2024 kovo 29 d. penktadienis, 8:38
Reklama  |  facebook

Gintautas Babravičius: mano gyvenime pokyčiai su nedidelėmis paklaidomis vyksta kas dešimtmetį

Eiviltas PARAŠČIAKAS      2016-09-02 06:20
„Mano gyvenime viskas vyksta ciklais, o pokyčiai – kas dešimtmetį su nedidelėmis paklaidomis“, – spalvingą savo biografiją dar pokalbio pradžioje apibendrina verslininkas, buvęs parlamentaras Gintautas Babravičius. Prieš beveik keturias dešimtis metų karjerą jis pradėjo Vilniaus namų statybos kombinato Stambiaplokščių namų detalių gamykloje. Joje praleistą dešimtmetį G. Babravičius vadina neįkainojama patirtimi ir tvirtu gyvenimo pamatu, kuris vėliau padėjo realizuojant save kitose veiklose – nuosavame versle, politikoje ir net organizuojant ekspedicijas į tolimiausius pasaulio kraštus.
nuotrauka
Sunku pasakyti, kas yra Gintautas Babravičius – verslininkas, politikas, keliautojas ar statybų žmogus. Pašnekovo asm. albumo nuotr.


Pasirinkimo niekada nesigailėjo

G. Babravičius sako niekada nesigailėjęs, kad paklausė tėvo, taip pat garsaus inžinieriaus, patarimo ir pasirinko inžineriją. „Pabaigęs vidurinę mokyklą, svarsčiau, kur stoti. Idėjų buvo visokių – nuo žurnalistikos iki teisės. Kadangi buvo gūdus sovietmetis, tėtis argumentavo, kad statybininkai reikalingi „prie visų valdžių“. Tai – depolitizuota, su jokiomis ideologijomis nesusijusi specialybė. Jis ir patarė krimsti inžinerijos mokslus. Įstojau į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Po penkerių metų gavau inžinieriaus statybininko diplomą. Specialybė buvo sunki – pramoninė-civilinė statyba. Studijuoti priimdavo minias, bet studijas dėl įvairių priežasčių baigdavo žymiai mažiau“, – prisimena pašnekovas.

G. Babravičius – Seimo narys

Mokytis buvo sudėtinga – daug braižymo, skaičiavimo. Su buvusiu kurso draugu, dabartiniu Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, fotografu Vytautu Balčyčiu jie netgi buvo sukūrę slaptą aljansą – G. Babravičius skaičiuodavo, o jo bičiulis braižydavo. „Neplanavau tapti konstruktoriumi, kuriam reikėtų mokėti braižyti. Skaityti brėžinius – visai kas kita“, – prisiminęs studijų laikus šypsosi p. Gintautas.


G. Babravičius, kaip ir dauguma specialistų sovietmečiu, darbą Stambiaplokščių namų detalių gamykloje gavo pagal paskyrimą. Tuo metu patekti į šią gamyklą buvo sudėtinga, tačiau turėjo pranašumą prieš kitus kandidatus – buvo anksti sukūręs šeimą ir jau turėjo mažametį sūnų.

Prisimindamas dabar šypseną keliantį savo pirmosios darbovietės pavadinimą, p. Babravičius šiek tiek surimtėja – svarbu nesupainioti septyniolikos žodžių sekos. Ir ilgai nemąstęs lyg eilėraštį padeklamuoja: „Vilniaus atraminio parodomojo Lenino ordino namų statybos kombinato Stambiaplokščių namų detalių gamyklos Aukštųjų Panerių išorės sienų kompleksas!“

Šioje gamykloje jis dirbo dešimtmetį. „Karjera klostėsi sėkmingai. Po metų iš meistro tapau cecho viršininko pavaduotoju, vėliau – cecho viršininku armatūros ir betono gamybos ceche. Kai pradėjau savo karjerą, dar buvo tik Šeškinės pradžia, kai baigiau – visa Ukmergės gatvė jau buvo užstatyta. Darbų apimtys buvo didelės. Mes statėme ir Visaginą“, – prisimena pašnekovas. Kituose miestuose pasitaikydavo tik pavieniai užsakymai.

Cecho viršininko karjera neprailgo – p. Gintautas tapo Stambiaplokščių namų gamyklos direktoriaus pavaduotoju. „Buvau atsakingas už įvairias sritis, tarp jų – ir už tiekimą. Visagine statyba buvo naudinga, nes pagal tuometines sovietines resursų paskirstymo sistemas atominė energetika buvo antroje vietoje po karo pramonės. Statydami Visaginą, gavome naudos ir vilniečiams“, – sovietinius darbo principus atskleidžia jis.

Vienas didžiausių statybininko profesijos malonumų, kurį pastebi pašnekovas – matomi darbo rezultatai. „Abstraktesnėse specialybėse sukuriami intelektualūs ar virtualūs produktai, o čia atsiranda fizinis objektas“, – svarsto diplomuotas inžinierius.

Ramina, kad daugiabučiai greitai nesugrius

Kaip šiandien pats įvertintumėte sovietmečiu statytus daugiabučius?

„Kiekvienas laikotarpis turi savo sprendimus. Natūralu, kad vadinamųjų „dėžučių“ architektūrinė įvairovė yra ribota. Tai iš elementų surenkami namai, todėl daug variantų ir negali būti, bet reikia pasidžiaugti mūsų architektais. Pavyzdžiui, Lazdynų mikrorajonas yra humaniško mastelio, rajono planas dar ir šiandien galėtų būti kai kam pavyzdys. Galima pasidžiaugti, kad inžinieriai ir architektai, kurie dirbo Vilniaus mieste, tikrai stengėsi – namų nepridygo kur nereikia, buvo išlaikytas aukščio kontekstas“, – džiaugiasi pašnekovas.

G. Babravičius neslepia, kad stambiaplokščiams namams buvo suteikiama 40 metų garantija. Suprantama, kad pirmųjų tokių pastatų garantijos laikas formaliai jau yra pasibaigęs, tačiau pašnekovas ramina, kad jie stovės dar ne vieną dešimtį metų. „Silpnoji tokių namų vieta – sujungimai, vyksta detalių korozija. Pats betonas turi vieną gerą savybę – ilgainiui jis tik kietėja, o ne silpnėja. Taip pat periodiškai atliekami ekspertiniai tyrimai. Turint omenyje mūsų palankią seisminę zoną, šie namai dar tikrai gali stovėti. Vilniečiai gali jaustis saugūs, nes jų namai nenugrius“, – daugiabučių gyventojams malonią žinią praneša G. Babravičius.

Sėkmingai veikusi gamykla po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo neišliko. Likę „imperijos likučiai“ dabar priklauso privačioms įmonėms. „Tuometiniai statybų mastai irgi buvo didesni, viskas vyko konvejeriu. Statybų kombinatas neturėjo net teorinės galimybės išlikti, todėl skaidėsi, buvo privatizuojamas, tuose pastatuose kūrėsi įvairios firmos. Dalis buvusių kolegų dabar vadovauja ir darbuojasi privačiame versle“, – pirmąjį sėkmingą karjeros dešimtmetį apibendrina pašnekovas.

Vėliau pomėgiai – muzika, įvairiausių renginių organizavimas – pradėjo imti viršų. Darbe vis daugėjo rutinos ir ėmė trūkti saviraiškos galimybių. „Po euforinio periodo, kada atradinėji pasaulį, ateina laikas, kai viskas tampa rutina. Tenka ieškoti naujų iššūkių“, – savo požiūriu į gyvenimą dalijasi pašnekovas. Taigi gamyklos griūties p. Gintautas nesulaukė. Priėmė tam laikui labai nepopuliarų sprendimą – išėjo į gatvę. Dauguma tokio jo sprendimo nesuprato – solidus darbas ir puikus atlyginimas, kas ketvirtį mokamos premijos ir metinės priemokos, ko dar trūksta?

Gaivūs muzikos vandenys ir pamokos politikoje

„Kai tiesioginis darbas pradėjo trukdyti mano pomėgiui, teko palikti darbą. Gyvenimo būdą pakeičiau radikaliai. 1988 m. įkūriau Laisvalaikio organizavimo susivienijimą „Centras“ (1991 m. susivienijimas reorganizuotas į uždarąją akcinę bendrovę „Los Centras“, kuri tapo pirmosios privačios radijo stoties „Radiocentras“ steigėja)“, – apie atverstą naują gyvenimo lapą pasakoja pašnekovas. Tiesa, muzika jis domėjosi dar mokykloje, o, studijuodamas institute, jau rengė diskotekas, kuriose skambėjo „ideologiškai neteisinga vakarietiška“ muzika.

Nuotraukoje dešinėje – G. Babravičius Tunguskoje

G. Babravičiaus organizavo „Roko maršus per Lietuvą“, tarptautinius festivalius „Vilnius Jazz“. 1995–2000 m. G. Babravičius ėjo „Radiocentro“ generalinio direktoriaus pareigas.

1994 m. p. Gintautas prisijungė prie Lietuvos liberalų sąjungos. Po kelerių metų politika tapo pagrindiniu jo užsiėmimu dar vienam dešimtmečiui. „Politika man visada buvo įdomi. Nors darbas radijo stotyje vyko sėkmingai, tačiau rutinos netrūko ir ten. Tada dar kartą gyvenimą pakeičiau radikaliai. Kai tiesioginis darbas ir pomėgis užimdavo vienodai laiko mano gyvenime, sprendimai susidėliodavo savaime. Trankymo durimis niekada nebūdavo“, – aiškina jis.

Lietuvoje yra ne tik keli milijonai krepšinio trenerių. Anot pašnekovo, tiek pat šalies gyventojų galvoja išmanantys ir politiką. Politiko keliu dešimtmetį ėjęs G. Babravičius sako, kad politika – tai sunkus, aukštos kvalifikacijos reikalaujantis darbas.

Nuotraukoje kairėje – G. Babravičius Tunguskoje

„Dirbdamas statybose tu turi projektą, sklypą, darbuotojus, žinai, kaip viską padaryti ir gali planuoti. Jei kyla problema, pakankamai aišku, kaip ją spręsti. Politikoje neapibrėžtumo faktorių yra žymiai daugiau. Visuomenės nuomonė nėra lengvai valdoma. Jei nežadi nerealių pažadų, esi mažiau populiarus už lipantį ant statinės ir žadantį aukso kalnus. Keista, kad dalis žmonių nesigilina į tokias kalbas, tačiau tokios tendencijos vyrauja visame pasaulyje. Jei sąžiningai sakai, ką galvoji ir kuo tiki, pralaimi tiems, kurie elgiasi mažiau sąžiningai“, – savo netrumpą patirtį šalies politinėje arenoje keliais sakiniais apibendrina pašnekovas, 2000 m. vienai kadencijai tapęs Seimo nariu. 2007 m. jis pateko į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, nuo 2009 m. vasario kelerius metus užėmė Vilniaus miesto vicemero postą.

Per pasaulį – automobiliu

Kadangi dar pokalbio pradžioje p. Babravičius minėjo, kad pokyčiai jo karjeroje vyksta kas dešimtmetį, pasiteirauju, kas šiandien jo dienotvarkėje užima didžiąją laiko dalį. „Noriu, kad visą gyvenimą egzistavusi aistra kelionėms taptų profesionalia veikla, iš kurios galima gyventi“, – atsakymo sulaukiu tuoj pat.

Iš pradžių dėl visiems žinomų priežasčių jis keliavo po SSRS platybes. Nuo 1992 m. – po visą pasaulį. Jam teko dalyvauti ekspedicijose Afrikoje, Azijoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

Nuotraukoje dešinėje – G. Babravičius Meksikoje

Naujausias iššūkis – „Misija Lietuva 100“. Tai precedento neturinti unikali kelionė automobiliais per pasaulį. Artėjant 100-ajam Lietuvos Respublikos gimtadieniui, jis su bendraminčiais leisis į trejus metus truksiančią kelionę, per kurią aplankys 100 valstybių, įveiks per 200 tūkst. km, iš kurių 40 tūkst. – sunkiai pravažiuojamais keliais ir bekele. Kelionės maršrutas drieksis aplink Baltijos jūrą, per Kaukazo, Pamyro ir Tianšanio kalnynus, per Šiaurės Amerikos lygumas, per Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, per Andus, per Rusijos tundrą, Beringo sąsiaurį ir Aliaskos upes bei per daug kitų vietų.

„Tai bus sunkus darbas, bet vešime pasaulio Lietuvos idėją. Idėją, kad XXI a. globalaus pasaulio iššūkiai reikalauja ieškoti naujų sprendimų. Vienas iš mūsų „praradimų“ pasiekus Nepriklausomybę – nebeturime bendros ir visus vienijančios idėjos. Nepriklausomybė visada buvo mūsų siekiamybė ir niekam nereikėjo aiškinti, kuri barikadų pusė yra teisinga. Dabar reikia rasti naują nacionalinę idėją. Mūsų žygis bus provokacija ieškoti jos“, – intriguoja p. Gintautas.

Nauja veikla paskatino vėl prisiminti studijų metus

60 metų jubiliejų rudenį atšventęs vyras taip pat džiaugiasi vėl galintis panaudoti studijų metais ir politikoje įgytas žinias – praėjusių metų pradžioje buvo pakviestas vadovauti Mineralinės vatos gamintojų asociacijai.

Nors asociacijos narių nėra daug – šiuo metu jungiasi ketvirtasis, veiklos apstu. „Džiugu dirbti su vakarietiško „kirpimo“ įmonėmis. Jų savininkai – tarptautinės bendrovės, taigi kultūra, veikimo būdai yra civilizuoti, aukščiausių standartų. Nereikia užsiiminėti primityviuoju lobizmu. Man tai įdomu, nes viskas susiję su politikoje sukaupta patirtimi – tai reglamentų keitimas, argumentų sprendimų priėmėjams formulavimas. Tenka skaityti pranešimus įvairioms auditorijoms. Smagu prisiminti jaunystę ir mokslus, kuriuos kadaise krimtau“, – entuziastingai apie malonią veiklą atsiliepia jis.

Ne mažiau džiugina ir su savo gimtąja Alma mater atkurti ryšiai – jau dvejus metai p. Babravičius yra VGTU Alumni valdybos narys. „Smagu nors nedidele dalimi grąžinti skolą Alma mater“, – baigdamas pokalbį nusišypso jis.

Nuotraukos – iš pašnekovo asm. albumo

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2024-02-26 16:10
Netrukus visuomenei bus pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską. Tai yra knyga ne apie karjerą baigusį žmogų. Ir ne apie veikimą planinėje ekonomikoje ir laisvojoje rinkoje. Ji apie kur kas svarbesnius dalykus – nesenstančius princi...
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos