Netrukus 54 metų sukaktį švęsiantis verslininkas skaičiuoja, jog nuo tos dienos, kai kilo mintis nusipirkti tuo metu privatizuojamos „Hidrostatybos“ akcijų, prabėgo 22 metai. Dabar J. Dumašius valdo ne tik du trečdalius UAB „Hidrostatyba“ akcijų paketo, bet ir yra kitų penkių įmonių akcininkas. Tačiau galimybę investuoti ir iš to užsidirbti verslininkas pamatė dar anksčiau – 1989 metais, kuomet dirbdamas valstybinėje įstaigoje pradėjo prekiauti metalais ir kitais tuo metu reikalingais daiktais.

Sėkmės formulė: rizikavo ir sekėsi, diegė naujoves, kurios kitus baugino

„Nebijojome rizikuoti ir mums sekėsi. Laimėdavome konkursus, diegėme naujoves, kurios kitus baugino. Pamenu, jog tuomet, jau tapus „Hidrostatybos“ direktoriumi, dažnai tekdavo padrąsinti darbuotojus imtis neišbandytų, rizikingų projektų. Taupėme, investavome į naujas įmones, plėtrą. Būta visko, teko išsiskirti su verslo partneriu, su kuriuo nepavyko rasti bendros kalbos“, – pasakoja verslininkas. Anot jo, labai sunkūs buvę 2009-2010 metai, tačiau krizę išgyventi pavyko.

„Dabar viskas kur kas paprasčiau, turime patirties, žymiai daugiau informacijos ir aiškumo nei anuomet, – sako pašnekovas, paprašytas palyginti dabartines ir anų laikų verslo sąlygas. – Nors tenka pripažinti, kad teisinėje bazėje vis dar pilna sovietinio palikimo, bet bendraujame su politikais ir tikimės rezultatų“.

J. Dumašius prisimena, kaip anuomet trūko ne tik žinių, kaip pradėti verslą, bet trukdė ir baimė dėl siautėjančio reketo. Verslininkas pasakoja, kad buvo bandymų reketuoti ir jį, tačiau mokėti neteko. Dabar, anot pašnekovo, verslui išgyventi yra kur kas sunkiau dėl milžiniškos konkurencijos, visiškai „nusmaugiančios“ kainas.

„Taip pat norėtųsi daugiau politikų paramos, žiūrėkite, juk užsienio šalyse politikai stumia verslą į priekį, jaučiamas protegavimas, o pas mus jei tik kas pamato verslininką kalbant su politiku, iškart įžvelgia korupciją. Lietuvoje politikai net bėga nuo mūsų, slepiasi, nes bijo, kad juos apkaltins korupcija,“ – aiškina verslininkas.

Tėvo pėdomis seka vyriausiasis sūnus

Tris vaikus kartu su žmona Rita užauginęs J. Dumašius sako, jog nei vienam iš vaikų nenurodinėjęs, ką šie turi veikti gyvenime.

„Nors kartais labai norisi pasakyti, pamokyti vaikus, jie jau suaugę, savarankiški, patys turi priimti sprendimus ir mokytis iš savų klaidų. Juk ir mes buvome jauni, ir mes klydome. O nurodinėti galime nebent jaunėliui Jonui“, – juokiasi verslininkas. 24-erių dukra Ieva baigė ekonomikos studijas, pagal šią specialybę ir dirba, tačiau svajoja save realizuoti mados industrijoje.

Vyriausiasis Dumašių sūnus Domas jau seniai padeda tėvo versle bei turi įkūręs keletą savo įmonių. 27 -erių metų vyras vadovauja „Hidrostatybos“ Vilniaus filialui. Paklaustas, ar dažnai išsiskiria jo ir sūnaus požiūris į verslą, J. Dumašius linkteli, pridurdamas, kad jauni žmonės dažnai kupini maksimalizmo, labiau linkę rizikuoti. 

„Aš, pamenu, ir pats prieš dvi dešimtis metų sakydavau – duokit man pinigų ir aš pagaminsiu atominę bombą. Vėliau supranti, kad viskas ne taip paprasta. Tačiau jaunatviškas maksimalizmas yra gerai. Jei vadovaus vien seni „diedai“, nebus progreso. Jaunimas turi užkurti savo idėjomis,“ – įsitikinęs J. Dumašius. Net ir nesutapus nuomonėms, verslininkas stengiasi iškart nepriimti sprendimo, apmąsto visus už ir prieš.

J. Dumašius save laiko liberaliu, linkusiu pasitikėti žmonėmis vadovu, bet sako netoleruojantis, jei nesilaikoma duoto žodžio ar galutinio sprendimo. „Ramia sąžine su tokiu žmogumi atsisveikinu arba pritaikau numatytą bausmę. Nemėgstu daug rėkiančių ir nieko nedarančių žmonių. Geriau ramiai, tyliai, bet veikti“, – aiškina verslininkas.

J. Dumašiaus žmona yra logopedė, dirba darželyje. Anot verslininko, sutuoktinė turi savo mėgstamą darbą ir jam darbiniais klausimais nepatarinėja. „Kažkada gal ir turėjo ambicijų turėti nuosavą verslą, sunku dabar pasakyti, bet dabar abu esam brandaus amžiaus, o su bėgančiais metais kartu mažėja ir ambicijos“, – sako vyras.

Prioritetas – verslas ir šeima

J. Dumašius vadovauja ne tik savo verslui, jis – aktyvus Statybininkų asociacijos narys. „Statybininkų asociacijos veikloje dalyvauju labai seniai, atstovauju daugiau Žemaitijos regionui. Ši veikla man įdomi, yra dar daug nenuveiktų darbų. Statybų verslas dabar gyvena iš Europos Sąjungos pinigų, todėl reikia stengtis kuo efektyviau juos panaudoti. Dabar galvojama ir apie elektroninę statybą, ir apie kitas naujoves, siekiant kuo optimaliau išnaudoti resursus ir išvengti išlaidų, susijusių su žmogiškuoju faktoriumi. Taigi šiuo metu didelis dėmesys skiriamas kitų šalių praktikai, susijusiai su darbo jėgos ir kitų išteklių valdymo tobulinimu“, – sako J. Dumašius, kurio manymu, didelio augimo artimiausiu metu statybų sektoriuje neturėtų būti, tačiau esamas lygmuo turėtų išsilaikyti. 

Paklaustas, kaip pavyksta suderinti tiek daug pareigų, verslininkas pasakoja, kad jo diena prasideda anksti. „Mano rytas prasideda nuo 45-minučių mankštos namuose įrengtoje sporto salėje, po to trumpam einu į pirtelę ir tik tuomet ruošiuosi į darbą“, – sako jis. J. Dumašius pripažįsta, kad visur spėti būna sudėtinga.

„O be viso to, norisi, kad dar liktų laisvo laiko sau – pasportuoti, pakeliauti, paslidinėti. Bet prie įtemptos dienotvarkės pripranti. O prioritetas man yra verslas ir šeima, nes čia niekas nepaklaus, ar tu turi laiko, jo rasti privalai. O tik po to eina kiti dalykai, tokie, kaip politika ir panašiai“, – sako vyras. Taupyti laiką verslininkui padeda ir geras automobilis. Šiuo metu iš „BMW“ markės automobilio vyras norėtų persėsti į „Mercedesą“. 

„Mėgstu greitį, todėl tenka ir baudų už jo viršijimą susimokėti. Manau, kad mūsų keliuose leidžiamas greitis labiau tinka važiuojant „Žiguliais“, o vairuojant gerą mašiną norisi stipriau paspausti greičio pedalą, todėl, mano manymu, greičiai autostradose galėtų būti didesni, nes keliai pakankamai geri, o avarijos, kuriose žūsta žmonės, dažniausiai įvyksta atokesniuose keliuose“, – svarsto J. Dumašius.

Jau gerą dešimtmetį politikoje aktyviai dalyvaujantis verslininkas planuoja padaryti pertrauką ir teigia, jog greičiausiai sekančiuose rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą jo pavardės tarp kandidatų nebebus. „Tai nėra ta veikla, kuri mane labai trauktų. Anksčiau galbūt labiau buvau susidomėjęs politika, dabar matau, jog ten labai daug tuščiažodžiavimo, o savivaldybės veikla labai lėta, sprendimai nevykdomi“, – sako pašnekovas. Laiką, kurį dabar skiria savivaldybės reikalams, J. Dumašius mieliau leistų gamtoje, medžioklei. 

Nepamiršta vedybų metinių

Kartu su žmona Rita jau tris dešimtis metų nugyvenęs vyras teigia niekada nepamirštantis vedybų metinių ir gimtadienio proga palepinti žmonos įvairiomis dovanėlėmis. Kitų švenčių dažniausiai nešvenčiantys sutuoktiniai šampano taurę pakelia ir be ypatingos progos. J. Dumašiaus teigimu, viena svarbiausių žmonos charakterio savybių yra kantrybė ir supratimas. 

„Kai buvau jaunas, labai greitai kilau karjeros laiptais, buvau darbų vadovas, direktoriaus pavaduotojas, vyriausiasis inžinierius, labai daug laiko skyriau darbui, pasisėdėjimams po jo, tad manau, jog tuo metu žmonai teko nemažai dėl to išgyventi, tačiau dabar laiko šeimai galiu skirti daugiau ir galiu pasidžiaugti, jog sutariame gerai“, – pasakoja pašnekovas.

Anot verslininko, šeimyninis gyvenimas nėra toks paprastas, norint nugyventi ilgus metus drauge, reikia daugiau išmonės ir pastangų nei versle. „Gyvenant kartu, būtinas susiklausymas, pajautimas, kada geriau nutylėti, būtina kantrybė, nes labai greitai galima „priskaldyti malkų“, be to, svarbu gerbti savo antrą pusę ir tiek vienam, tiek kitam nepamiršti pakurstyti šeimos židinį“, – meilės receptais dalijasi jis ir priduria daug laisvalaikio praleidžiantis drauge su žmona. Anot J. Dumašiaus, šeima yra atsakingas darbas ir žiniasklaidoje turėtų būti daugiau ilgą santuokos patirtį turinčių asmenų patarimų, o ne mirgėti kas kelerius metus besiskiriančių žinomų žmonių nuotraukos.

„Moterų ir vyrų mąstymas labai skiriasi, reikia stengtis perprasti vienas kitą, domėtis, kalbėtis“, – sako vyras.

Planuose – apkeliauti pasaulį

J. Dumašius atskleidžia, kad jam artimų žmonių ratas nėra didelis – tai šeima ir dar 3-4 draugai. „Taip pat yra bičiuliai, su kuriais kartu medžioju arba užsiimu kitais pomėgiais, bet, kaip sakoma, baigiasi medžioklė, baigiasi ir draugystė, – juokauja verslininkas. – O kaip mane apibūdintų žmonės, kurie mane gerai pažįsta, sunku pasakyti, bet stengiuosi būti nuoširdus ir tiesus žmogus, stengiuosi netrukdyti aplinkinių tuščiom kalbom.“

Vienu turtingiausiu šalies verslininku tituluojamas J. Dumašius juokauja, kad nežino, kiek pinigų šiuo metu turi. „Kiti, matyt, mano pinigus geriau suskaičiuoja, o aš tik žinau, kad man jų šiai dienai užtenka, šeima aprūpinta ir tuo džiaugiuosi, – šypsosi jis. – Kai esi jaunas, neturi pinigų kelionėms, todėl turi labai daug dirbti, kad susikurtum tvirtą finansinį pagrindą. Kai pasensti, nebėra jėgų ir sveikatos blaškytis po pasaulį. Todėl reikia nepražiopsoti to tinkamo momento, kai jau turi laiko, bet dar jėgos neapleido.“

Paklaustas, kokių dar neįgyvendintų ambicijų turi, išduoda, jog jo planuose – dar keli įtempti metai darbo, po kurių planuoja mažinti tempą ir daugiau laiko skirti poilsiui, šeimai, galbūt apkeliauti pasaulį.