„Praplečiamas paramos gavėjų ratas artėjant šildymo sezonui, kuris tikrai nusimato na, keliantis iššūkių. Apie 15 tūkst. gavėjų įgytų teisę papildomai gauti, pretenduoti į šią kompensaciją. Papildomai tam yra numatyta skirti 15 mln. eurų“, – pritarti projektui kvietė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, cituojamas Seimo kanceliarijos pranešime.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti didesnį valstybės remiamų pajamų dydį, taikomą apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją: bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui šildymo sezono metu už normatyvinį būsto plotą būtų kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. dydžių kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui (vietoj 1 valstybės remiamų pajamų dydžio) arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (vietoje šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtinto 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio).

Taip pat numatoma įtvirtinti būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydžio apskaičiavimo taisyklę, kai tame pačiame būste gyvenamąją vietą deklaravę ir (ar) jį nuomojasi kelios bendrai gyvenančių asmenų grupės, įskaitant ir vienus gyvenančius asmenis, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę). Tokiais atvejais siūloma nustatyti, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis būtų apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., tuomet teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją papildomai įgytų apie 15 tūkst. asmenų, sumažėtų jų finansinė našta, kylant šilumos kainoms.

Projektui po svarstymo pritarė 111 balsavime dalyvavusių Seimo narių.