Numatomi pokyčiai verslui ir vartotojams

Tikimasi, kad Direktyva įsigalios 2024 m., o per 18 mėnesių nuo priėmimo jos reikalavimai turės būti perkelti į Lietuvos teisės aktus. Tad kokiems pokyčiams turėtų ruoštis verslai ir vartotojai?

Visų pirma, Direktyvos pasiūlymuose aiškiai apibrėžiamos dažnai reklamose ir įmonių socialinės atsakomybės deklaracijose aptinkamos sąvokos – tokios kaip „poveikis aplinkai“, „socialinis poveikis“, „patvarumas“, „galimybė remontuoti“ – ir kiti su ekologiškumu bei tvarumu susiję teiginiai, kurių reikšmės iki šiol buvo gana miglotos ir prekybininkai galėjo jomis laisvai manipuliuoti. Dar svarbiau tai, kad remdamiesi šiais apibrėžimais ir nustatytais standartais prekybininkai privalės atlikti vertinimą ir patikrinti ant prekių pakuočių esančių ekologiškumo teiginių pagrįstumą. Tai darant turės būti atsižvelgiama į visą gaminio gyvavimo ciklą. Negalėdamos pagrįsti „žaliųjų teiginių“, įmonės privalės jų atsisakyti.

Kitaip tariant, numatoma pirkėjo teisė gauti išsamią ir patikimą informaciją. Pagrindimo ir patvirtinimo procedūras vykdys ES valstybių narių akredituotos nepriklausomos institucijos.

Reikalavimai lyginamajai reklamai ir aplinkosauginių ženklų naudojimui

Taip pat įtvirtinama nuostata, kad jei produktai ar paslaugos reklamoje aplinkosauginiu požiūriu yra lyginami su kitais produktais ar paslaugomis, šie palyginimai turi būti sąžiningi ir pagrįsti lygiaverte informacija bei duomenimis. Kitaip tariant, jei vienas produktas vertinamas pagal, pavyzdžiui, gamybos cikle išskiriamą CO2 emisiją, tai pagal šį kriterijų turi būti vertinami ir kiti lyginami produktai.

Siekiant sumažinti manipuliavimo „žaliaisiais“ teiginiais galimybes griežčiau bus kontroliuojama ir aplinkosauginių ženklų rinka. Tikslas – užtikrinti, kad būtų naudojami tik visos ES lygmeniu pripažįstami ženklai. Jie turės būti skaidrūs, patikrinti trečiosios šalies ir reguliariai peržiūrimi.

Pažeidėjams gresia baudos

Direktyvos pasiūlymuose valstybėms narėms suteikiama teisė už reikalavimų nesilaikymą skirti baudas. Taip pat nustatomos konkrečios taisyklės, kaip turėtų būti vykdoma kontrolė. Jei atitinkama institucija nustatytų, kad pažeisti numatyti reikalavimai, ji iš pradžių susisiektų su pažeidimą padariusia įmone ir paprašytų paaiškinimų. Įmonei taip pat gali būti nurodyta pažeidimą ištaisyti. Neištaisius pažeidimo, gali būti skiriama bauda. Siūloma, kad jos dydis siektų ne mažiau kaip 4 proc. prekybininko metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

Direktyvos reikalavimai dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo nebus taikomi labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. eur, išskyrus atvejus, kai jos nori gauti ekologiškumo teiginio atitikties sertifikatą – tokiu atveju jos turės laikytis direktyvoje nustatytų reikalavimų.

Konkretūs reikalavimai žaliesiems teiginiams geriau užtikrins sąžiningą konkurenciją. Naujoji direktyva bus naudinga toms įmonėms, kurios nuoširdžiai siekia didinti savo bei savo gaminių tvarumą ir gerai apgalvoja, kaip apie tai informuoja savo klientus. Nauji reikalavimai apribos bendrovių, kurios iki šiol klientus viliojo perdėtais ar klaidinančiais teiginiais apie savo produktų ekologiškumą, galimybes tai daryti toliau.

Kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą?

Vartotojams naujasis reglamentavimas leis priimti geresnius sprendimus ir savo pasirinkimais išties prisidėti prie aplinkosauginių tikslų. Iki tol, kol Žaliųjų teiginių direktyva įsigalios, vartotojams belieka ugdyti savo gebėjimą žaliąjį smegenų plovimą atpažinti. Ekomanipuliavimą gali išduoti 3 pagrindiniai požymiai.

Visų pirma, tai ant pakuočių pateikiami bendro pobūdžio teiginiai be išsamesnių paaiškinimų. Jei teigiama, kad gaminys ar paslauga yra „draugiški aplinkai‘‘, „mažiau taršūs‘‘, „tvarūs‘‘, tačiau ant pakuotės nėra jokių papildomų paaiškinimų, QR kodo, nuorodos į interneto svetainę, kurioje galima rasti poveikio aplinkai apskaičiavimo metodiką, tai gana aiškus ženklas, kad teiginys nepagrįstas.

Dar vienas aiškus ekomanipuliavimo požymis yra lyginamieji teiginiai be objektyvių įrodymų. Neretai palyginimuose teigiama, kad gaminys yra draugiškesnis aplinkai nei kiti panašūs gaminiai – pavyzdžiui, „į aplinką išmeta 40 proc. mažiau CO2“ arba „sunaudoja mažiau energijos“. Tačiau dažnai nepaaiškinama, kokie konkrečiai parametrai buvo lyginami ir kur galima rasti detalius skaičiavimus. Tokiu atveju teiginys greičiausiai yra laužtas iš piršto.

Ekomanipuliavimą taip pat išduoda naudojami simboliai ir logotipai, apie kuriuos nėra informacijos. Dažnai ant gaminių pakuočių galima aptikti įvairius ženklus ir logotipus, kurie tariamai patvirtina gaminio ekologiškumą ar draugiškumą aplinkai. Egzistuoja daugybė skirtingų sertifikavimo schemų, kuriomis patvirtinamas gaminių atitikimas tam tikriems standartams. Tokių sertifikatų pripažinimas ir statusas skiriasi, vienus gauti yra sunkiau, kitus – lengviau. Kai kurie – kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ekologinis ženklas – yra teisiškai reglamentuoti, todėl yra išties patikimi. Tačiau netrūksta ir tokių, kurių funkcija iš esmės yra rinkodarinė. Jei jokios papildomos informacijos apie sertifikatą ekologinį ženklą ant pakuotės nėra, o internete taip pat sudėtinga sužinoti kažką daugiau, tikėtina, kad sertifikatas neturi jokios reikšmės ir greičiausiai yra paties gamintojo išradimas.