2024 birželio 17 d. pirmadienis, 19:00
Reklama  |  facebook

KTU mokslininkės apie žiedinę ekonomiką Lietuvoje: kokius verslo modelius taiko Lietuvos gamintojai? Fotogalerija

2023-09-05 13:53
Pasaulyje vyraujanti linijinė ekonomikos sistema, kuriai būdingas intensyvus gamtos išteklių naudojimas ir susidarančių atliekų kiekis, kelia nemažai problemų. Daugelis jų gali būti išspręsta pereinant prie žiedinės ekonomikos. Tačiau žiedinė ekonomika – sudėtinga ir daugialypė sąvoka, o jos principų praktinis pritaikymas įvairiose šalyse ir pramonės šakose skiriasi. Pasak KTU mokslininkų, veiksmingi žiedinės ekonomikos verslo modeliai yra vienas iš svarbiausių faktorių, įgyvendinant sisteminius tvarumo pokyčius.
nuotrauka
Iš kairės: J. Bruneckienė, J. Banionienė, L. Dagilienė, V. Varaniūtė. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika – tai strateginis, sisteminis atsakas į pernelyg intensyvų gamtos išteklių eikvojimą – vieną svarbiausių Jungtinių Tautų 12-ajame darnaus vystymosi tiksle (DVT) paminėtų žmonijos iššūkių.

„Žiedinės ekonomikos verslo modelių tema sulaukia vis daugiau dėmesio tiek praktikoje, tiek mokslinėje literatūroje. Žiedinė transformacija kelia daug svarbių klausimų verslui ir visuomenei: kada verslo modelis yra laikomas žiediniu? Ar įmanoma suderinti žiediškumą su pelningumu? Su kokiomis pagrindinėmis kliūtimis ir iššūkiais susiduria gamybos įmonės?“ – sako prof. dr. Lina Dagilienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto tyrėja.
 
KTU pranešime cituojama prof. dr. L. Dagilienė, viena iš neseniai išleistos monografijos „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ (liet. „Žiediniai verslo modeliai gamybos pramonėje“) autorių, mano, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos turėtų būti grindžiamas verslo modelio transformacija. Juk verslo žiediškumą parodo ne vienkartinis pelningas produkto ar paslaugos pardavimas, o sisteminis prisidėjimas prie gaminių gyvavimo ciklo ilginimo bei sėkmingas verslo partnerių, vartotojų, valdžios ir pilietinės visuomenės bendradarbiavimas.
 
Kita vertus perėjimas prie žiedinės ekonomikos verslo modelių yra labai neapibrėžtas procesas. Jis – tarsi „juodoji dėžė“: trūksta patvirtinimo praktikoje ir įgyvendinimo gairių. Žiedinio verslo modelio inovacijos reikalauja, kad tvarumas būtų nuolat stebimas, o gaminio dizainas turi būti toks, kad jį būtų galima lengvai pataisyti ar atnaujinti. Pateikiami supaprastinti, nuoseklūs žiedinio verslo diegimo proceso etapai dažnai neatspindi viso žiedinių inovacijų diegimo sudėtingumo. Praūžusi pandemija ypač išryškino pasaulinių ir sudėtingų tiekimo grandinių pažeidžiamumą ir tuo pačiu žiedinio verslo modelio atsparumą bei adaptyvumą.
 
Mažesnis gali būti išmintingesnis
 
Monografijoje, kurią išleido „Springer Cham“ leidykla, autoriai nagrinėja žiedinės ekonomikos modelio įgyvendinimą mažose atvirose Europos Sąjungos ekonomikose. Knygoje pateikiama ne tik teorinė įvairių šaltinių duomenų apžvalga, bet ir praktinės įžvalgos, nagrinėjant tekstilės, baldų ir plastiko pramonės įmonių Lietuvoje atvejus.
 
„Nors ankstesni žiedinės ekonomikos tyrimai daugiausia buvo sutelkti į didelės ekonomikos šalis, tokias kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Japonija, Vokietija ir Didžioji Britanija, vis labiau suprantama, kad mažos atviros ekonomikos turi unikalių prisitaikymo ypatumų, kurie gali teigiamai veikti jų žiediškumo rezultatus. Atėjo laikas pripažinti, kad mažos atviros ekonomikos ne tik turi dalyvauti įgyvendinant žiedinės ekonomikos praktikas, bet ir gali tai padaryti efektyviau, nes tyrimai atskleidžia, kaip mažesnis gali būti išmintingesnis“, – sako KTU EVF tyrėja Justina Banionienė, cituojama pranešime.
 
Mokslininkė įsitikinusi, kad ekonomikos dydis nėra vienintelis produktyvumą ir augimą lemiantis veiksnys. J. Banionienės teigimu, nors mažos atviros ekonomikos turi ribotą įtaką pasauliniam produkcijos lygiui ir kainoms, jos gali pasinaudoti savo mažumu išnaudodamos visas galimybes, nes yra lanksčios bei greitai priima sprendimus. Pavyzdžiui, remiantis KTU pateikiamais Eurostato duomenimis, Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo vertinama kaip 4,4 proc. žiedinė, tačiau Estijos rodiklis per pastaruosius metus keitėsi sparčiau ir yra keturis kartus didesnis. Galbūt Estija geriau išnaudojo savo kaip mažos ekonomikos potencialą žiedinei ekonomikai kurti. Be to, svarbu paminėti, kad Estija pirmauja inovacijų indekso lentelėje Baltijos jūros regiono šalių atžvilgiu.
 
Akivaizdu, kad egzistuoja tiesioginis ryšys tarp ekonominių skirtumų ir žiedinės ekonomikos verslo praktikų įgyvendinimo lyginant įvairias mažas atviras ekonomikas ES viduje. Anot KTU EVF tyrėjos, ekonomiškai stipresnės mažos atviros ekonomikos dažniau pasižymi žaliosiomis inovacijomis ir didesniu išteklių produktyvumu, tuo tarpu silpnesnės ekonomikos siekia gerinti darbuotojų socialines sąlygas.
„Be to, pastebėta, kad mažos atviros ekonomikos, užimančios lyderiaujančias pozicijas pramonėje, dažniau įgyvendina žiedinės ekonomikos veiklas. Tai rodo, kad pramonės lyderystė daro didelę įtaką skatinant žiedinės ekonomikos praktikas“, – priduria tyrėja.
 
Motyvaciniai veiksniai pereiti prie žiedinės ekonomikos skiriasi
 
Pasak prof. dr. L. Dagilienė, pereinant prie žiedinio verslo modelių, skirtingų pramonės šakų įmonėms kyla paradoksalių prieštaravimų: „Linijinis verslo modelis patvirtinamas, kai parduodamas tam tikras prekių ir paslaugų kiekis. Tačiau praktiškai patikrinti žiedinį verslo modelį yra daug sudėtingiau. Produktų sudedamųjų dalių modifikavimas ar perėjimas prie biologiškai skaidžių pakuočių – tai nedideli pokyčiai, kurie lemia naują ekologinio efektyvumo praktiką, tačiau iš esmės nekeičia vyraujančių verslo modelio principų.“
 
Veiksnių, galinčių daryti įtaką gamybos įmonių perėjimui prie žiedinio verslo modelio, yra daug. Svarbu pastebėti, kad kartais tas pats veiksnys gali būti ir motyvuojantis, ir trukdantis, priklausomai nuo pramonės šakos, institucinės aplinkos ir ekologinių vertybių. Pavyzdžiui, kai kurios gamybos įmonės tiesiog laikosi galiojančių teisės aktų ir nusprendžia nieko nedaryti arba daryti minimumą, kai teisės aktai yra dviprasmiški. Tačiau kitos įmonės imasi atsakingesnio vaidmens ir dalyvauja kuriant naujas taisykles, normas ir praktikas ateičiai, kad užtikrintų žiedinius sprendimus. Be to, manoma, kad prekių ženklų, pasaulinių bendrovių spaudimas yra svarbesnis nei vyriausybės reguliavimas. Taip yra dėl to, kad daugelis Lietuvos gamintojų yra subrangovai ir savo vertės grandinėse turi laikytis aukšto lygio ekologinių standartų.
 
Dr. Viktorija Varaniūtė, KTU mokslininkė ir monografijos bendraautorė, tarp veiksnių, skatinančių pertvarkyti tradicinę tiekimo grandinę, išskiria vartotojų spaudimą, institucinius reglamentus ir atskirų įmonių pastangas siekiant tapti tvaresnėmis. KTU EVF tyrėjų komandos atliktas 139 Lietuvos gamybos įmonių tyrimas atskleidė, kad jos daugiausia dėmesio skiria efektyviam medžiagų ir energijos išteklių naudojimui, kartu siekdamos žiediškumo. Tai reiškia, kad šios įmonės yra linkusios pasiekti aukštesnius našumo rodiklius ir kartu potencialiai sumažinti kaštus. Pastebima, kad pagrindiniai motyvuojantys veiksniai skiriasi priklausomai nuo gamybinės įmonės veiklos požbūdžio.
 
„Biologinio ciklo“ principu veikiančios įmonės (pavyzdžiui, maisto pramonės įmonės), siekdamos būti žiediškesnėmis, daugiausia dėmesio skiria technologinių sprendimų diegimui. Tačiau Lietuvoje vyrauja gamybinės įmonės, kurių veiklos principas yra grįstas techniniu ciklu (pavyzdžiui, baldų, plastiko, tekstilės pramonių įmonės). Be to, dauguma tokių įmonių yra įsitraukusios į globalų vertės grandinių tinklą, todėl keisti savo veiklos principus žiediškumo atžvilgiu jas skatina reikalavimai, kuriuos nustato tarptautiniai pramonės lyderiai“, – sako dr. V. Varaniūtė.
 
Duomenys rodo, kad atvirkštinė logistika ar žalieji viešieji pirkimai nėra labai svarbūs motyvuojantys veiksniai, skatinantys gamybines įmones imtis žiediškesnių sprendimų savo veikloje. KTU pranešime spaudai cituojama V. Varaniūtė mano, kad taip gali būti dėl pernelyg didelės biurokratinės naštos.
 
Žiedinius verslo modelius nulemia ir pramonės specifika
 
Monografijoje „Circular Business Models in the Manufacturing Industry“ detaliau analizuojami žiedinės ekonomikos verslo modeliai trijuose Lietuvos pramonės sektoriuose – tekstilės, baldų ir plastiko. Vienos iš knygos bendraautorių, KTU Tvarios ekonomikos tyrimų grupės prof. dr. Jurgitos Bruneckienės teigimu, kokio pobūdžio žiedinius verslo modelius diegia įmonės priklauso ir nuo pačios pramonės specifikos. Pavyzdžiui, Lietuvos tekstilės gamintojai dažniausiai yra į eksportą orientuoti subrangovai ir daugiausia dėmesio skiria ekologiniam efektyvumui, optimizuojant energijos ir žaliavų naudojimą, bei švaresnei gamybai, diegiant technologines inovacijas.
 
Lietuvos baldų pramonė yra labai technologiškai išsivysčiusi. Šiame sektoriuje dominuojantys verslo modeliai orientuoti į ekologinį efektyvumą optimizuojant žaliavų naudojimą ir švaresnius gamybos procesus. Nors tarp baldų gamintojų ekologinio dizaino sprendimai tampa vis labiau paplitę, tačiau  gaminių vientisumo ir tvarių medžiagų klausimams dėmesį skiria retas. Pasak tyrėjos, didžiausias iššūkis šiai pramonei pereinant prie žiediškumo yra viso gamybos ciklo uždarymas. Gamintojai daugiausia orientuojasi į galutinio vartojimo prekes ir pasigendama atvirkštinės logistikos (taisyti, pakeisti ar perdirbti grąžintas prekes) iniciatyvų.    
 
Lietuvos plastiko pramonė taip pat yra labai technologiškai pažengusi, turinti pakankamai inovacijų žiedinės ekonomikos principams įgyvendinti. Plastiko sektorius daugiausia orientuojasi į tarpinio vartojimo prekes ir bendradarbiauja su kitomis pramonės šakomis. Bendrai vertinant, plastiko sektoriuje yra pakankamai gerai išvystyta atvirkštinė logistika, leidžianti kiek galima daugiau uždaryti gamybos ciklą arba prailginti produkto gyvavimo laikotarpį. Tai, be abejo, susiję su ir pačių produktų techninėmis savybėmis.
 
„Pavyzdžiui, PET pakuotės yra tinkamos visiškai perdirbti pakartotiniam naudojimui, nes jų polimerinės grandinės nesuyra perdirbimo proceso metu. Ši techninė savybė suteikia galimybę ne tik sugrąžinti jį į plastiko sektorių, bet ir panaudoti kitose pramonės šakose, pavyzdžiui, tekstilės gaminių gamybai. Arba tas plastikas, kuris nebetinka aukštos kokybės kriterijų pakuotės gamybai, gali būti panaudojamas žemesnės vertės produktų gamyboje, pavyzdžiui, padėklų apvyniojimo plėvelei ar šiukšlių maišams gaminti“, – sako prof. dr. J. Bruneckienė.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Žaliasis kursas

nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-13 08:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio 11 d. paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, jau sulaukė arti 11 tūkst. gyventojų paraiškų. Toks kiekis gaminančių vartotojų generuos kiek daugiau nei 90 ...
nuotrauka
2024-06-12 13:42
Prekybos ir pramogų centras „Ozas“ laikydamasis aplinkosauginių įsipareigojimų žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link ir ant savo pastato stogo įsirengė 480 kW galios saulės elektrinę. Planuojama, kad ji sugeneruos beveik dešimtadalį pastate sunaudojamos elektros energijos. Be to, ant prekybo...
nuotrauka
2024-06-06 09:30
„Vilniaus duona" pradėjo įgyvendinti šilumogrąžos sistemos projektą Panevėžio kepykloje. Duonos gamybos metu susidaranti energija, anksčiau leidžiama per kaminus vėjais, virs nauda: šildys karštą vandenį ir patalpas. Taip bus taupoma šilumos reikmėms skirta energija ir mažinama CO2 emisija. Į projek...
nuotrauka
2024-06-05 11:05
Pasvalio rajone veikianti bioetanolio ir biodujų gamintoja „Kurana“ įrengs gamyklą, kurioje iš maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkamų naudoti pramoninių atliekų, pavyzdžiui, krakmolo suspensijos atliekų bei maisto atliekų, bus gaminamas antros kartos bioetanolis. Gamykla turėtų pradėti veikti...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.
nuotrauka
2024-06-03 09:33
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) duotas oficialus startas biodyzelino gamintojos UAB „Mestilla“ 60 mln. Eur investicijai į naują modernią rapsų perdirbimo gamyklą ir pažangių biodegalų technologiją esamos gamyklos teritorijoje. Iki 2025 m. pabaigos įgyvendinus šiuos projektus, „Mestilla...
nuotrauka
2024-05-28 10:22
Europos Sąjunga didina kovos su klimato kaita apsukas. Dar 2023 m. priimta nauja Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos (ENEF) versija gerokai išplečia šios taikymo ribas, taip pat kelia ambicingesnius tikslus dėl energetinių išteklių nešvaistymo. Įgyvendinti reikalavimus lieka ne tiek ir daug la...
nuotrauka
2024-05-24 16:57
Ketvirtadienį Vilniuje INVEGOS iniciatyva surengta konferencija „Daugiabučių namų modernizavimo fondo ateitis". Joje, be kitų šios srities ekspertų, dalyvavo ir Europos Komisijos atstovas Andreas von Busch, pabrėžęs, kad iki 2030 m. bus siekiama padvigubinti pastatų renovacijos apimtis, ženklias inv...
nuotrauka
2024-05-22 17:09
Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. Projektą vystys elektromobilių įkrovimo stotelių operatorė UAB „Eldrive“.
nuotrauka
2024-05-22 09:17
Statybų sektorius vaidina svarbų vaidmenį darydamas įtaką klimato kaitai, nes jis sudaro didelę pasaulinės energijos naudojimo ir išmetamo anglies dioksido (CO2) dalį. Apytiksliai net 39 proc. pasaulinio išmetamo CO2 kiekio tenka statybos pramonei. Pasak Kauno technologijos universiteto Aplinkos inž...
nuotrauka
2024-05-20 10:51
Ekonomikos ir inovacijų ministerija investuoja į Lietuvoje veikiančių verslo paslaugų centrų modernizavimą. Skelbiamas 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus.
nuotrauka
2024-05-20 09:54
Civiliams, kariuomenei bei teisėsaugai šovinius gaminanti valstybės valdoma įmonė Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) praėjusių metų pardavimo pajamas augino 47 proc. – iki 22,4 mln. Eur, grynąjį pelną – 45 proc. ir uždirbo beveik 3,4 mln. Eur. Nepamirštas ir tvarumas: gamykloje ruošiamasi netrukus įr...
nuotrauka
2024-05-17 06:14
Aplinkos ministerija kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia derinti Medžiagų ar daiktų priskyrimo prie šalutinių produktų kriterijų nustatymo ir priskyrimo šalutiniams produktams tvarkos aprašą. Jame siūloma šalutiniams produktams priskirti visose ūkio šakose, ne tik apdirbam...
nuotrauka
2024-05-09 07:20
Įmonė „Ukmergės gelžbetonis“ jau trečius metus gamina pilkąjį polistireninį putplastį BIOPORĄ. Šios termoizoliacinės medžiagos gamybai naudojamos ne iškastinės, o iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos žaliavos, t. y. nafta keičiama biodujomis, gautomis iš maisto atliekų.
nuotrauka
2024-05-08 09:13
Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso Vilniaus g. 265 korpusą. Po atliktų darbų 910 kv. m pastatas tapo draugiškesnis darbuotojams ir aplinkai. Projekto vertė beveik 1,2 mln. eurų. Šiuolaikiškuose biuruose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AV...
nuotrauka
2024-05-02 14:47
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją. Visi trys daugiabučiai namai – vienas Utenoje i...
nuotrauka
2024-04-30 16:04
Žaliuoju kursu siekiama pertvarkyti Europos Sąjungą (ES) į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje iki 2050 m. nebeliks grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Reikšmingas vaidmuo šioje tvarumo transformacijoje tenka verslams, ypač dideliems,...
nuotrauka
2024-04-30 12:15
„OmnispowerEurope“ drauge su partneriais sukūrė unikalią bateriją, galinčią dirbti ir aukštoje, ir žemoje temperatūroje bei užtikrinti didžiausią įrenginio našumą. Ji ne tik dirba 24x7 režimu, kad maksimaliai sumažintų sąnaudas ir generuotų didžiausias vertes, bet ir yra besimokanti baterija. Ji nuo...

Statybunaujienos.lt » Žaliasis kursas