Tėvas džiaugėsi, kad baigęs mokslus sūnus remontuos televizorius

Į Vilnių p. Vladas atvyko iš Pasvalio. Prieš tai trumpai buvo apsistojęs Šiauliuose, mat 1964 m. pradėjo mokytis tuometiniame Karolio Didžiulio politechnikume, pasirinko elektros įrenginių mechaniką. „Pats taip nusprendžiau, net nežinau, kodėl. Tėvas džiaugėsi. Sakė, kad, baigęs mokslus, galėsiu remontuoti televizorius. Studijas baigiau sėkmingai“, – jaunystės prisiminimais dalijasi pašnekovas.

Po kelerių kariuomenėje praleistų metų jis įstojo į Vilniaus inžinerinį statybos institutą, Automatizacijos fakultetą, studijuoti elektros pavarų ir pramonės įrenginių automatizavimo. Kaip pats sako, studijomis liko patenkintas. „Buvo geri profesoriai, sukaupiau žinių bagažą. Kito pažymio, kaip penketas, neturėjau. Mokytis man nebuvo sunku, nors matematikos moksluose buvo velniškai daug“, – kiek kuklindamasis kalba pašnekovas.

Nuotraukoje kairėje – įgyvendintas Klaipėdos centrinio terminalo apšvietimo projektas

Nors mokslai patiko ir sekėsi puikiai, po studijų jis pasirinko darbą ne pagal specialybę, nes norėjo kuo greičiau gauti butą. Taip pradėjo dirbti Kooperacinės prekybos sistemų valdybos projektavimo biure. Jame praleido penkerius metus.

Vėliau dvylika metų V. Rinkevičius dirbo Elektros mašinų mokslo tyrimų institute, veikusiame prie elektrotechnikos gamyklos „Elfa“. Pašnekovas skaičiuoja, kad „Elfos“ gamybinis susivienijimas SSRS tiekė apie 60–70 proc. visų mažųjų elektros variklių. Institute jam buvo patikėtos naujos krypties grupės vadovo pareigos. „Mūsų institutas ruošdavo naujus projektus esamų variklių pagerinimui. Pradėjome kurti variklius su elektronika. Mane išrinko ir profsąjungos komiteto pirmininku, vėliau buvau darbo tarybos pirmininku. Kažkodėl žmonės manimi pasitikėdavo“, – 13 institute praleistų metų prisimena pašnekovas.

Pirmosios investicijos į nuosavą verslą – 60 litų

Į nuosavo verslo vandenis jis nėrė 1993 metais. „Nustojau veikti ir pradėjau galvoti, ką daryti toliau. Supratau, kad visas Tarybų Sąjungos elektros pramonės ūkis žlugs. Pamaniau, kad metas daryti kažką savo. Nutariau, kad didžiausios problemos Lietuvoje bus su šildymu. Faktiškai taip ir buvo“, – pasakoja verslininkas.

Pasvarstęs, kad lietuviai namus galėtų šildyti elektra, p. Vladas Suomijoje susirado norvegiškų elektrinių radiatorių „Glamox“ tiekėją. Nusiuntęs pasiūlymą bendradarbiauti faksu, po pusvalandžio sulaukė atsakymo. „Supratau, kad ir jie nori dirbti kartu. Nuvykau į Taliną, kur veikė viena jų gamykla, susitikti su koncerno atstovais. Į kelionę investavome 60 litų. Po to ir atsivėrė visos galimybės. Radiatorių paklausa buvo didelė, žmonės juos pirko. Viskas klostėsi neblogai ir po pusmečio suomiai pasiteiravo, ar nenorėtume padirbėti su apšvietimo įranga“, – sėkminga verslo pradžia džiaugiasi pašnekovas.

Nors apie apšvietimą tada p. Vladas nusimanė nedaug, suomių pasiūlymą priėmė ir pradėjo į Lietuvą vežti šviestuvus. „Prieš ką nors darydamas, visada išsiaiškinu, kaip vyksta tam tikri procesai. Pradėjau aiškintis apie šviesą. Supratau vieną dalyką, kad šviesos poreikį apskaičiuoti labai sudėtinga. Reikia medicinos, fizikos, psichologijos, elektrotechnikos ir kitų specialių žinių. Pradėjau aiškintis, kad kompiuteriu galima paskaičiuoti kur kas tiksliau, nei geba žmogus. Tada iš norvegų gavome pirmą kompiuterinę programą. Ji ir parodė, kad mūsų ankstesni skaičiavimai buvo įsivaizdavimas, kad skaičiuojame, o ne realūs skaičiavimai. Anksčiau kvadratiniam metrui tekdavo 35 W galios, dabartiniuose projektuose galingumas mažėja ir pakanka vos 8 W/kv. metrų“, – savo patirtimi dalijasi V. Rinkevičius.

Nuotraukoje dešinėje – Menų inkubatorius

„Gaudrės“ valdybos pirmininkas tikina, kad dirbti apšvietimo srityje jam įdomu, mat ši sfera labai dinamiška – keičiasi technologijos, vieni produktai išstumia kitus. Kartu kinta ir žmonių supratimas bei poreikiai. Jo teigimu, proveržis apšvietimo rinkoje Lietuvoje įvyko maždaug 2000 metais. Specialistas pastebi, kad rinką užvaldžius neįmantraus dizaino LED lempoms, pirkėjų dėmesys dabar krypsta į apšvietimo valdymo technologijas.

Nors dienas pensinio amžiaus sulaukęs verslininkas vis dar leidžia įmonės biure, tačiau dabar didžiąją laiko dalį jis skiria naujų produktų kūrimui, mat visas idėjas gali įgyvendinti čia pat esančioje gamykloje. „Sukūriau seriją cilindrų, kuriuos bandysime eksportuoti į Švediją. Buvau skaičiavęs, kad daiktą apsimoka gaminti, kai rinkoje yra 10 milijonų potencialių klientų, todėl ir nusprendėme bandyti prasimušti į Skandinavijos rinką“, – artimiausiais planais dalijasi jis. Šiuo metu greta biuro įkurtos gamyklos darbininkai gamina šviestuvus naujam biurų pastatui Konstitucijos prospekte.

„Daryk žmonėms gera ir Dievas atlygins“

„Gaudrei“ įsitvirtinti rinkoje, anot pašnekovo, padėjo kvalifikuoti darbuotojai – vien sėkmės, kad taptum lyderiu, nepakanka. „Asmeniškai rūpinausi, kad visi įmonės darbuotojai turėtų galimybes susipažinti su naujausiomis tendencijomis ir pažanga. Labai daug mokomės patys, ieškome informacijos internete, daug skaitome. Mes visada mokėjome darbuotojams už bet kokį mokslą – studijas, kursus, kvalifikacijos kėlimą. Dabar naujas įmonės direktorius sprendžia, kaip bus toliau. Tikiuosi, kad niekas nesikeis. Bent kol esu valdyboje“, – išmoktą efektyvios vadybos pamoką atskleidžia V. Rinkevičius. Pašnekovas skaičiuoja, kad šiuo metu Lietuvoje yra gal 10 žmonių, kurie save pelnytai gali vadinti kvalifikuotais apšvietimo specialistais.

Iš pradžių „Gaudrėje“ dirbo tik 4 darbuotojai. V. Rinkevičius pirmaisiais metais versle sukosi padedamas buvusių pavaldinių iš Elektros mašinų mokslo tyrimų instituto. Išplėtus gamybinę veiklą, įmonėje šiuo metu dirba keturiasdešimt darbuotojų, iš jų gamykloje – vienuolika. „Keista, bet darbuotojų kaitos beveik nėra. Žmonės išeina tik į pensiją. Turime atlygio sistemą, kuri veikia. Atlyginimai pas mus geri. Kolektyvas neblogas, visi žmonės labai skirtingi. Kai kuriuos tenka ir paauklėti. Du darbuotojai turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, tai jėga nusiunčiau į anoniminių alkoholikų klubą“, – garsiai pasidžiaugia verslininkas. Per pokalbį p. Vladas pabrėžia, kad visuomet laikosi principo: „Daryk žmonėms gera ir Dievas atlygins.“ Sako, kad tai pasiteisina – ir pelnas auga, ir galimybių įvairių atsiranda.

Kalbėdamas apie konkurentus, pašnekovas pasakoja pats pasirinkęs sudėtingesnį verslo kelią – niekada nesistengęs vilioti klientų žemomis kainomis. Tikina visada galėjęs užtikrinti kokybę, nes žinojo, ką parduoda. „Konkurentai, atsivežę nežinomų gamintojų šviestuvų, nežinodavo, kuo prekiauja ir dėl to jiems neretai kildavo problemų. Žinoma, ir dabar atsiranda tokių, kurie atsiveža šviestuvų iš Lenkijos ir juos parduoda labai pigiai“, – konkurencinę aplinką apibūdina jis.

Tarp „Gaudrės“ įgyvendintų apšvietimo projektų – Vilniaus universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Balsių vidurinė mokykla, Energetikos ir technikos muziejus, prabangios „Emporio Armani“ parduotuvės nuo Varšuvos iki Sankt Peterburgo, prekybos centras „Ryo“ Panevėžyje ir netgi Ignalinos atominė elektrinė, Laisvės kelio skulptūra Vilniuje, taip pat ir Generalinės prokuratūros lauko bei sostinės Maironio ir Šventaragio gatvių apšvietimas.

 Mokslinės komunikacijos centro apšvietimas

Keliaudamas ieško galimybių sportuoti

Su žmona Danute pašnekovas užaugino keturis sūnus. Du iš jų dirba tėvo įkurtoje įmonėje. Kitas sūnus sukasi automobilių versle, o jauniausias studijuoja Olandijoje. Sėkmingai šeimas sukūrę sūnūs Danutei ir Vladui Rinkevičiams padovanojo net aštuonis anūkus.

Tiesa, nė vienos iš savo atžalų „Gaudrės“ direktoriumi V. Rinkevičius neskyrė. „Daug atsakomybės, sunkus darbas“, – paaiškina jis. Vienam sūnų patikėtos technikos direktoriaus pareigos, kitas įmonėje dirba šviesos dizaineriu. „Mano žiniomis, jis vienintelis Lietuvoje dizaineris, kuris lankosi pasauliniuose apšvietimo ekspertų suvažiavimuose“, – pasidžiaugia pašnekovas.

Baigiantis mūsų pokalbiui, pašnekovo pasiteirauju, ar nuosavas verslas „nesuvalgo“ viso laisvo laiko? P. Vladas patikina, kad tai viskas suderinama, nors kai kurių pomėgių teko ir atsisakyti. Laisvalaikiu jis mėgsta sportuoti, ypač bėgioti. „Jei važiuoju į užsienį, visada pasidomiu, ar bus galimybė sportuoti. Kariuomenėje sportu užsiiminėjau gana rimtai. 100 metrų su kareiviškais batais per dvylika sekundžių nubėgdavau“, – šypteli vyriškis. Dar pasakoja anksčiau mėgdavęs žvejoti, tačiau, įsisukus verslui, meškerę teko padėtį į šalį.

Ponas Vladas taip pat neabejingas ir menui, nors rimtu pomėgiu to nevadina – mecenuoja dailininkus, šviestuvų salone rengia Lietuvos dailininkų parodas.

UAB „Gaudrė“ nuotr.