Iš pokalbių su architektais ir projektuotojais galima daryti išvadą, kad yra stiprūs stereotipai, vyraujantys pasirenkant dangos kriterijus. Manoma, kad vandeniui laidi danga yra tik biri (t. y. nesurištos natūralaus akmens skaldelės, žvyro dangos, skalda, žalioji danga, vėja), kuri yra nepatogi taikyti, nes byra ant kietų dangų. Dažnai nesiūlomas naudoti vandeniui laidus grindinys (trinkelės su fiksuotu laidžiu užpildu), nes manoma, kad tai yra labai brangu. Tiesa yra tokia, kad laidaus grindinio kvadratinio metro kaina (kartu su darbų sąnaudomis), praktiškai nesiskiria nuo kokybiškų trinkelių kainos.

Darnaus miestų vystymosi sąvokoje iki pastarojo meto, Lietuvoje retai buvo akcentuojama pašalinio vandens patekimo į nuotekų tinklus problema, tačiau padažnėjo atvejų, kai parkų, aikštelių, miestų ir gyvenviečių lietaus nuotekų tinklai yra perkraunami vandens kiekais, kurie turėtų didžiąja dalimi susigerti į žemę. Tačiau šie vandens kiekiai patenka į nuotekų tinklus, šie su padidėjusiu vandens kiekiu nesusidoroja, vis dažniau klausiama „kas kaltas?“. Architektai, erdvių planavimo specialistai, turėtų pradėti siūlyti taikyti modernias, draugiškas ekosistemai, darnias dangas. 

Perteklinis vanduo, patekęs į nuotekų tinklus, juos apkrauna, didėja elektros energijos sąnaudos, greičiau dėvisi siurbliai, kita mechaninė įranga. Lietaus vanduo, patekdamas į nuotekų valymo įrenginius, neigiamai veikai nuotekų valyklų darbą, apsunkina valymo procesą, didina valymo savikainą.

Progressus Group, UAB nuotr.

Reikia pastebėti, kad už paviršiaus nuotekas mokesčius moka juridiniai asmenys, o fiziniai – ne, nors visai nesuprantama, kuo lietus, iškritęs ant asfalto ar trinkelių firmoje, skiriasi nuo lietaus, iškritusio ant privataus asmens kiemo. Tikriausiai mes imame „pavyzdį“ iš savo kaimynų baltarusių, ten irgi juridiniai asmenys apmokestinami skirtingai nei fiziniai. ES šalyse mokestis už paviršiaus nuotekas sudaro nuo 40€–120€ už 100 m² per metus. Įvertinus, tai kad, Lietuvoje gyventojų skaičius mažėja ir per paskutinius metus į paviršiaus nuotekų infrastruktūrą investuojami apie 80 mln. eurų (bus sukurta nepamatuotai daug infrastruktūros), mes per mokesčius tikrai aplenksime Europos vidurkį. Įsirengę laidžias dangas mes taptume ne tik socialiai atsakingais, (nes neapkrausime tinklų), bet ir sumažintume mokesčius už lietaus nuotekas.

„Genialūs sprendimai dažnai pribloškia mus savo paprastumu ir pigumu“

Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas numato, kad turi būti įrengiamos vandeniui (lietaus) laidžios dangos, kurios lengvai valdo didelius kritulių kiekius, turėtų būti naudojamos kietosios dangos, kurios ne tik atsparios šalčiui ar kitiems atmosferos poveikiams, bet ir laidžios vandeniui.

7. Planuojant teritorijas ir jose numatomą vykdyti ūkinę veiklą, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, pirmiausia turi būti išnagrinėjamos šių techninių sprendimų taikymo galimybės:
7.1. sumažinančių paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą (turi būti įrengiama kiek galima mažiau nelaidžių paviršių (išskyrus galimai teršiamas teritorijas), įrengiami švarių paviršinių nuotekų sugerdinimo į gruntą įrenginiai, planuojamos kiek galima mažesnės galimai teršiamos teritorijos ir pan.);
7.2. sumažinančių kiekį centralizuotai į aplinką išleidžiamų paviršinių nuotekų (pvz., numatomas paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms, įrengiamos filtravimo juostos, sugėrimo takai, sulaikymo ir (ar) išlaikymo tvenkiniai ir pan.);

(Iš paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento)

Į tvarių lietaus vandens tvarkymo sprendimų paiešką turi įsitraukti savivaldybės, kurios turėtų skatinti aplinkai palankių plėtros sprendimų pasirinkimą, darantį minimalią įtaką planuojamos teritorijos gamtiniam hidrologiniam režimui. Tinkamai atliekant parengiamuosius darbus, pasirinkus tinkamas medžiagas, sistemas, pasitelkiant į pagalbą moderniąsias technologijas, galima sumažinti centralizuotai surenkamo paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo, pasiekti, kad miestuose sumažėtų vamzdynų.

Patikrintą lietui laidžią sistemą siūlo Progressus Group, UAB. Vandenį praleidžianti danga užtikrina vandens pralaidumą (priklauso nuo užterštumo) nuo 880 iki 3300 l/ha*s, tai mažiausiai apie 3 kartus daugiau nei lyjant krenta iš dangaus (270 l/ha*s). 

Tik pradėjus naudoti tokią sistemą, galima sumažinti centralizuotai surenkamą paviršinių nuotekų kiekį iki minimumo.

„Daug metų parduodu vandeniui laidų grindinį ir žinau, kad tik taip galima sumažinti liukų, grotų, ir kitų sovietinių laikų infrastruktūros reliktų kiekį, ypač senamiestyje“, – tikina Progressus Group, UAB specialistas Nerijus Baltrukonis.