Kaip rašoma STT pranešime, teismas taip pat įpareigojo buvusį įmonės vadovą sumokėti didesnę nei 750 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismas bankroto administratoriui V. Kašauskui skyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėjo dvejiems metams. R. Dumbliauskui skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikotarpiui. Taip pat pastarasis turės sumokėti 564 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Be to, teismas iš bankroto administratorių konfiskavo daugiau nei po 14 tūkst. eurų, gautų nusikalstamu būdu.

Teismas šioje byloje, kaip rašoma pranešime, tenkino civilinių ieškovų VĮ „Turto bankas“, Elektrėnų savivaldybės administracijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinius pilnai, o civilinio ieškovo AB SEB banko – iš dalies, ir priteisė iš Vaido Kašausko ir Roberto Dumbliausko solidariai VĮ „Turto bankas“ naudai – 5 773,50 Eur, Elektrėnų savivaldybės administracijos naudai – 7 724,79 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai – 659,14 Eur, AB SEB banko naudai – 28 001,02 Eur.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba (dabar – Centrinė tyrimų valdyba), tyrimą kontroliavo – Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš Susisiekimo ministerijos, kuri, atlikusi valstybės įmonės „Automagistralė“ auditą, kreipėsi į STT dėl galimos korupcijos. Tyrimo duomenimis, 2015 m. V. Molio vadovaujama valstybės įmonė „Automagistralė“ Vievyje įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą – 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė. Tokiu būdu tuometinis jos vadovas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tyčia veikė priešingai įmonės ir valstybės interesams, dėl ko didelę neturtinę ir turtinę – 101 tūkst. eurų – žalą patyrė Lietuvos valstybė.

Tyrimo metu nustatyta, dalijasi STT, kad valstybės įmonės galbūt nepagrįstai brangiai įsigytas nekilnojamasis turtas yra susijęs su dviem bankroto administratoriais, kurie turėjo teisę organizuoti vienos bankrutavusios įmonės turto pardavimą. Bylos duomenimis, bankroto administratoriai pagal iš anksto sugalvotą planą, be varžytinių, per kelis asmenis, susijusius giminystės ir svainystės ryšiais, pardavė bankrutavusios įmonės nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą, o už jį gautus pinigus galėjo pasisavinti. Tokiais savo veiksmais, piktnaudžiaudami ir veikdami priešingai įmonės kreditorių interesams, jie diskreditavo bankroto administratorių vardą bei autoritetą, taip padarydami valstybės interesams didelę neturtinę žalą, o bankrutavusios įmonės kreditoriams – beveik 57 tūkst. turtinę žalą.

Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.