Pasak draudikų, nors būsto nuomos sutartys pasirašomos vis dažniau, tačiau atsakomybė už galimą žalą nuomojamame būste esančiam ar kaimynų turtui vis dar tebėra pilkoji zona.

Mano namai – mano tvirtovė?

Draudimo bendrovė BTA išplatino pranešimą, kuriame  teigiama, kad nuomos sutartyje svarbu tinkamai apibrėžti atsakomybę už galimą žalą turtui, nes vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokesčio depozito anaiptol nepakaktų atsiradusiems nuostoliams kompensuoti.

„Mokymo įstaigos į bendrabučio nuomos sutartis įtraukia tokius konkrečius punktus, kaip draudimą rūkyti, suteikti nakvynę svetimiems asmenis, naudotis nesaugiais elektriniais įrenginiais ir pan. Tai tarsi trumpa atmintinė jaunam žmogui, koks elgesys nebus toleruojamas. Be to, bendrabučiuose tvarką dažnai prižiūri budintys asmenys ar teritoriją periodiškai patikrinanti apsaugos tarnyba. Tuo tarpu nuomojantis būstą įprastai sudaroma standartinė sutartis, kurioje nurodomi bendresni turto ir kaimynų ramybės tausojimo principai, o ir kontrolė čia retesnė. Vis dėlto gyvenime gali nutikti visko, todėl apie nemalonias situacijas reikėtų pagalvoti iš anksto“, – pranešime cituojama BTA turto draudimo specialistė Dovilė Juršienė.

Nusistovėjusi praktika, kad nekilnojamąjį turtą dažniausiai draudžia jo savininkas, nes būtent nuomotojas yra atsakingas už laikančiąsias konstrukcijas, sienas, lubas ar stogą, inžinerines sistemas. Būsto savininkui vertėtų pasirūpinti ir brangesnio namų turto draudimu. Savo ruožtu studentai neretai draudžia atsivežtą buitinę techniką ar kitus vertingesnius asmeninius daiktus.

Pranešime rašoma, kad būsto nuomos sutartyje pravartu detaliai išvardyti, kokie įrenginiai, baldai ar daiktai paliekami naudotis nuomininkui, nurodyti jų būklę. Jau klasika tapo istorijos, kuomet iš nuomojamo būsto daiktai yra pavagiami, pradanginami ar tiesiog suniokojami. Kartais nepasibodima su savimi išsinešti net indų, stalo įrankių.

Baimės faktorius: kaimynai

Būsto nuoma jo savininkui neatsiejama nuo rizikų, be to, baiminamasi ir potencialios žalos kaimynų turtui.

„Bene dažniausiai pasitaiko ir daug žalos padaro vandentiekio avarijos, nes vanduo sklinda žaibo greičiu, sugadina grindis, sienas, baldus ir kitus daiktus, gali užlieti kaimynų butus. Nutinka ir tokių situacijų, kai nuomininkai tiesiog užmiršta užsukti kraną. Kita jautri vieta – neatsargus rūkymas kambaryje, virtuvėje ar balkone, kai atsiradusią laisvę nuo tėvų užmirštama išnaudoti protingai. Tokiu atveju gali padėti tik civilinės atsakomybės draudimas“, – pranešime sako draudimo bendrovių specialistai.

BTA iniciatyva pernai atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad šalies gyventojai ypač jautriai reaguoja į faktą, jog galėtų padaryti žalos kaimynams.

„Net 59 proc. žmonių turto draudimo pasiūlymą renkasi pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas – tai rodo, kad psichologinis faktorius ir baimė susigadinti tarpusavio santykius yra stiprūs. Nenorima veltis į nesibaigiančius ginčus, pykčius, priekaištus. Iš kitos pusės, tyrimai atskleidžia, kad šalies gyventojai neturi pakankamos finansinės pagalvės, kad galėtų apsisaugoti nuo netikėtų išlaidų ar nuostolių – avarijos ar gedimo atveju patys gal ir susispaustų, tačiau kaimynai kaži ar bus linkę laukti geresnių laikų“, – atkreipia dėmesį D. Juršienė.