Statybvietės planas gerino darbų organizavimą

Kiekvieną naują projektą „Eikos statybos“ komanda priima kaip naują galimybę sau ir klientui, parodydami, ką geba geriausiai, siekdami su kaupu išpildyti klientų lūkesčius ir norus. Ne išimtis ir šių metų kovą Balsiuose atidarytas prekybos ir paslaugų centras „ŽALI“.

„Šis prekybos centras, išskirtinis ir atitikmens neturintis visoje šalyje, mums tapo tikru išbandymu ir pakeitė mūsų supratimą apie tokį statybų procesą, prie kokio buvome įpratę“, – sako bendrovės direktorius Almantas Čebanauskas, pastebėdamas, kad projekto išskirtinumas slepiasi detalėse.

Pirmiausia iššūkiu bendrovei tapo užsakovo „Baltisches Haus“ siekis praktiškai įgyvendinti tvarios statybos idėjas, pritaikant tvarių pastatų vertinimo standartą „Breeam“ pačioje statybvietėje. Šie standartai itin griežti ir kol kas pakankamai retai sutinkami kasdienėje statyboje. Tačiau išbandę šią naujovę, „Eikos statybos“ specialistai mano, kad statybvietėse šis principas turėtų tapti įprastu reiškiniu.

Nauja patirtis prasidėjo nuo pat statybvietės projektavimo, kuomet įrengiant aptvėrimus reikėjo išsaugoti darnų aplinkos vaizdą, norint užtikrinti sklandų darbą – statybvietėje panaudotas nuolat atsinaujinantis statybvietės planas, kuriame visi procesų dalyviai buvo informuojami apie situaciją, pokyčius, dirbo pagal aktualų konkrečiai situacijai ir konkrečiu laiku pateikiamą sandėlių, kelių, kranų pastatymo planą.

Toks statybvietės planas – ne tik puiki priemonė organizuoti darbus, transporto srautus, bet ir užtikrinti darbų saugą. Neįprasta, kaip pastebėjo A. Čebanauskas, jog visa statybinė ir statybų procese naudota mediena privalėjo būti sertifikuota kaip legaliai nukirsta.

Projektas išsiskiria ypatingu detalumu

Projektas išsiskiria ne tik statybos principu, bet ir architektūriniais bei techniniais sprendiniais. Jau nuo pat „ŽALI“ projekto pradžios vystytojai buvo užsibrėžę sukurti virtualų, erdvinį 3D pastato modelį, naudojantis BIM (Building Image Model) technologija. Šis itin detalus modelis kaip platforma buvo naudojamas ne tik architektūriniam ar techniniam projektui, bet ir statybai, jos valdymui bei organizavimui. BIM platformos modelis buvo nuolat pildomas ir atnaujinamas pagal faktinius duomenis: visos panaudotos medžiagos, apdailos detalės integruotos su individualiais parametrais, – taip modelis tapo visiškai parengtas naudoti objekto gyvavimo cikle.

„Tai tampa puikiu įrankiu ne tik administruojant pastatą, bet ir optimizuojant pastato eksploatacijos išlaidas. Nors tokio modelio nauda akivaizdi, tačiau, statant prekybinės paskirties pastatus, tai dar ne itin populiaru. Šis projektas yra vienas iš pirmųjų tokį informacijos bagažą turinčių pastatų“, – teigia bendrovės direktorius A. Čebanauskas.

Statybų proceso monitoringui pasitelkta moderni „Dalux field“ kokybės priežiūros sistema, kuria išmaniuoju įrenginiu informaciją apie neatitiktis ar pažeidimus gauna kiekvienas susijęs su konkrečiu darbu atsakingas asmuo. Ši sistema ne tik formuoja duomenų bazę, bet ir taupo laiką, išteklius, susijusius su kokybės priežiūra.

„ŽALI“ projektą kūrė didelė komanda: idėjos autoriai „Baltisches Haus“, progresyvi Balsių bendruomenė, architektai, projektuotojai, rangovai, net aplinkosaugininkai. Pasak objektą projektavusios bendrovės „Baltic Engineers“ projekto vadovo Vismanto Jakučio, nuo pat pradžių kartu su užsakovu buvo siekiama panaudoti moderniausius sprendimus ir suformuoti ypač detalų pastato modelį.

„Tai ir buvo padaryta. Mes didžiuojamės šiuo modeliu, manau, kad tokio išbaigtumo, apimties ir detalumo modelis Lietuvoje yra pirmasis“, – sakė V. Jakutis. Itin didelį grafinį bei informacinį projekto detalumą, kurio reikėjo ne tik statybai, bet reikės ir pastato naudojimui, išskyrė ir centro „ŽALI“ architektūrinį projektą kūrusios bendrovės „JP architektūra“ architektas Algirdas Kaušpėdas.

Projektavo pagal realius bendruomenės poreikius

Projektavime dalyvaujant Balsių bendruomenei, projektas buvo kuriamas atsižvelgiant į universalaus dizaino principus, kurie, kaip pastebėjo architektas A. Kaušpėdas, remiasi tikrais poreikiais, išaugančiais iš socialinio konteksto, kuriame dirbama, gyvenama. Visa projekto komanda dirbo pagal naujausius geros projektavimo praktikos pavyzdžius.

Pastato architektūra labai draugiška aplinkai. „ŽALI“ išsiskirs žaliais vijokliniais augalais dengtais fasadais, žaliu šilokų kilimu dengtu stogu, taip užtikrinant darnų aplinkos vaizdą.

Projektas pripildytas daugeliu sprendinių, kurie yra universalios statybos pagrindas: pradedant nuo laisvalaikio zonų klientams, Balsių bendruomenės gyventojams, vaikų žaidimų aikštele ir baigiant dviračių remonto stotelėmis bei elektromobilių įkrovimo stotelėmis. Įrengtos netgi išskirtinės gyvūnų zonos su specialiu paklotu, o saugant paukščius nuo atsitrenkimo į vitrinas jos apklijuotos atbaidančiais plėšriųjų paukščių siluetais.

Didelė naujiena – vystytojų iniciatyva paskutinę akimirką projektą papildžiusi pirmoji sostinės velotrasa (angl. pump track), kuri jau dabar sutraukia minias jaunimo ir dviračių entuziastų.

Prekybinės paskirties pastatas atitinka A klasės energinio naudingumo reikalavimus ir turi nemažai inovatyvių techninių sprendimų. Retai sutinkamas tokio tipo pastatuose geoterminis šildymas užtikrins kuo minimalesnį gamtinių resursų naudojimą šildant pastatą. Pastato valdymo sistemos leidžia nuolat stebėti jo būklę, operatyviai ir efektyviai pašalinti trūkumus. Net perdegusi lemputė nepraslys pro akis ir akimirksniu bus užsakoma ir keičiama pagal pastato informaciniame modelyje pateiktus duomenis.

Įveikę iššūkius, įgijo neįkainojamos patirties

Centro „ŽALI“ generalinis rangovas bendrovė „Eikos statyba“ yra viena iš nedaugelio Lietuvos statybos bendrovių, realiai naudojanti BIM technologiją statybų procese. Vertinant statybininko galva, vienas iš svarbiausių BIM modelio pranašumų, anot įmonės projektų koordinatoriaus ir inžinieriaus Justino Augustino, yra galimybė aptikti ir pašalinti netinkamus pastato konstrukcijų ar komunikacijų susikirtimus dar brėžiniuose. Pataisas daryti projekte kainuoja mažiau negu statybų aikštelėje, todėl darbai vyksta greičiau, sklandžiau. Statybininkams buvo svarbu, kad BIM modelyje būtų sukaupta papildoma ir labai svarbi informacija apie naudojamas medžiagas, jų kiekius, savybes. BIM modelyje matyti, kokios tiksliai medžiagos parinktos ir reikalingos, jas užsakyti naudojant tą pačią projekto valdymo sistemos platformą, valdyti kiekius, taip minimizuojant sandėliavimo plotus.

Anot J. Augustino, vienu iš didžiausių iššūkių „Eikos statybai“ buvo suderinti kalendorinį statybų grafiką ir statybų projekto finansinius srautus realiu laiku. „Tačiau dirbdami su BIM modeliu, išmokome planuoti statybų laiko grafikus, medžiagų poreikį, jų užsakymo kiekius, numatyti srautus, kartu taupyti vidinius resursus, – sakė J. Augustinas apie įgytą patirtį, kuri kasdienį darbą daro greitesniu, efektyvesniu ir paprastesniu. – Erdvinis modelis nepakeičia paties statybų valdymo proceso, bet sudaro galimybes labai tiksliai suskaičiuoti statybinių medžiagų kiekius, taip efektyvindamas procesus.“

„Eikos statyba“ šiuo metu įgyvendina dar kelis, pasididžiavimo vertus projektus. Vienas iš tokių – infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės pastatas Santariškių gatvėje, Vilniuje. Tai moderniausia Europoje tokio tipo ligoninė. Prie finišo sparčiai artėja ir pernai pradėtas Regioninis skrydžių valdymo centras. Sausį startavo pirmojo Lietuvoje „Hilton“ viešbučio statyba – kompleksiškai statomi ir daugiabučiai gyvenamieji namai, administracinis pastatas. Statomi „Eikos“ plėtojami daugiabučiai gyvenamieji namai projektuose „Eika namai Pilaitėje“ Karaliaučiaus gatvėje ir „Namų pynės“ Tuskulėnų gatvėje, Vilniuje. „Eikos“ namai yra ypač auštos kokybės, o „Eikos statybos“ komanda džiaugiasi atlikdama svarbiausius darbus, užtikrinant ją.

„JP architektūra“ vizualizacija; „Baltisches Haus“ nuotr.