Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, cituojamos ministerijos pranešime, šiomis lėšomis įmonėms sukuriama galimybė palaipsniui pereiti prie efektyvesnių energijos išteklių ir ilgojoje perspektyvoje sumažinti priklausomybę nuo išorės veiksnių.

„Verslui perėjus prie atsinaujinančių energijos išteklių, ne tik mažės priklausomybė nuo iškastinio kuro, bet ir jiems tenkanti našta dėl išaugusių energijos kainų. Tai reikšmingai sumažins gaunamas sąskaitas už energijos vartojimą. Be to, renkantis atsinaujinančią energetiką bus sumažinama priklausomybė nuo galimų išorės veiksnių ateityje. Taip pat biudžete patvirtintomis lėšomis bus siekiama šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Pirmuosius projektus už 5 mln. eurų planuojama įgyvendinti dar šiemet, o didžioji priemonės dalis, tikimės, įsibėgės per artimiausius porą metų“, – cituojama finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Reaguojant į išaugusias energijos prekių kainas visoje Europoje, Vyriausybės parengtas „Infliacijos pasekmių sušvelninimo ir energetinės nepriklausomybės stiprinimo“ paketas. Įgyvendinat jį gegužę patobulintame 2022 m. valstybės biudžete verslo paramai numatyti 120 mln. eurų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. Iš šios sumos 90 mln. eurų bus skiriama Aplinkos ministerijos investicinei veiklai „Juridinių asmenų investicijoms į iškastinio kuro naudojimo pakeitimą ar mažinimą ir (ar) atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą“ įgyvendinti.

Šios lėšos bus skirtos pakeisti iškastinio kuro vartojimą į atsinaujinančius energijos išteklius (AEI), mažinti iškastinio kuro, ypač gamtinių dujų, vartojimą bei 25 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Įmonėms bus siūlomi sprendimai (šilumos siurbliai, 5 klasės biokuro katilai, saulės kolektoriai ir pan.) keičiant šiuo metu naudojamus iškastinio kuro katilus į AEI priemones ar elektrą, taikyti biopriemones (biodulkių ir biogranulių deginimo įrenginių diegimą), modernizuoti pramonės įmonėse ir centralizuotam šilumos tiekimui naudojamas sistemas, gerinti šilumos akumuliavimą ir vandens saugojimą.

Likusieji 30 mln. eurų iš bendrojo 120 mln. eurų paketo planuojami kitoms priemonėms finansuoti.

Vyriausybės nutarimu Aplinkos ministerijai skirti 5 mln. eurų investicinei priemonei įgyvendinti bus administruojami Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA). Europos Komisijai pritarus šiai valstybės pagalbos priemonei, Finansų ministerija perves lėšas Aplinkos ministerijai dalimis pagal pateiktus duomenis apie faktinį lėšų poreikį.