2021 spalio 19 d. antradienis, 13:05
Reklama  |  facebook

Juozas Zykus. Įrenginėjant pamatus lemia praktika ir nuojauta

2015-05-20 18:53
Yra žmonių, kurių vardai tapo prekiniais ženklais. Lygiai taip Juozo Zykaus vardas yra susijęs su metro idėja. Kai renginiuose jis pakyla kalbėti ar tik užduoti klausimą, neabejotina – J. Zykus būtinai primins apie metro. O iki metro buvo pamatai.
nuotrauka
Vykdant sudėtingus projektus, reikia protingo užsakovo, protingo ir supratingo architekto, kvalifikuoto kolektyvo, kvalifikuotos darbo grupės, sako Juozas Zykus, bendrovės „Vilniaus rentinys“ įkūrėjas. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus rentinys, UAB

Profesija buvo „įrašyta“ genuose


Po esamais kultūros paveldo pastatais, statytais prieš šimtmetį, įrenginėjama trijų aukštų automobilių aikštelė. „Vilniaus rentinio“ nuotr.

Juozo Zykaus giminės vyrai buvo amatininkais: tėvas buvo kalvis, dailidė ir veterinaras, senelis – kalvis. Žvelgdamas į 300 metų šeimos genealoginį medį, J. Zykus tvirtina: protėviai vertėsi amatais – kalvyste, dailidės, akmens darbais. Buvo ir eigulys. Genai darė savo. J. Zykus sakė nejautęs jokių didesnių prieštaravimų, spręsdamas, kokią profesiją rinktis. Jis neabejojo, kad rinksis panašią specialybę, kaip ir jo giminės vyrai.

„Tik truputį svarsčiau – statyba ar melioracija, – sako p. Zykus, vis tik pasirinkęs statybos inžineriją. – Būdamas 16 metų, stačiau su tėvu namą, nes savo iki tol neturėjome. Tai darydamas susipažinau su šia sritimi.“ Istorija pasikartojo. Kai J. Zykus ėmėsi savo namo Vilniuje statybos, jo sūnūs, – kurių vienam buvo 14-ka, o kitam – metais daugiau, – statė kartu. Dabar jie vadovauja tėvo įkurtai įmonei „Vilniaus rentinys“: vienas yra generalinis direktorius, kitam patikėtas materialinis aprūpinimas. Pats p. Zykus jau nuo 2005 m. daugiausia laiko ir dėmesio skiria metropolitenui.

Pirmoji p. Zykaus darbovietė buvo Alytus, o pirmas objektas, kurį pastatė, buvo šaldytuvų gamykla „Snaigė“. Pradėjęs dirbti meistru, būdamas 30-ies jis tapo Utenos statybos tresto vyriausiuoju inžinieriumi. Juo dirbo 13 metų.

„Paskui prasidėjo vadinamoji „perestroika“, lioviausi kūręs komunizmą ir pradėjau kurti nepriklausomą Lietuvą“, – pasakoja humoro nestokojantis vyras.

„Vilniaus rentinio“ pagrindas – uteniškiai


Atsitraukus planinei ekonomikai, prieš akis atsivėrė laisvosios rinkos vilionės. Pirmiausia buvo kooperatyvas, vėliau – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus rentinys“, kurios pagrindiniu akcininku ir buvo pats įkūrėjas. Verslą p. Zykus pradėjo su dviem sūnumis ir vienu kolega, pasikvietė draugų. Vaikai jau buvo susipažinę su statyba, jiems buvo 17–18 metų.

Savo didžiuoju tikslu J. Zykus laiko metro Vilniuje. „Metro sąjūdžio“ iliustr. 

„Vertingiausia „Vilniaus rentinyje“ – ne įrenginiai, gamybos priemonės, pastatai, o čia dirbantys žmonės. Jeigu reiktų pasirinkti – juos ar įrenginius, pastatus, – rinkčiausi žmones. Neabejoju, su jais kitoje vietoje per 10 metų galima sukurti tą patį“, – sako p. Zykus.

Jis dirbo dideliame kolektyve – Utenos statybos treste triūsė 500 žmonių. Dirbo sykiu, stebėjo juos ir, kurdamas savo įmonę, nemažai jų pakvietė dirbti kartu. Todėl dauguma „Vilniaus rentinio“ darbuotojų – ne vilniečiai, o atvažiavę iš Utenos. Paskui jie atsivedė savo vaikus, pažįstamus ir taip susibūrė kolektyvas. „Vilniaus rentinyje“ yra šeimų, iš kurių bendrovėje dirba po penkis asmenis. Iš Trainių giminės buvo penketas: tėvas su sūnumis, broliai su pusbroliais.

„Tada žmogus dirba kaip savo šeimos ūkyje. Jis atsineša moralę, savybes, kokios priimtos toje šeimoje. Ir kitaip nesielgs – kaip įpratęs. Jeigu tokį atleistum iš darbo, jis kone būtų priverstas išeiti ir iš giminės – su juo mažai bendraus. Jei paliktumėte savo rankinę bendrovės kieme, kas nors atneštų radęs. O paliktą už tvoros – vargu“, – pastebi p. Zykus.

Patirtį sukaupė dirbdami keliuose tūkstančiuose objektų

Nuo 1991 m., kuomet buvo įsteigtas „Vilniaus Rentinys“, bendrovės darbuotojai projektuoja ir įrengia racionalius įvairių tipų pamatus, atramines sienas grunte ir požeminius statinius. Per ketvirtį amžiaus įmonės darbuotojai įgijo didelės požeminės statybos projektavimo bei darbų vykdymo patirties – darbuotasi keliuose tūkstančiuose statybos objektų.

Didžiausiuose šalies pramoniniuose ir civiliniuose objektuose atlikti sudėtingi darbai, projektuojant ir įrengiant ne tik pamatus, bet ir daugiaaukštes požemines automobilių aikšteles, požemines pėsčiųjų perėjas, įgyvendinant elektros jungčių, transporto bei geležinkelio kelių ir tiltų įrengimo projektus, tarp jų pamatus ir atramines sienas viadukams, aplinkkelių statiniams.

Savo jėgomis atlikdama darbų už dešimtis milijonų eurų per metus, įmonė, kurią įkūrė J. Zykus, tapo šios srities lydere. Įmonės įgyvendinti projektai – administracinis ir prekybos paskirties pastatas Vilniaus g. 31/Islandijos g. 1, Vilniuje, įrengiant po esamais kultūros paveldo pastatais trijų aukštų automobilių aikštelę; požeminių pėsčiųjų perėjų įrengimas po Narbuto ir Saltoniškių gatvėmis, nestabdant transporto eismo, – pelnė Lietuvos metų gaminio aukso medalius.

Nauji pamatai – nauji iššūkiai

Po esamais kultūros paveldo pastatais, statytais prieš šimtmetį, bendrovė įrengė trijų aukštų automobilių aikštelę. Vilniaus senamiestis. „Vilniaus rentinio“ nuotr. 

Konkurentų, įrenginėjančių pamatus, „Vilniaus rentinys“ turi, tačiau p. Zykus žiūri į tai racionaliai – konkurencija padeda vystyti verslą.

Sovietmečiu nebuvo tokių pamatų, technologijų, kurių nebūtų išbandęs J. Zykus. Jam visada buvo smalsu. Pasikeitus laikmečiui, su bendraminčiais jis ėmėsi modernaus pamatų įrengimo, sukūrė naują technologiją. Pirmiausia buvo bendras darbas su mokslininkais, kurie atliko bandymus, tada reikėjo kurti taisykles, įteisinti naujovę.

„Naujos technologijos niekas paprastai nepriima – reikia pačiam daryti, įrodinėti“, – sako p. Zykus, pastebėdamas, kad sovietmečiu mažai kas to ėmėsi, nes nebuvo verta.

1991 m. įkurtos įmonės darbuotojai ėmė dairytis po pasaulį, ieškodami pamatų įrengimo naujovių, modernių technologijų. Tačiau buvo aišku viena – kiek toli kas benužengęs, reikia taikyti prie savo šalies gruntų. „Vilniaus rentinys“ ėmėsi gręžtinių pamatų, pakeitė polinių pamatų įrengimą: užuot nukapoję tai, kas nelįsdavo į gruntą, kaip tai buvo daroma sovietmečiu, polius formavo tiesiai grunte. Betoną pilant į specialiai poliams rengiamas ertmes, išvengdavo atliekų ir papildomų sąnaudų, darbas vyko sparčiau.

Įmonė kartu su VGTU mokslininkais sukūrė ir užregistravo išradimą – pamatus su išplatinimu. Išrastas prietaisas, kuris apačioje geba suformuoti platesnį pamatą.

„Daugelį dalykų reikėjo sugalvoti, sukurti, nes mašinos buvo brangios, reikėjo patiems sukti galvas, technologijas ir įrenginius pritaikyti konkrečiomis sąlygomis“, – sako p. Zykus, pastebėdamas, kad net tokioje pažangioje šalyje, kokia yra Norvegijoje, nėra specializacijos. Kiekviena įmonė daro savaip. Bet viena yra bendra ir itin svarbu: reikia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – nuo inžinierių iki darbininkų. Ir tai, p. Zykaus tvirtinimu, yra stiprioji „Vilniaus rentinio“ pusė.

Kai tvirtas gruntas akimirksniu tampa „sviestu“

Pamatų įrengimas – labai sudėtingas, juos įrenginėti gali tik turintys didelės patirties ir aukštą kvalifikaciją specialistai. Kiekvienoje vietoje – vis skirtinga situacija, nes gamta sukūrė didelę įvairovę, tad standartizuoti proceso neįmanoma. Neretai jau darbo metu tenka keisti brėžinius, technologijas, – visa lemia tai, ką randi po žeme.

„Pastatėme tūkstančius objektų, bet ir mums gamta užmena daugelį mįslių, – sako p. Zykus. – Reikia nemažai laiko ir žmonių – kvalifikuotų, supratingų. Labai svarbi nuovoka. Didelės praktikos turintys brigadininkai pastebi gamtos paspęstus spąstus, suvokia, kur gali ištikti nesėkmė. Gali būti baigęs kelis aukštuosius, bet vis tiek tenka mokytis iš brigadininkų, iš žmonių, kurie turi didelės praktikos šioje srityje – labai svarbus veiksnys – praktika.“

Mokslininkas gali atlikti daugelį tyrimų, bet vis tiek nepamatys visko. Poliai, pavyzdžiui, kalami kas du metrus, o bandomieji gręžiniai daromi kas 20 metrų. Mokslininkai nurodo, kad gruntas patikimas, galima gręžti ir įrengti pamatus. Tačiau vieną akimirką gali visa pasikeisti – pajunti, kad grąžtas „eina kaip per sviestą“. Belieka kuo skubiau informuoti inžinierius ir projektuotojus, kad būtų iš naujo tiriamas gruntas. Tokių netikėtumų yra tekę patirti ir „Vilniaus rentiniui“ – teko aiškinti ir ruošti žmones, kaip jie turėtų reaguoti tokiais atvejais.

Islandijos gatvės pamokos

Po esamais kultūros paveldo pastatais, statytais prieš šimtmetį, įrenginėjama trijų aukštų automobilių aikštelė. „Vilniaus rentinio“ nuotr. 

Vienu iš sudėtingiausių darbų, kuriuo vertai didžiuojasi, p. Zykus laiko objektą sostinės senamiestyje, Islandijos ir Vilniaus gatvių kampe. Po esamais kultūros paveldo pastatais, statytais prieš šimtmetį, reikėjo įrengti trijų aukštų automobilių aikštelę. Keturių aukštų pastatą reikėjo tiesiog pakabinti, padaryti metro stoties dydžio erdvę – ir pakabinti taip, kad pastatas nesutrūkinėtų, nesuplyštų.

„Iškasėme septynis tūkstančius kubinių metrų grunto, pastatą pakabinome ant aštuonių metrų gręžtinių pamatų ir gelžbetoninių kolonų, į jas atremiant laikančiąsias sijas, kurios perėmė visą pastato svorį. Darbai atlikti per keturis mėnesius, – kvalifikuotai, su žmonėmis, kurie suvokia, ką daro“, – didžiuojasi savo bendrove ir jos žmonėmis p. Zykus. Panašaus dydžio metro stotis paprastai statoma apie metus.

Gruntą prisiėjo kasti mažais mechanizmais, darbuotojai vieni kitus turėjo keisti kelių minučių tikslumu – kad kas nenugriūtų, kad neprispaustų mechanizmai. Visas rūpestis buvo žiūrėti, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas.

Vykdant tokio sudėtingumo projektus, kaip pastebi „Vilniaus rentinio“ įkūrėjas, reikia protingo užsakovo, protingo ir supratingo architekto, kvalifikuoto kolektyvo, kvalifikuotos darbo grupės.

„Vieni kitiems turi padėti, o ne pagalius kaišioti, – versle tai labai svarbu, – nuo technologinių sprendimų prie verslo subtilybių pereina p. Zykus. – Ir mažesnėmis kainomis su tokiais galiu dirbti, ir pasitikėti. O yra tokių, kurie stengiasi trukdyti, daryti, kad būtų sudėtingiau. Svarbiausia – sveika atmosfera, tada lydi sėkmė.“ 
Statybunaujienos.lt




Asmenybės

nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.
nuotrauka
2021-01-26 15:24
Studijos „DO Architects“ bendraįkūrėja Andrė Baldišiūtė – pirmoji lietuvių architektė, jau šį trečiadienį debiutuosianti vokiečių bendrovės JUNG remiamos tarptautinės nemokamų renginių serijos „Architects, not Architecture | Virtual World Tour“ virtualioje scenoje.
nuotrauka
2020-12-23 09:39
Kokios naujovės laukia statybos sektoriaus artimiausiu metu? Kokiomis savybėmis turės pasižymėti šiame sektoriuje dirbantys žmonės? Apie tai pasakoja ne vieną dešimtmetį statybos sektoriuje dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) alumnas, „Prorentus“ direktorius Linas Adoma...
nuotrauka
2020-12-11 11:29
Statybų sektorius visame pasaulyje kasmet auga vis sparčiau. Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 m. Lietuvoje statybos darbų atlikta už 2,4 mlrd. eur, dešimtadaliu daugiau nei praėjusiais. Tiesa, šį augimą stabdo darbuotojų trūkumas. Lietuvos statybų sektorius sparčiai transformuojasi ir ž...
nuotrauka
2020-11-19 13:55
Kasmet abiturientams tenka gerokai pasukti galvą, kol išsirenka tinkamą studijų kryptį, po kurių seka svajonių darbo paieškos. Ne vienas studentas prisipažintų, kad šią užduotį reikia atlikti labai gerai, o žingsniai turėtų būti itin nuoseklūs. Būtent tokiu įsitikinimu vadovavosi Tautvydas Šimanausk...
nuotrauka
2020-11-13 15:00
Kaimo statybos ministerijos (KSM) nebėra jau 35 metus, tačiau buvę kolegos, bent jau Pramonės valdybos darbuotojai, susitinka kas kelerius metus. Laiko atstumas jiems leidžia tuomet grėsmingas situacijas pamatyti kitoje šviesoje, o darbo ir gyvenimo patirtis – apmąstyti sektoriaus ir specialistų sit...
nuotrauka
2020-11-09 10:33
Architektūros menas dažnam asocijuojasi tik su baroko, gotikos, klasicizmo, modernumo ar kitais istoriniais stiliais. Kodėl sunku įvertinti šių laikų architektūrą ir koks architekto vaidmuo derinant užsakovo, vartotojų bei bendruomenės poreikius nepamirštant meninės dalies? Apie tai pokalbis su arch...
nuotrauka
2020-10-14 07:29
Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) kasmet teikia „Geriausio metų inžinieriaus“ apdovanojimus: Geriausiam metų projektuotojui, Geriausiam metų statybos vadovui ir Geriausiam metų techniniam prižiūrėtojui. Statybininkų dienos šventėje UAB „Structures“ projektuotojas Mindaugas Petkevičius buvo...
nuotrauka
2020-09-17 08:58
Nuo mažens esame pratinami laiką leisti komandoje: žaidimų aikštelėje žaidžiame su bendraamžiais, mokyklos suole sėdime su klasės draugu, o laisvalaikį mieliau leidžiame draugų ir artimųjų kompanijoje. Įvairius darbus taip pat dažnai norime atlikti ne po vieną, o kartu su kitais.
nuotrauka
2020-09-16 07:30
Jevgenij Kleinov yra įmonės „Naresta“ projektų vadovas, statybos inžinierius. Tačiau 36-erių vyras sako, kad sėkmingas projektų vadovo darbas yra susijęs ne tik su kompetencijomis, bet ir su gebėjimu bendrauti su užsakovais, partneriais. „Diplomatija, derybiniai įgūdžiai mano darbe labai svarbūs, ne...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-03-04 12:25
„Reikia atkakliai siekti tikslo, ieškoti būdų įgyvendinti idėją, kuria tiki ir nebijoti“, – sėkmingo verslo paslaptimis dalijasi teisės, buhalterijos, verslo, mokesčių konsultacijų paslaugų įmonės „Justicija“ vadovas Vaidas Šalaševičius. Be darbo savo įmonėje jis įsteigė ne vieną verslininkus vienij...
nuotrauka
2019-12-26 08:57
Saulius Bekampis nuolat segi Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) ženkliuką. Jį įsisegė gerokai anksčiau, negu baigiantis 2019 m. tapo LSIS prezidentu. „Segėdamas šį ženkliuką, išreiškiu didžiulę pagarbą savo profesijai – esu statybos inžinierius, tokiu laikau save ir iš prigimties. O ženkli...
nuotrauka
2019-11-13 13:27
Lapkritį aplinkosaugos veteranui, Aplinkos ministerijos įsteigtos VšĮ „Grunto valymo technologijos“ direktoriui Rapolui Liužinui sukanka 80 metų. Jį pažįsta dauguma aplinkosaugininkų bendruomenės narių. Vieniems jis buvo mokytojas, globėjas, kitiems – vadovas, bendramintis ir bendražygis.
nuotrauka
2019-11-05 10:16
Dienraščio „Verslo žinios“ jau devintus metus rengiamuose Verslo lyderių apdovanojimuose Jaunojo Metų CEO titulą pelnė Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas Mantas Makulavičius, granito ir dolomito skalda prekiaujančios UAB „Milsa“ vadovas. Jo įsitikinimu, dabar yra Lietuvos aukso amžius, k...
nuotrauka
2019-10-21 15:46
Buvusiam ilgamečiam Palangos miesto vyriausiajam architektui Leonui Laimučiui Mardosui spalio 19 d. suėjo 90.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės