50 tūkst. eurų. Mažesnę sumą būstui planuotų skirti Kauno ir Klaipėdos gyventojai, o tam įtaką daro šiuose miestuose esanti didesnė pasiūla ir mažesnės NT kainos.

Tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, kuri apklausė Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojus nuo 18 iki 75 metų, kurių pajamos namų ūkio nariui per mėnesį prasideda nuo 1100 eurų. Apklausa parodė, kad šiemet įsigyti butą ketina apie 6 proc. apklaustųjų, 12 proc. respondentų ketina tai padaryti per artimiausius 3 metus, o 24 proc. – nėra apsibrėžę konkretaus termino.

Koreguoja lūkesčius

„Po pandemijos butų kainų augimą lėmė sumažėjusi pasiūla, infliacija ir išaugusios statybų sąnaudos. Deja, bet laikas sužaidė ne pirkėjų naudai, nes tie, kurie suabejojo įsigyti būstą prieš kelerius metus, šiandien už tą pačią sumą gali sau leisti gerokai kuklesnį variantą, todėl jiems tenka koreguoti savo lūkesčius“, – cituojama Lina Morkūnienė, „Darnu Group“ pardavimų vadovė.

Apklausa parodė, kad apie 22 proc. apklaustųjų į naujus namus sutiktų investuoti nuo 150 iki 200 tūkst. eurų, o apie 19 proc. – daugiau kaip 200 tūkst. eurų.

„Nuosavas būstas yra vienas svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl šie pirkėjai sprendimui bręsta ilgą laiką, svarsto ne vieną opciją, labiau įsigilina į technines charakteristikas, kaimynystę, miesto plėtros planus aplinkinėse teritorijose. Dažnai jie turi arba planuoja šeimą, todėl ieškomas ir didesnis plotas“, – sako L. Morkūnienė.

Augimo metais didžioji dalis pastatytų naujų butų buvo išpirkta, o nauji projektai dar vystomi arba planuojami, todėl pasirinkimas pirminėje rinkoje, o ypač sostinėje, yra itin ribotas. Ištuštėjęs rinkos sandėlis koreguoja lūkesčius, verčia sprendimą atidėti, nes šiuo metu tenka dažniau rinktis tik iš to, kas yra, o ne įsigyti svajonių namus. Turintys ir pasiruošę išleisti didesnes pinigų sumas pirkėjai už ne visiškai jų asmeninius poreikius atitinkantį būstą suskubti mokėti nenori, todėl mieliau linkę palaukti.

Į bankus kreiptųsi 9 iš 10

Apie 20 proc. respondentų nurodo, kad daugiau nei pusę įsigyjamo buto sumos galėtų padengti iš santaupų, o likusią dalį skolintųsi. 29 proc. apklaustųjų didžiąją dalį sumos padengtų iš paskolos, mažesnę – iš santaupų, o 30 proc. iš santaupų galėtų padengti tik pradinį būsto įsigijimo įnašą. 11 proc. apklaustųjų teigia negalintys sau leisti iš santaupų padengti net ir pradinio būsto įnašo.

Absoliuti dauguma – apie 89 proc. apklaustųjų nurodė, kad dėl paskolos būstui jie kreiptųsi į banką, likusieji – skolintųsi iš šeimos narių, draugų, kredito unijų ar naudotųsi alternatyviais skolinimosi šaltiniais.

Ragina įvertinti savo galimybes

Prieš imant paskolą būstui, ekspertai ragina įvertinti savo galimybes. Kaip teigia SEB banko atstovas Modestas Kieras, vidutinė būsto kaina Lietuvoje pernai augo sparčiau nei vidutinės namų ūkių pajamos, infliacija buvo didelė, todėl sutaupyti pradiniam įnašui būstui šiemet taps vis sudėtingiau.

„Kylančios būsto, energetinių išteklių kainos ir tarpbankinių palūkanų normos jau dabar didina klientų nerimą ir skatina atidžiau vertinti savo galimybes įsigyti būstą“, – teigia M. Kieras. Kol kas neplanuojama keisti būsto paskolų sąlygų, tačiau sparčiai kylant EURIBOR palūkanų normai, paskolų brangimą pajuto daugelis kreditą būstui paėmusių gyventojų.

SEB banko atstovo teigimu, Lietuvoje įmokos ir pajamų santykis neturėtų viršyti 40 procentų. Vadinasi, jei gyventojo pajamos „į rankas“ siekia 1000 eurų per mėnesį, didžiausia finansinių įsipareigojimų suma gali būti 400 eurų per mėnesį.

„Šeima, norėdama gyventi patogiai ir nesijausti pernelyg suvaržyta, neturėtų daugiau kaip 50 proc. savo pajamų išleisti būtinosioms išlaidoms dengti. Finansiniai įsipareigojimai yra būtinųjų išlaidų dalis, taip pat kaip maistas, transportas, komunaliniai mokesčiai. Vadinasi, jei pasiskolina didžiausią sumą, tikėtina, kad visiems kitiems būtiniesiems poreikiams patenkinti pinigų nebeužteks“, – sako M.Kieras.