Šie duomenys apima tik projektinius pajėgumus – be Lietuvoje jau veikiančių ir elektrą generuojančių vėjo jėgainių.

„Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – Aplinkos ministerijos pranešime cituojamas ministras Simonas Gentvilas.

Praėjusių metų pabaigoje Aplinkos ministerija, ieškodama pusiausvyros tarp kraštovaizdžio apsaugos ir vėjo energetikos plėtros, paruošė aiškų vertingiausių kraštovaizdžių žemėlapį, kuriuo nustatomi reikšmingą neigiamą vizualinį poveikį vertingiausiems Lietuvos peizažams, panoramoms turintys aukštaūgiai statiniai. Tobulinant šį įrankį, Aplinkos ministerija kartu su kitomis Vyriausybės institucijomis ieško daugiau būdų, kaip darniai pagerinti sąlygas atsinaujinančiai energetikai.

2019–2021 m. AAA nutarė, kaip rašoma pranešime, kad planuojamoms 163 vėjo elektrinėms poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas – tai yra vėjo energijos įrengimai atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Pernai išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas, AAA priėmė 6 sprendimus, nurodydama, kad planuojamos 165 vėjo elektrinės, įvykdžius aplinkosaugines sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, sveikatos, paveldo apsaugos, saugos reikalavimus.

Taip pat bus atlikti tyrimai apsisprendžiant dėl didelės galios vėjo elektrinių parkų įrengimo Lietuvos jūrinėje teritorijoje po 2025 m.

AAA vieninteliu atveju pernai gruodžio 27 d., ilgai trukus poveikio aplinkai vertinimui, priėmė sprendimą, kad įmonės „Vėjoteka“ planuojamos įrengti 16 vėjo elektrinių Kelmės rajone neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Šių neleistų statyti įrengimų galia buvo 99,2 MW – tai yra sudarė 5,5 proc. nuo 2019–2021 m. leistos sausumoje generuoti galios (1806,9 MW).