2024 birželio 15 d. šeštadienis, 14:05
Reklama  |  facebook

KTU mokslininkas iš Ispanijos: įkvėpimas slypi tarp knygų ir betono

2019-07-22 11:11
Iš Madrido kilęs 27 metų ispanas Villalon Fornes Ignacio bene trečdalį savo gyvenimo jau spėjo praleisti Lietuvoje. Ir laiką čia leidžia ne veltui – šiuo metu jis siekia daktaro laipsnio Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete (KTU SAF). Vaikinas ieško būdų, kaip išgauti naujovišką betoną, vietoj cemento naudojant fosfogipsą.
nuotrauka
Villalon Fornes Ignacio. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
Ignacio pripažįsta, kad į Lietuvą atvyko baigęs mokyklą ir nelabai daug žinodamas apie šią šalį, tačiau dabar situacija – kardinaliai kita. Jaunas mokslininkas maloniai nustebina atėjusius į laboratorinius užsiėmimus, kai sklandžiai prabyla lietuvių kalba. Ispanas jau spėjo perskaityti nemažai Lietuvos rašytojų darbų ir nevengia aktyviai įsitraukti į visuomeninę veiklą.

Kiek laiko gyvenate Lietuvoje? 

9 metus. Per tą laiką aplankiau daugumą Lietuvos vietų, pasiskaičiau Lietuvos istoriją, svarbiausius literatūros kūrinius. Sakyčiau, tai yra netrumpas laikotarpis, per kurį teko susipažinti su kultūra. Dar pirmais metais baigiau lietuvių kalbos kursus, kartu su kitais užsieniečiais.

Kas Jus atvedė į Lietuvą?

Priežastis, dėl ko atvažiavau į Lietuvą, nėra susijusi su mokslais, tai buvo asmeninė galimybė. Ispanijoje buvau vieno jaunimo klubo narys, kuriame buvo skatinama visapusiškai tobulėti, siekti pamatyti pasaulį ir man tai patiko. Vėliau atsirado galimybė atvykti į Lietuvą, ir tuo susidomėjau. Galiu prisipažinti, kad iš pradžių nežinojau, kur žemėlapyje rasti Lietuvą, bet paskui išmokau.

Kodėl rinkausi statybos inžinerijos studijas? Vieno atsakymo neturiu, bet pirmiausia mano senelis yra statybos inžinierius. Jis man pasakodavo apie visokias konstrukcijas, įdomius sprendimus. Man to patikdavo klausytis.

Kai atvažiavau į Lietuvą, aiškiai žinojau, kad noriu studijuoti inžineriją, bet nežinojau, kokią. Galiausiai rinkausi tarp statybos ir mechanikos. Pasiklausinėjau, kur geriausia, ir man patraukliausia pasirodė važiuoti į Kauną, į Kauno technologijos universitetą. Tuo metu dar gyvenau Vilniuje. Tada klausiau, kuri specialybė sunkiausia. Pažįstami atsakė, kad tai bus statybos inžinerija, tad pagalvojau, kad man tai bus kaip iššūkis (juokiasi). Taip ir įstojau į bakalauro studijas ir iki šiol nesigailiu.

Kaip atrodė tavo studijų kelias?

Pradėjus studijuoti iš pradžių nebuvo taip sunku, kiek reikėjo išties dirbti. Statybos inžinerijoje reikia daug praktikos, atlikti daug skaičiavimų. Man pats darbo rašymas buvo iššūkis. Bet draugai, rekomenduodami inžineriją kaip sunkias studijas, apgavo. Studijuodamas bakalaurą, pasirinkau konstruktoriaus specialybę. Paskui stojau ir į šios krypties magistrantūros studijas. Jas baigęs ir stodamas į doktorantūrą jau rinkausi kiek kitą kryptį. Tyrinėju dabar atliekų pritaikymą konstrukcijose. Tiksliau tariant, fosfogipso atliekos pritaikymą.

Gal galite plačiau papasakoti apie tyrimą?

Mano tema yra aktuali, nes pramonėje visą laiką yra atliekų. Tad jų perdirbimas, panaudojimas yra svarbi sritis. Mano atveju, fosfogipsas yra medžiaga, kuri kaupiasi, o mes nemokame jos panaudoti kitiems tikslams. Tad mano tikslas yra kartu ir ekologinis, ir noras ištraukti iš tos medžiagos geras mechanines ir statybines savybes, kad ją galėtume panaudoti.

Kas tave labiausiai žavi statybos inžinerijoje?

Statybos inžinerijoje mane žavi tai, kad tikrovė yra labai sudėtinga. Tarkime, kad ir paimsime gelžbetonį – tai yra ir betonas, ir geležis. Betonas atrodo tiesiog pilka medžiaga, bet jei įsigilini, ten yra ir visokie kristalai, reakcijos. Inžinierius yra tas žmogus, kuris moka, rodos, iš sudėtingų dalykų paimti pagrindinius akcentus ir sukurti skaičiavimo metodus, kad galėtų prognozuoti, kaip ta medžiaga reaguos. Ir tai padaryti kuo paprasčiau, sukuriant įrankius toms prognozėms. Ir tai mane žavi.

Tas pats ir kalbant apie gruntą. Tarkime, tarp mažiausios molio dalelytės ir akmens dydžių skirtumai yra kaip tarp teniso kamuoliuko ir žemės rutulio. Kaip prognozuoti tokių skirtingų medžiagų sąveiką? Tam yra įvairūs kūrybingi metodai, o juos taikyti, tobulinti ir sugalvoti yra labai įdomu.

Esate ne tik mokslininkas, bet ir dėstytojas. Kaip sekasi šis užsiėmimas?

Aš dėstau gelžbetoninių konstrukcijų laboratorinius darbus. Paskaitų metu noriu, kad santykis tarp dėstytojo ir studento nebūtų šaltas. Stengiamės tiesiog bendrauti, pasikalbėti, papasakoti įdomesnių dalykų nei tik mokintis sausas formules. Stengiuosi, kad studentai suprastų gyvai, kas vyksta, o laboratoriniai darbai yra labai gera proga tai pamatyti, pačiupinėti, gyvai išgauti įvairias reakcijas.

Kokios inovacijos statybos inžinerijoje mūsų laukia?

Dabar tyrimai labai fokusuojasi į nanomedžiagas. Į anglies nanovamzdelius, į grafeną, kuri yra gana nauja medžiaga, todėl ją dabar stengiamasi daug analizuoti. Bet visos jos yra labai brangios, tad statybos rinkoje kol kas nepasiteisina. Ten pigiau naudoti tradicines medžiagas – gelžbetonį, metalą, medį. Bet mokslas juda į priekį ir turėsime dar daug naujų medžiagų, kurios tikrai ras sau vietą šioje srityje.

Kaip dar pasaulį galime padaryti geresne vieta?

Yra du momentai. Visų pirma – ekologija. Reikia pasirūpinti gamybos procesu, kad kuo mažiau išskirtumėme CO2 į atmosferą. Cemento gamyba yra labai tarši aplinkai, tad vienas iš būdų yra ieškoti, kaip pakeisti cementą kitomis medžiagomis. Kitas momentas yra medžiagas panaudoti vėl iš naujo. Tarkime, nugriovus pastatą, betoną reikia sutrupinti ir panaudoti kitur dar kartą. Mums reikia tiesiog išmokti tuos procesus sklandžiau vykdyti, aišku, čia yra daug iššūkių. Pavyzdžiui, logistika ir planavimas, bet judame ta linkme ir ieškome, kaip tai efektyviau padaryti.

Kodėl verta rinktis statybos inžineriją?

Yra trys priežastys. Pirmiausia, statybos inžinerija „tvarko smegenis“. Studijuojant ateina suvokimas, kaip sudėtingas situacijas paversti paprastesnėmis, kaip jas suskaidyti ir valdyti, tai leidžia geriau spręsti ir kasdienes problemas.

Kita priežastis – inžinierius padeda žmonėms. Padeda spręsti problemas, susikurti būstą. Jei architektas sukuria projektą, tai statybos inžinierius randa kūrybišką ar net, sakyčiau, menišką būdą įgyvendinti projektą.

Trečia priežastis, tokia gyvenimiška, – statybos ir statybų sektorius visada buvo, yra ir bus. Nepaisant įvairių pakilimų ir nuosmukių, kol daugėja gyventojų skaičius, kol mums reikia vis geresnės infrastruktūros, tol inžinieriui darbo visada užteks.

Parengta pagal KTU inf.

Statybunaujienos.lt



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos