Šis naujausias ECB pinigų politikos sprendimas yra jau penktasis palūkanų normų mažinimas, prasidėjęs 2024 metų birželį, po penkerius metus trukusios pertraukos.

ECB praneša, kad infliacija lėtėja norima kryptimi ir dar šiais metais turėtų sugrįžti į ECB siekiamą vidutinio laikotarpio 2 proc. lygį. Palūkanos turėtų mažėti ir ateityje, tačiau ECB išlaiko lankstumą reaguoti į besikeičiančius ekonominius rodiklius ir infliacijos duomenis.

Kaip pažymi E. Jurevičius, paskolų turėtojams aktualus EURIBOR šiemet gali kristi iki 2 proc. ribos.

„Tai, kad ECB sumažino palūkanų normą, dar nereiškia staigaus EURIBOR kritimo. EURIBOR ir toliau mažės, tačiau tai vyks palaipsniui. Kaip greitai – priklausys nuo rinkos lūkesčių dėl ECB veiksmų ateityje. Pavyzdžiui, šiuo metu rinka tikisi, kad ECB palūkanas dar kartą mažins kovą arba balandį, birželį ir galbūt gruodį. Ateities sandorių kreivė indikuoja, kad EURIBOR sumažės iki maždaug 2 proc. gruodį, o po to vėl pajudės į viršų", – teigia E. Jurevičius..

EURIBOR reikšmė imant būsto paskolą

EURIBOR rodiklis taikomas visiems besiskolinantiems asmenims ir yra vienodas tiek Lietuvoje, tiek Europoje.

Pexels nuotr.

„Lietuvoje žmonės dažniausiai renkasi 6 mėn. EURIBOR. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama ne kiekvieną mėnesį, o kas 6 mėnesius, ir tuo metu keičiasi faktinė paskolos palūkanų įmoka. „Luminor" banke palūkanų normos perskaičiavimas vyksta kasmet rugpjūtį ir vasarį. Todėl, nors EURIBOR sumažėjo ką tik, paskolos turėtojai mažesnes įmokas pradės mokėti tik per kitą perskaičiavimą", – pažymi ekspertas.

Kai kuriais atvejais gali atrodyti, kad ilgesnis EURIBOR normos laikotarpis yra nepalankus, nes sumažėjimas atsispindi vėliau. Tačiau iš tiesų tai suteikia stabilumo – pavyzdžiui, palūkanų normos kilimo atveju, įmokos auga su atidėjimu, todėl šiam augimui galima geriau pasiruošti, sako E. Jurevičius.

Anot eksperto, prieš imdami paskolą turime numatyti galimą EURIBOR pokytį ir ar šis neatneš papildomų keblumų. Tam bankai atlieka skaičiavimus ir, patvirtinę paskolą, parengia bei klientus supažindina, kokių įmokų galima tikėtis ateityje, keičiantis EURIBOR dydžiui.

„Visada palankiau rinktis ilgesnį EURIBOR periodą, kai EURIBOR norma kyla – tai užtikrina, kad šis pokytis mėnesio įmokoms įtakos turės vėliau. Tuo tarpu trumpesnį EURIBOR perskaičiavimo laikotarpį verta rinktis, kai EURIBOR vertė mažėja, tai yra, būtent dabar", – dalinasi ekspertas.

Vis dėlto, EURIBOR dydis nėra vienintelis veiksnys, kuris lemia mėnesines paskolos įmokas – preliminari vidutinė įmoka priklauso ir nuo kliento su banku sutartos maržos, paskolos termino ir mokėjimo metodo.

Daug lemia ir palūkanų tipas

Viena iš galimybių apsidrausti nuo galimo palūkanų normos svyravimo ir išvengti galimo įmokų išaugimo – rinktis ne kintamąją, o terminuotai nekintančią palūkanų normą. Tiems, kurie dar tik planuoja imti būsto paskolą, sprendimą dėl palūkanų normos tipo ir laikotarpio visada reikia priimti įvertinus konkrečią situaciją, sako ekspertas.

„Tiek naujai, tiek jau turimai būsto paskolai galima pasirinkti terminuotai nekintančias palūkanas laikotarpiui iki 5‑erių metų. Tai reiškia, kad paskolos palūkanos išliks vienodos visą pasirinktą laikotarpį, o pasirinkę šį palūkanų tipą tiksliai žinosite mėnesio įmokos dydį. Be to, nuo šių metų gegužės 1 d. kredito davėjai pateiks būsto paskolos pasiūlymą tiek kintamomis, tiek dalinai fiksuotomis palūkanomis", – tikina E. Jurevičius.

Pasirinkus terminuotai nekintančias palūkanas, tokie ekonominiai svyravimai kaip netikėtas EURIBOR palūkanų normos kilimas neturės įtakos mėnesio įmokoms. Pasibaigus šiam laikotarpiui palūkanos taps kintamosiomis pagal sutartyje numatytas sąlygas. Vis dėlto, kalbant apie finansinę naudą ar nuostolius iš tam tikro normos tipo ilguoju laikotarpiui, to tiksliai prognozuoti yra neįmanoma.