2022 rugpjūčio 9 d. antradienis, 17:03
Reklama  |  facebook

Kaip paprastai sumažinti paviršinių lietaus nuotekų susidarymą

2019-08-01 10:05
Praūžusi audra užliejo purvu Kauno gatves, per kaitrą nudžiūvo mažo miestelio liepos. Apie tai buvo plačiai rašyta žiniasklaidoje, išsakyta daug nuomonių komentaruose, ieškota kaltų. Tokių dviejų skirtingų reiškinių problemos šaknys yra ten pat – neteisingai parinktos naudojamos miestuose dangos. Didžioji dalis miestų ir miestelių yra tiesiog „užbetonuota“, parinktos vandeniui nelaidžios dangos.
nuotrauka
Vandeniui laidus grindinys Neries krantinėje. Progressus Group, UAB nuotr.


Minimos įmonės
Progressus group, UAB

Iš pokalbių su architektais ir projektuotojais galima daryti išvadą, kad yra stiprūs stereotipai, vyraujantys pasirenkant dangos kriterijus. Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.

Darnaus miestų vystymosi sąvokoje iki pastarojo meto, Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjo atvejų, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę. Tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, vis dažniau klausiama „kas kaltas?“. Architektai, erdvių planavimo specialistai, turėtų pradėti siūlyti taikyti modernias, draugiškas ekosistemai, darnias dangas. 

Perteklinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga. Lietaus vanduo, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai veikai nuotekų valyklų darbą, apsunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Progressus Group, UAB nuotr.

Reikia pastebėti, kad už paviršiaus nuotekas mokesčius moka juridiniai asmenys, o fiziniai – ne, nors visai nesuprantama, kuo lietus, iškritęs ant asfalto ar trinkelių firmoje, skiriasi nuo lietaus, iškritusio ant privataus asmens kiemo. Tikriausiai mes imame „pavyzdį“ iš savo kaimynų baltarusių, ten irgi juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai nei fiziniai. ES šalyse mokestis už paviršiaus nuotekas sudaro nuo 40€–120€ už 100 m² per metus. Įvertinus, tai kad, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir per paskutinius metus į paviršiaus nuotekų infrastruktūrą investuojami apie 80 mln. eurų (bus sukurta nepamatuotai daug infrastruktūros), mes per mokesčius tikrai aplenksime Europos vidurkį. Įsirengę laidžias dangas mes taptume ne tik socialiai atsakingais, (nes neapkrausime tinklų), bet ir sumažintume mokesčius už lietaus nuotekas.

„Genialūs sprendimai dažnai pribloškia mus savo paprastumu ir pigumu“

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.
7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);
(Iš paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento)

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.

Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group, UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). 

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo.

„Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje“, – tikina Progressus Group, UAB specialistas Nerijus Baltrukonis.

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.
nuotrauka
2022-07-12 11:54
Susisiekimo infrastruktūra Vakarų Lietuvoje sparčiai modernizuojama ir vis daugiau žvyro dangos keičiama kokybiškais, asfaltuotais keliais. Tuo jau netrukus džiaugsis vairuotojai, judantys atkarpa tarp Baltrušaičių ir Drūtaviškių: vienu pagrindinių kelių, aplinkinių vietovių gyventojus vedančių į ra...
nuotrauka
2022-07-12 09:31
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybė nuo šiol bus gerinama laikantis ilgalaikių prioritetų ir strateginių krypčių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė ka...
nuotrauka
2022-07-11 09:58
12.000 MW pramoninių saulės parkų ir energijos saugojimo akumuliatorių projektų plėtros portfelį pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ užsitikrino Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką I...
nuotrauka
2022-07-07 15:00
Lankydamasis Klaipėdoje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas su miesto meru Vytautu Grubliausku apžiūrėjo rekonstrukcijos darbus Baltijos prospekte – pagrindinėje transporto arterijoje, vedančioje į jūrų uostą, susipažino su šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo eiga ir darbų grafiku.
nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...
nuotrauka
2022-06-27 09:16
Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda sostinės kelių transporto infrastruktūros tinklui itin svarbių Vilniaus miesto gatvių remonto darbus. Jie nuo birželio pabaigos bus vykdomi Rasų, Liepkalnio, Pramonės gatvėse ir Minsko plente. Iš viso bus suremontuota beveik 5 km kelio....

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra