Prieš trejus metus Seimas patvirtino elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros planą, numatydamas iki 2030 m. įrengti 6 tūkst. viešųjų ar pusiau viešųjų įkrovimo taškų. Šis skaičius yra būtinas ne tik norint užtikrinti patogų įkrovimą gyventojams, neturintiems savo elektros įvado, bet ir įgyvendinant ES CO2 emisijų mažinimo įsipareigojimus.

Didelę dalį įkrovimo poreikių žmonės patenkina nuosavuose namuose, kur įsirengti įkrovimo stotelę yra gana paprasta. Tačiau kyla klausimas – o kaip į elektromobilius persėsti miestų daugiabučių gyventojams, kurie šios galimybės neturi? Juk sovietmečiu statytų daugiabučių kiemai ir jų prieigos nebuvo pritaikytos nei automobilių statymui, nei, juo labiau, šiuolaikinėms įkrovimo stotelėms.

Nors šią miestų planavimo problemą būtų galima išspręsti brangiomis pertvarkomis, prekybos centrai, turintys erdvias stovėjimo aikšteles, gali tapti bei jau tampa pigesne ir greitesne alternatyva. Tai ypač aktualu nakties metu, kai šios aikštelės lieka beveik tuščios ir galėtų būti efektyviai panaudojamos elektromobilių įkrovimui.

Elektromobilių įkrovos stotelės.

„Soliport“ nuotr.

 

Stovėjimo aikštelės naktimis – neišnaudota galimybė

Kasdienis elektromobilių įkrovimas dažniausiai vyksta arčiau namų, o 70 proc. ES vairuotojų krauna savo elektromobilius ten, kur praleidžia daugiausiai laiko – namuose, prie biurų, šalia prekybos centrų. Erdvios, gerai apšviestos ir stebimos stovėjimo aikštelės naktį galėtų būti efektyviai naudojamos elektromobilių įkrovimui, jungiant parkavimo ir įkrovimo funkcijas.

Prekybos centrų integracija į elektromobilių infrastruktūrą jau sėkmingai vyksta įvairiose Europos šalyse, nes tai daryti įpareigoja ES direktyvos. Lietuvoje taip pat egzistuoja praktika naujai statomuose ar renovuojamose stovėjimo aikštelėse dalį vietų skirti elektromobiliams, tačiau ši taisyklė neišsprendžia pagrindinės problemos – jau egzistuojančių stovėjimo aikštelių, kurių šalyje yra gausu, neišnaudoto potencialo.

Tuo tarpu Prancūzija demonstruoja daug pažangesnį pavyzdį. Nuo 2025 m. sausio 1 d., pagal Mobilumo orientavimo įstatymą (LOM), kiekviena stovėjimo aikštelė su daugiau nei 20 vietų privalo turėti bent 5 proc. vietų, skirtų elektromobilių įkrovimui. Šis sprendimas jau skatina didžiuosius prekybos tinklus, tokius kaip „Carrefour“ ir „Lidl“, aktyviai diegti įkrovimo infrastruktūrą ir integruoti šią paslaugą į savo veiklą, taip pritraukiant daugiau klientų.

Simonas Stankus.

Bendrovės 

„Inbalance grid“ nuotr.

Toks modelis galėtų pasiteisinti ir Lietuvoje, nes čia sąlyginai mažame plote prekybos tinklai valdo apie 900 parduotuvių, iš kurių dauguma turi stovėjimo aikšteles. Jei kiekvienoje būtų įrengta bent po keturis įkrovimo taškus, šalyje atsirastų apie 3600 naujų viešųjų įkrovimo vietų strategiškai svarbiose lokacijose.

Lietuvos įkrovimo technologijų kūrėja ir viena didžiausių tinklo operatorių „Inbalance grid“ viename didžiųjų prekybos tinklų jau įdiegė panašų sprendimą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu ir kitiems verslams. Jis leidžia elektromobilių savininkams nemokamai parkuotis įkrovimo metu – tiek dieną, tiek naktį. Taip suteikiama galimybė įmonėms ne tik pritraukti naujų klientų, bet ir suteikti alternatyvą gyventojams, kurių daugiabučių kiemuose nėra įkrovimo vietų. 

„Mes kalbame apie aikšteles, kurios naktį tuščios, ir puikiai gali spręsti sovietmečiu suprojektuotų rajonų problemas. Skirtingai nei Vakarų Europoje ar Skandinavijoje, mes turime prekybos centrų visur, net ir šalia centrinių miesto erdvių – kai kur po tris šalia vienas kito. Manau, įkrautasis parkavimas – galimybė nemokamai parkuotis įkrovimo metu – gali tapti svarbiu katalizatoriumi siekiant paskatinti elektromobilumą. Tai skatintų ir tvarią praktiką apsipirkti arčiau namų“, – sako pranešime cituojamas „Inbalance grid“ direktorius Simonas Stankus.

Martynas Nagevičius.

LAIEK nuotr.

 

Ekspertai sutinka, kad įkrovimo tinklo plėtra prie prekybos centrų yra svarbus žingsnis, tačiau pabrėžia, jog būtina užtikrinti ir prieinamą įkrovimo kainą. Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) pirmininkas Martynas Nagevičius teigia, kad tai galima padaryti dar šiemet – tereikia nelaukti 2026-ųjų vasaros ir į Lietuvos teisę perkelti ES elektros rinkos reformos nuostatas dėl subapskaitos. Šios taisyklės leistų įkrovimo operatoriams sudaryti atskiras sutartis su elektros tiekėjais ir balansavimo paslaugų telkėjais, už elektrą atsiskaitant pagal rinkos kainą, kuri naktį dažniausiai yra mažesnė.

„Galima pasiekti, kad elektra naktį tokiose aikštelėse kainuotų net mažiau nei šiuo metu moka butų gyventojai“, – teigia pranešime cituojamas M. Nagevičius.

Iniciatyva – ir iš privataus verslo

Nors daugiabučių prieigos dažnai kelia tiek techninių, tiek biurokratinių iššūkių, Lietuvoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai gyventojai patys susikuria įkrovimo infrastruktūrą ir ja sėkmingai naudojasi. Todėl dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik prekybos centrams, bet ir daugiabučiams, skatinant bendrijų iniciatyvas ir ieškant sprendimų šiai problemai spręsti.

Domantas Tracevičius.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ nuotr.

 

„Be privačių iniciatyvų su įkrovimo tinklais, infrastruktūra būtų labai skurdi. Čia aš matyčiau, kad privatūs krovimo prieigų vystytojai ieškotų galimybių ne tik su prekybos centrais, bet ir su namų bendrijomis – ieškotų bendradarbiavimo modelių, kad daugiabučių kiemai galėtų užsipildyti įkrovimo prieigomis, kuriomis būtų galima dalintis ir krautis už prieinamą kainą“, – sako pranešime pacituotas Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas.

Bendruomenės valdomos elektromobilių įkrovimo stotelės – tai modelis, kai kelios kaimynystėje gyvenančios šeimos bendrai įsigyja ir naudoja įkrovimo infrastruktūrą. Pasak D. Tracevičiaus, šis principas jau taikomas kai kuriose Europos šalyse, siekiant padidinti elektromobilių įkrovimo prieinamumą miestuose ir sumažinti atskirų naudotojų išlaidas.

Jungtinėje Karalystėje veikianti iniciatyva „Co-Charger“ leidžia gyventojams dalytis savo privačiomis įkrovimo stotelėmis su kaimynais, ypač tais, kurie neturi galimybės įsirengti nuosavų taškų. Naudotojai per programėlę gali rezervuoti įkrovimo laiką ir atsiskaityti tiesiogiai, o šeimininkai gauna papildomų pajamų už naudojamą įrangą. Tai sprendžia infrastruktūros trūkumo problemą ir padeda plėsti elektromobilių prieinamumą gyvenamuosiuose rajonuose.

Pavyzdžių yra ir daugiau, tad įkvėpimo populiarinant elektromobilius netrūksta. Tačiau tam reikalinga politinė valia, didesnis verslo įsitraukimas ir aktyvi bendruomenių motyvacija. Simono Stankaus teigimu, daugelis savivaldybių juda per lėtai, stabdydamos elektromobilių plėtrą. Dėl šios priežasties privatus sektorius turėtų perimti lyderystę.

„Mes neturime prabangos laukti, kol savivaldybės imsis veiksmų. Įkraunamų vietų infrastruktūra daugiabučių kiemuose yra sudėtingas projektas, kuriam reikia pradžios jau dabar. Kol viešasis sektorius delsia, privatus verslas, ypač prekybos centrai su savo stovėjimo aikštelėmis, gali pasiūlyti realius sprendimus,“ – pabrėžė S. Stankus.