Civilinio proceso kodekso pataisos, įteisinusios grupės ieškinio institutą, įsigaliojo dar 2015 metais. Per tą laiką buvo tik keletas bandymų teikti grupės ieškinį, tačiau teismai daugeliu atvejų jų nepriėmė nagrinėti arba grąžino pašalinti trūkumus.

Grupės ieškiniu galima apginti interesus ir tų asmenų, kurie dėl finansinių priežasčių, patirties stokos, laiko trūkumo ar kitų aplinkybių nepradeda teisminio bylinėjimosi. Todėl toks ieškinys ypač aktualus, veiksmingai ginant vartotojų teises, rašoma Teisingumo ministerijos pranešime.

Parengtose Civilinio proceso kodekso pataisose numatoma, kad teikdami grupės ieškinį ieškovai neprivalės motyvuoti, kodėl jie pasirinko tokį teisių gynimo būdą, o ne atskirus ieškinius. Teismas, priimdamas grupės ieškinį, taip pat neturės vertinti, ar toks ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą.

Jeigu teismas atsisakytų priimti grupės ieškinį, tokią nutartį būtų galima apskųsti tiek apeliacinės instancijos, tiek kasaciniam teismui.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teikti grupės ieškinius dėl vartotojų apsaugos, vartotojų asociacijoms tokiose bylose nereikės turėti grupės advokato. Be to, vartotojų asociacijos, kaip grupės atstovės galės atstovauti visiems vartotojams, ne tik asociacijų nariams. Grupės ieškinio bylose vartotojai bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio už grupės nariams bendrą neturtinį reikalavimą, pavyzdžiui, uždrausti tam tikrus veiksmus.

Grupės ieškinio institutas, skelbia ministerija, leidžia ginti pažeistus asmenų privačius interesus, kai keli ieškovai tam pačiam atsakovui kelia iš esmės tokius pačius reikalavimus. Tokį ieškinį gali teikti ne mažesnės kaip 20 fizinių ar juridinių asmenų grupės. Jų vardu teisminiame procese turi dalyvauti grupės paskirtas atstovas. Juo gali būti ir asociacijos ar profesinės sąjungos, jei ginčas bus susijęs su jų veiklos tikslais.