Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė, cituojama VDI pranešime, pastebi, kad Darbo kodekso 37 straipsnyje numatyta, jog darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, t. y. pagal Darbo kodekso 58 straipsnį, arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, t. y. pagal Darbo kodekso 55 straipsnį.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad atlygintos gali būti tik su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu susijusios išlaidos. Be to, atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų.

Atlygintos gali būti tik su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu susijusios išlaidos. Be to, atlygintos gali būti tik darbdavio turėtos išlaidos per paskutinius dvejus metus iki darbo sutarties pasibaigimo, nebent kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks terminas, kuris negali viršyti trejų metų.

 

Darbo ginčų komisijų darbo organizavimo skyriaus vedėja I. Janukevičienė pastebi, kad praktikoje tokie ginčai jau ne kartą iš darbo ginčų komisijų yra pasiekę ir teismus, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis, civilinė byla Nr. Nr. e3K-3-174-701/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022-12-22 sprendimas, civilinė byla Nr. e2A-2823-880/2022, ir daugeliu atvejų teismai priima iš esmės analogiškus sprendimus, kaip ir darbo ginčų komisijos.

Vienoje iš naujausių bylų, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022-12-22 sprendimas civilinėje byloje. Teismas, kaip ir Komisija, netenkino darbdavio prašymo, nustatęs, kad darbdavio prašomos priteisti išlaidos neatitinka Darbo kodekso 37 straipsnyje numatytų atlygintinų išlaidų požymių.

Skyriaus vedėja I. Janukevičienė akcentuoja, kad pagal teismų praktiką išlaidos turi būti realiai patirtos, o pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka darbdaviui.

Tiesa, ne bet kokie darbuotojo mokymai ar kvalifikacijos kėlimas gali lemti darbuotojo pareigą atlyginti dėl jų darbdavio patirtas išlaidas. Darbuotojo pareiga atlyginti darbdavio patirtas mokymo išlaidas randasi tada, jei darbuotojas, kuris ir be mokymų ar kvalifikacijos kėlimo yra tinkamas eiti paskirtas funkcijas, įgyja papildomų žinių ar gebėjimų, viršijančių jo atliekamam darbui arba funkcijoms keliamus reikalavimus, kurie suteikia papildomos vertės darbuotojui darbo rinkoje, padidina darbuotojo profesinę vertę.