2021 birželio 19 d. šeštadienis, 18:26
Reklama  |  facebook

KTU profesorės patarimas įmonėms: komunikuokite, komunikuokite, komunikuokite

2020-05-11 10:36
Tinkama komunikacija – ne tik raktas į asmeninę sėkmę, bet ir puiki priemonė vystyti įmonės veiklas. KTU profesorės Loretos Huber teigimu, tinkamai komunikuoti ypač svarbu kriziniu laikotarpiu, kai žmonės apimti baimės ir netikrumo dėl ateities. „Jei, bandydami suvaldyti šiandien pasaulį užklupusią pandemiją, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovai valstybėms sako „tirkite, tirkite, tirkite“, mano patarimas įmonių vadovams – „komunikuokite, komunikuokite, komunikuokite“, – teigia L. Huber.
nuotrauka
KTU iliustr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) profesorė, cituojama pranešime, tikina, kad komunikacijos niekada nebus per daug. Todėl ji turėtų būti aiški ir vykdoma keliais lygmenis.

„Svarbiausi momentai, kuriuos išskirčiau komunikacijoje kriziniu laikotarpiu – aiškumas, skaidrumas ir darbuotojams suteiktas psichologinis saugumas“, – cituojama L. Huber, KTU SHMMF „Komunikacijos ir informacijos valdymo technologijų” studijų programos vadovė. 

Jos teigimu, vadovas privalo numatyti žingsnius, kaip komunikuoti ne tik įmonės viduje, bet ir su išore, kas tą darys, kokia informacija ir kokiais kanalais ji bus perduodama.

„Krizė parodo vadovų gebėjimą padėti savo darbuotojams ne tik ištverti šį sunkų laikotarpį ir išlikti sveikiems, bet ir išlaikyti jų motyvaciją bei įsitraukimą į procesus“, – tikina L. Huber.

Lyderis – tai nebūtinai superherojus

Vadovas turi gebėti priimti sprendimus, numatyti finansus, būti atviras savo komandai, nebijoti pokyčių, mokėti eksperimentuoti. Tačiau ypač svarbūs tampa vadovo komunikaciniai įgūdžiai. 

„Pastarosiomis dienomis peržvelgiau daug atliktų tyrimų apie komunikaciją bei lyderystės svarbą pandemijos akivaizdoje. Be to, nuotoliniu būdu teko dalyvauti pramonės sektorius apimančiuose tyrimuose, susijusiuose su organizacijų komunikacija ir lyderystės svarba COVID-19 pandemijos metu“, – sako L. Huber.

Vokietijoje atlikti tyrimai rodo penkias pagrindines tendencijas ir rekomendacijas vadovams. Visgi vieno teisingo atsakymo, kaip vadovai turėtų komunikuoti su savo darbuotojais – nėra.

KTU nuotraukoje – 
prof. Loreta Huber 

„Galima tik išskirti kelis svarbius momentus. Pirmasis – susijęs su komunikacijos skaidrumu: svarbu, kad vadovai atvirai, laiku, dažnai, lengvai suprantamai ir proaktyviai keistųsi su darbuotojais aktualia informacija. Vadovai turėtų pateikti tikslią informaciją apie tai, kas vyksta, koks to poveikis ir kaip įmonė į tai reaguoja, taip pat nubrėžti aiškias gaires, ką darbuotojai turėtų daryti“, – pažymi KTU SHMMF profesorė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad nereikėtų padėties piešti šviesesnėmis spalvomis, nei ji yra, tačiau svarbu išlikti optimistiškiems.

„Nieko baisaus, jei vadovai patiria akimirkas, kai tiesiog nežino, kaip elgtis. Vadovas gali būti tikras, kad darbuotojams ir visai komandai nebūtinai reikalingas superherojus.

Darbuotojams daug svarbiau, kad vadovas komunikuotų nuoširdžiai, laikytųsi pažadų. Todėl nežadėkite to, ko negalėsite ištesėti“, – pataria L. Huber.

Krizių komunikacija apima ir bendravimą įmonės viduje

Verslo sėkmė priklauso nuo geros išorinės ir vidinės komunikacijos. Išorinė komunikacija apima perduodamą informaciją iš konkrečios organizacijos į išorinę aplinką – esamiems ir potencialiems organizacijos klientams, formuojant teigiamą organizacijos įvaizdį visuomenėje.

„Krizės laikotarpiu geriau leisti kalbėti tiems įmonės žmonėms, kurie geriausiai išmano problemos esmę“, – teigia KTU SHMMF profesorė. 

Tačiau krizių komunikacija – tai ne tik išorės, bet ir vidaus komunikacija. Deja, šiandien, profesorės teigimu, žvilgsnis vis dar krypsta tik į išorę: ką sakyti, kaip pateikti informaciją esamiems ir potencialiems klientams, bet pamirštami darbuotojai, kurie nuogąstavimais apie įmonę ištikusią krizę dalijasi su savo šeimos nariais ar bičiuliais.

„Kiekvienas, komunikuojantis savo aplinkai apie situaciją įmonės viduje, tampa išoriniu komunikatoriumi. Todėl krizinių atvejų laikotarpiu vidinė įmonės komunikacija – ypač svarbi. Išgyvenant pandemiją įmonių vadovai turėtų darbuotojams pateikti aiškią informaciją“, – pataria L. Huber.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad kai kurios vidinės komunikacijos problemos įmonės viduje, matomos ir įmonės klientams.

„Geras vadovas rodo pavyzdį, skatina žmones mąstyti, drąsiai reikšti savo nuomonę, bet kartu geba išsakyti savo pageidavimus, prisiima atsakomybę, įvertina ir skatina nusipelniusius, pažįsta savo darbuotojus. Jis žino, kas ką moka geriausiai, sukuria grįžtamąjį ryšį, tariasi ir klausia patarimo. Svarbiausia – problemas sprendžia, o ne vien tik apie jas galvoja“, – pastebi L. Huber.

Svarbiausia – darbuotojų psichologinis saugumas

KTU SHMMF profesorės nuomone, psichologinis saugumas ir gebėjimas jį sukurti tampa esmine lyderių savybe tuo metu, kai jaučiamas didelis stresas, o santykiai reikalauja dar daugiau pagarbos, jautrumo ir atvirumo. Šiandieninė komunikacija ne tik reikalauja technologinių ir informacijos valdymo įgūdžių, bet ir siekia užtikrinti ir įtvirtinti santykių kokybę, empatiją bei atvirumą dialogui.

Kadangi negalima nuspėti, kaip žmogus jausis krizės metu, anot L. Huber, vadovai turėtų kalbėti apie tai, kad jie dalinasi tais pačiais rūpesčiais, pergyvendami dėl savo šeimos narių, bičiulių ir kolegų saugumo.

„Tyrimai rodo, jog pokyčiai priimami lengviau, kai vadovai demonstruoja empatiją. COVID-19 pandemijos metu darbuotojai susiduria su didžiuliu netikrumu ir nemaloniomis emocijomis, tokiomis kaip baimė, liūdesys, nerimas ir nusivylimas. Vadovai gali padėti sumažinti darbuotojų nerimą ir užmegzti ryšį su jais, parodydami užuojautą ir įsijausdami į darbuotojų vaidmenis“, – tikina profesorė. 

Anot L. Huber, kai mikroklimatas yra psichologiškai saugus, komandos nariai nebijo kalbėti, jie užmezga produktyvų dialogą, kuris skatina efektyviai spręsti problemas.

„Pandemijos akivaizdoje visada pirmiausiai reikėtų galvoti apie darbuotojus ir jų saugumą, nes ši į žmones nukreipta mąstysena yra labai svarbi organizacijos išlikimui ir ilgalaikiam vystymuisi“, – teigia L. Huber.

Ji pažymi, kad darbuotojai – visos organizacijos pagrindas, todėl ilgainiui tokia elgsena sukurs organizacijos konkurencinį pranašumą.

„Amazon“, „Microsoft“, „Starbucks“ – emociškai intelektualios komunikacijos pavyzdžiai

„Kaip vieną geriausių efektyvios komunikacijos pavyzdžių jau anksčiau esu įvardijusi bendrovę „Apple“, bet, jei kalbėsime apie organizacinę komunikaciją pandemijos akivaizdoje, išskirčiau kompanijas „Amazon“, „Microsoft“, „Starbucks“, – teigia L. Huber. 

Štai „Amazon“ vadovas Jeffas Bezos pademonstravo nuoširdų bendravimą prisipažindamas darbuotojams, kad „nėra instrukcijų, kaip jaustis tokiu metu“, ir pridėdamas savo asmeninių rūpesčių, tokių kaip jo šeimos ir kolegų saugumas, sąrašą.

„Microsoft“ vadovė Satya Nadella parodė ir pabrėžė empatijos vertę savo pranešime darbuotojams, ragindama juos parodyti „supratimą apie vienas kito situaciją“ ir tai demonstruodama asmeniniu pavyzdžiu. „Starbucks“ vadovas Kevinas Johnsonas pandemijos akivaizdoje demonstruoja išskirtinius gebėjimus, kaip laiku ir teisingai komunikuoti.

„K. Johnsonas parašė laišką daugiau nei 200 tūkst. darbuotojų – tai tapo puikia emocinės intelektualiosios strategijos pamoka. Emocinis intelektas yra vienas iš svarbiausių bruožų, susijusių su gebėjimu atpažinti ir valdyti emocijas“, – tikina KTU SHMMF profesorė.

Anot jos, skirtingai nei daugelis kompanijų, „Starbucks“ rodo, kad nori įgalinti savo žmones priimti svarbius sprendimus, pavyzdžiui, kada ir kaip atidaryti parduotuvę, atsižvelgiant į vietos aplinkybes.

„Tačiau „Starbucks“ nepalieka šių vietinių lyderių be patarimų: bendrovės korporacijos būstinėje pateikiami pagrindiniai principai, gausus duomenų rinkinys ir nuolatinis dialogas su tais lyderiais, siekiant paremti jų sprendimų priėmimą“, – KTU pranešime cituojama L. Huber. 

Šie pavyzdžiai, L. Huber nuomone – puikios pamokos, pritaikomos ir kituose versluose: vadovai turi vengti vadovavimo kiekviename žingsnyje, darbuotojams suteikti įrankius, kad jie teisingus sprendimus priimtų patys, tapti mokytojais ir patarėjais.

„Darbuotojams svarbus dėmesys ir motyvacija, tad nepamirškite jų pagirti už pasiekimus ir už pastangas. O kai tai bus padaryta, suteikite darbuotojams laivę judėti pirmyn ir laisvę kartais klysti, net, jei suklydus teks viską pradėti nuo pradžių – tai ugdo asmenybę“, – sako ji.

Pandemija išjudino įmones

Remdamasi savo patirtimi, įgyta einant vykdančiosios direktorės pareigas Vokietijos įmonėje „Decura Akademie“, dirbant pagrindine tyrėja Izraelio mokslinių tyrimų ir finansavimo įmonėje „EuCRF“, L. Huber teigia, kad tuomet, kai vadovai turi puikius komunikavimo įgūdžius, kontroliuoti įmonės veiklas ir net suvaldyti krizes – ženkliai lengviau.

„COVID-19 įnešė sumaištį, sąstingį, netikrumą ir pateikė daug klausimų. Galima sakyti, kad Vokietija turi stiprausią Europoje ekonomiką, tad, žinodamos, jog vyriausybė teiks didžiulę paramą, organizacijos galėtų daug negalvoti. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonės milžinės BMW vadovai ėmėsi veiksmų ir jau gamina apsaugos priemones gydytojams ir gyventojams“, – pažymi L. Huber.

Kompanija skyrė neatlygintiną paramą dovanodama milijonus pirštinių ir respiratorių Bavarijos žemių gyventojams. Kompanija „Bosch“, sukūrusi greituosius testus COVID-19 nustatymui, planuoja imtis respiratorių gamybos, prie jų jungiasi ir „Audi“. „Tesla“ vadovas Elonas Muskas taip pat paskelbė, kad kompanija ketina gaminti plaučių ventiliatorius. „Volkswagen“ aukoja medžiagas bei 3D spausdintuvus apsaugos priemonių gamybai, dukterinė „VW“ įmonė „Skoda“ jau gamina medicininių priemonių dalis ir bendradarbiauja su vietos mokslininkais.

„Sąrašą galima būtų tęsti, tačiau suprantame, kad išgyvename ypatingą laikotarpį, tad ne viskas priklauso vien tik nuo įmonių vadovų“, – sako L. Huber.

Koronaviruso pandemija, kaip rašoma KTU pranešime, tikrina visų organizacijų atsparumą. Todėl kasdien ieškoma sprendimų, ką galima padaryti, siekiant išgelbėti įmonę nuo didelių nuostolių, bankroto, ar prikelti ją sėkmei. Klausimai, kuriuos organizacijų vadovai šiandien kelia – naujų paslaugų, produktų ar organizacinių modelių kūrimas.

„Kad ir kaip absurdiškai beskambėtų, tai – laikas eksperimentuoti ir diegti naujoves“, – tikina L. Huber. 

Vis tik KTU SHMMF profesorė įsitikinusi, kad šiame amžiuje komunikavimas tampa vis reikšmingesnis bendravimo reiškinys įvairios srityse. Geras komunikatorius, jos nuomone, yra ne vienos srities ekspertas, pasižymintis analitiniu mąstymu, gebėjimu užmegzti ryšį su auditorija ir atpažinti neverbalines užuominas.
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-06-18 18:01
Prasidėjus itin karštoms dienoms, Valstybinė darbo inspekcija atkreipia darbdavių ir darbuotojų dėmesį dėl karščio keliamo pavojaus dirbant. Vyraujant karštiems orams didėja ir nelaimingų atsitikimų darbe rizika, taip pat atidžiau reikėtų rūpintis sveikata.
nuotrauka
2021-06-18 08:00
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama lengviau pereiti prie žiedinės ekonomikos užtikrinant, kad atliekos virstų ištekliais ir maksimaliai sumažėtų jų kiekis.
nuotrauka
2021-06-18 07:50
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procese yra tobulintinų veiklų: elektrinės uždarymo darbai ne visada atliekami laikantis grafiko, o giluminio atliekyno įrengimui būtina užsitikrinti reikiamus finansinius išteklius, rodo Valstybės kontrolės audito „Ignalinos atominės elektrinės...
nuotrauka
2021-06-17 13:31
Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė konkursą viešųjų sporto aikštynų atnaujinimo darbams ir visai šiose objektuose reikalingai įrangai įsigyti. Iš viso antram gyvenimui planuojama prikelti 10 įvairių sporto erdvių Vilniaus seniūnijose.
nuotrauka
2021-06-17 07:15
Nuo senų laikų didesnių dvarų, rūmų stogai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuota skarda. Ši šimtmečius menanti tradicija, tik su gerokai patobulintomis medžiagomis, išlieka populiari ir šiomis dienomis – ypač tai pastebima apsižvalgius ne tik po naujai statomų, modernių namų kvartalus, bet ir Li...
nuotrauka
2021-06-17 06:51
2021 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje veikiantys bankai daugiau skolino gyventojams būstui įsigyti ir verslo įmonėms, tačiau paskolų srautas dar nepasiekė priešpandeminio lygio. Klientų indėliai bankuose toliau augo.
nuotrauka
2021-06-17 06:22
Aplinkos ministerijai atnaujinus apdoroto nuotekų dumblo reikalavimus, suvienodintos galimybės jį panaudoti tręšimui, pažeistoms teritorijoms rekultivuoti arba energijai gauti. Dabar vandentiekininkams nebereikės šitos žaliavos kaupti, kai nėra galimybių jos, pavyzdžiui, panaudoti kaip trąšą.
nuotrauka
2021-06-16 10:44
Žaliuojančios erdvės ir poreikis atkurti ryšį su gamta užima vis didesnę dalį Vilniaus gyvenime – atnaujinami parkai ir viešosios erdvės, kad miesto vidury būtų galima džiaugtis gamtos oaze.
nuotrauka
2021-06-16 08:59
„EfTEN Real Estate Fund III“ sudarė 10 mln. eurų pardavimo sandorį ir įsigijo 2 pramoninius pastatus Panevėžyje.
nuotrauka
2021-06-16 07:44
Panevėžio miesto savivaldybė artimiausiu metu skelbs daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ rangos darbų viešojo pirkimo konkursą. Tarp „Aukštaitijos“ ir ledo arenos įsiterpsiantis vientisas kompleksas, rekonstruojant senąjį pastatą ir statant naują baseino priestatą, formuojamas ...
nuotrauka
2021-06-15 08:20
2021 m. balandžio mėn. šalyje atlikta statybos darbų, kaip praneša Statistikos departamentas, už 284,5 mln. EUR to meto kainomis. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, tai yra 3,4 proc. palyginamosiomis kainomis mažiau nei kovo mėn. (nepašalinus – 22 proc. daugiau).
nuotrauka
2021-06-14 10:48
Pandemijos paskatintas nuotolinis ir hibridinis darbas augina nekilnojamojo turto (NT) pardavimus Lietuvos pajūryje ir kurortiniuose miestuose. Atostogų būstas vis dažniau naudojamas kaip darbostogų (angl. workation) vieta, kurioje norima sutalpinti tiek poilsiui, tiek darbui skirtas erdves.
nuotrauka
2021-06-14 07:50
Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui dėl atlyginimo už teisę valstybinėje nuomojamoje žemėje statyti naujus statinius ar rekonstruoti jau esamus.
nuotrauka
2021-06-14 06:58
Mažėjant karantino metu įvestų renginių uždarose patalpose suvaržymų, Aplinkos ministerija paaiškino, kaip eksponuoti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą ir organizuoti viešą visuomenės supažindinimą su ja.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-11 13:48
Jonavoje atidarytas atnaujintas natūralios dangos centrinis miesto stadionas, kurio tribūnose telpa 2 tūkst. žiūrovų. Rekonstrukcijos metu stadione pastatytos visiškai naujos tribūnų patalpos, įrengti persirengimo kambariai sportininkams, treneriams, teisėjams, patalpos žurnalistams, VIP ložė.
nuotrauka
2021-06-11 10:21
Užimtumo įstatymo pakeitimai įsigalios jau po kelių savaičių. Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos? Užimtumo tarnyba primena svarbiausius faktus ir skaičius.
nuotrauka
2021-06-11 10:00
Pavasario pradžioje „Vilniaus vandenys" paskelbė aukcione parduodanti dalį bendrovei priklausančių, Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode esančių pastatų. Aukcionas buvo sėkmingas, nebenaudojami pastatai parduoti už triskart didesnę nei pradinę kainą. Gautus pinigus bendrovė nusprendė skirti sparte...
nuotrauka
2021-06-11 09:49
Kaip praneša Statistikos departamentas, 2021 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. ketvirtuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 5 proc.
nuotrauka
2021-06-10 16:00
Ketvirtadienį, birželio 10 d., Seimui priėmus Statybos įstatymo pataisas, sudarytos sąlygos pokyčiams statybos sektoriuje ir valstybės įmonės „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (SPSC) pertvarkai.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos