Kaip sutaupyti vandens namuose: padeda ir techniniai sprendimai, bet svarbiausia – požiūris ir įpročiai
2023-02-11 05:34
Švarus vanduo yra vienas iš svarbiausių išteklių žemėje. Keisdami savo įpročius ir mažindami kasdienį jo suvartojimą, galime ne tik sutaupyti pinigų, bet ir labiau tausoti aplinką. Pirmenybę teikdami dušui o ne voniai, galime sutaupyti iki 3 kartų daugiau vandens.

IKEA nuotr.
Vadovaujantis ekspertų patarimais, svarbu pagalvoti ne tik apie savo kasdienius įpročius, bet ir papildomus techninius sprendimus, kurie padėtų taupyti sunaudojamą elektrą ar vandenį. Vilniaus kolegijos Vadybos fakulteto lektorė Dalia Karlaitė sako, kad vis tik didžiausi pokyčiai, kalbant apie vandens taupymą, gali įvykti, keičiant suvokimą ir elgesį.
Galima sutaupyti du kartus ir daugiau
„Didžiausia klaida – vandens išteklių nevertinimas. Suvartotas vanduo nėra tik kaštai, kuriuos patiriame, nors šiomis ekonominės aplinkybėmis apie tai natūraliai galvojame daugiausiai. Vanduo yra atsinaujinantis, tačiau senkantis ir ribotas išteklius. Panaudotas vanduo turi būti ne tik atsakingai vartojamas, bet ir tinkamai tvarkomas, valomas, taip mažinant ir neigiamą poveikį aplinkai“, – IKEA pranešime cituojama D. Karlaitė.
Anot jos, priklausomai nuo standartinio, įprasto vandens suvartojimo, 2-3 asmenų šeimos ūkis galėtų sutaupyti 2 kartus ir daugiau vandens, jei kasdien stengtųsi taupiai bei atsakingai jį naudoti.
Ekspertės nuomone, ėmusis kasdienių visiems pažįstamų veiksmų vandens suvartojimą namuose galima ženkliai sumažinti. „Elementariausia ir lengviausia yra valant dantis, muiluojant rankas ar kūną, užsukti vandens čiaupą. Dažnai vandens taupymas klaidingai gali būti siejamas su mažiau kokybišku kasdieniu gyvenimu. Pavyzdžiui, retas žmogus nori jausti vėsumą duše ir riboti tekantį vandenį, tačiau jei kiekvieną kartą šiek tiek pamažintumėm naudojamo prausiklio kiekį, sutaupytumėm nemenką kiekį vandens. Mat daugiausiai vandens sunaudojama, kol stengiamasi nusiplauti visą muiluotą kūną“, – dalinasi Vilniaus kolegijos atstovė.
IKEA interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės teigimu, sparčiai augantis pasaulio gyventojų skaičius skatina kasdien susimąstyti apie vandens, kaip itin svarbaus ištekliaus, išsaugojimą.
„Vandens taupymas turėtų būti kasdieniu mūsų įpročiu. Jį taupyti gali būti lengviau, kai pirmenybę teikiame vandenį taupantiems prietaisams. Pavyzdžiui, vienos srovės rankinėse dušo galvutėse, dėl specialiai integruotos detalės, prausiantis sutaupomas ženklus skaičius vandens, nors jo srautas lieka nepakitęs. Sunaudoti mažiau vandens ir energijos taipogi padės dušo maišytuvai su aeratoriais, kurie padeda sutaupyti iki 50 proc. vandens, nemažindami srovės stiprumo, tad prausdamiesi skirtumo nė nepajusite“, - teigia E. Nemanė.
Į pagalbą – naujovės
Pasak D. Karlaitės, nėra abejonių, kad mokytis naujų įpročių užtrunka, tačiau teigiami rezultatai, kai galima realiai pamatyti sumažėjusias išlaidas, atsakingą elgesį gali paversti siektinu pavyzdžiu.
„Ugdant tinkamus įpročius nenuvertinčiau ir technikos, inovacijų įtakos. Apskaičiuota, kad indus plaudami rankomis per minutę išleidžiame apie 4-8 litrus vandens, kai šiuolaikinės indaplovės viso plovimo metu sunaudoja 7-11 litrų. Be to, šiuolaikiniai prietaisai pagal indų ar skalbinių kiekį apskaičiuoja būtiną vandens poreikį ir jo nereikalingai nešvaisto. Įvairiose viešose vietose itin populiarūs sensoriniai vandens maišytuvai, kurie patys įsijungia ir išsijungia, taip pat padeda taupyti vandenį, tačiau kol kas jie nėra įprasti namuose. Galima pasidžiaugti, kad vis dažniau žmonės įsirengia paprastus, didelių išlaidų nereikalaujančius sprendimus, tokius kaip aeratorius ar dvigubo vandens nuleidimo sistemas tualeto bakeliuose“, – sako Verslo vadybos fakulteto lektorė.
Anot E. Nemanės, aukštos energijos efektyvumo klasės prietaisai gali pastebimai sumažinti ne tik sąskaitas už elektrą, bet ir vandenį.
„Naujesni prietaisai paprastai jau yra gaminami taip, kad atlikdami savo funkciją, naudotų mažiau vandens. Jei tenka įsigyti naujus prietaisus, rekomenduočiau lyginti juos tarpusavyje, atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, pagal charakteristikas palyginkite, su kuria skalbykle vienam skalbimui sunaudotumėte mažiau vandens ir elektros. Ilgainiui tokie taupesni prietaisai neabejotinai atsiperka“, – sako E. Nemanė.
Kas tas aeratorius?
Vienas iš vandenį taupančių techninių sprendimų, kurį paminėjo D. Karlaitė, yra aeratorius. Tai nedidelis, specialus prietaisas, kuris montuojamas ant maišytuvo arba jo viduje. Jis, nesumažindamas vandens srovės, ją plačiau paskirsto, kad vanduo būtų naudojamas efektyviau ir jo reikėtų mažiau.
Anot E. Nemanės, naudojant maišytuvus su įtaisytais aeratoriais vonioje galima sutaupyti iki 40 proc. vandens, o virtuvėje – iki 30 proc., tačiau plaudami rankas ar indus jokio diskomforto nepajusite. Neseniai IKEA pasaulyje pristatė dar vieną naujovę – specialų vandens maišytuvo antgalį, kuris sutaupo iki 95 proc. vandens.
Galima sutaupyti du kartus ir daugiau
„Didžiausia klaida – vandens išteklių nevertinimas. Suvartotas vanduo nėra tik kaštai, kuriuos patiriame, nors šiomis ekonominės aplinkybėmis apie tai natūraliai galvojame daugiausiai. Vanduo yra atsinaujinantis, tačiau senkantis ir ribotas išteklius. Panaudotas vanduo turi būti ne tik atsakingai vartojamas, bet ir tinkamai tvarkomas, valomas, taip mažinant ir neigiamą poveikį aplinkai“, – IKEA pranešime cituojama D. Karlaitė.
Anot jos, priklausomai nuo standartinio, įprasto vandens suvartojimo, 2-3 asmenų šeimos ūkis galėtų sutaupyti 2 kartus ir daugiau vandens, jei kasdien stengtųsi taupiai bei atsakingai jį naudoti. Ekspertės nuomone, ėmusis kasdienių visiems pažįstamų veiksmų vandens suvartojimą namuose galima ženkliai sumažinti. „Elementariausia ir lengviausia yra valant dantis, muiluojant rankas ar kūną, užsukti vandens čiaupą. Dažnai vandens taupymas klaidingai gali būti siejamas su mažiau kokybišku kasdieniu gyvenimu. Pavyzdžiui, retas žmogus nori jausti vėsumą duše ir riboti tekantį vandenį, tačiau jei kiekvieną kartą šiek tiek pamažintumėm naudojamo prausiklio kiekį, sutaupytumėm nemenką kiekį vandens. Mat daugiausiai vandens sunaudojama, kol stengiamasi nusiplauti visą muiluotą kūną“, – dalinasi Vilniaus kolegijos atstovė.
IKEA interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės teigimu, sparčiai augantis pasaulio gyventojų skaičius skatina kasdien susimąstyti apie vandens, kaip itin svarbaus ištekliaus, išsaugojimą.
„Vandens taupymas turėtų būti kasdieniu mūsų įpročiu. Jį taupyti gali būti lengviau, kai pirmenybę teikiame vandenį taupantiems prietaisams. Pavyzdžiui, vienos srovės rankinėse dušo galvutėse, dėl specialiai integruotos detalės, prausiantis sutaupomas ženklus skaičius vandens, nors jo srautas lieka nepakitęs. Sunaudoti mažiau vandens ir energijos taipogi padės dušo maišytuvai su aeratoriais, kurie padeda sutaupyti iki 50 proc. vandens, nemažindami srovės stiprumo, tad prausdamiesi skirtumo nė nepajusite“, - teigia E. Nemanė.
Į pagalbą – naujovės
Pasak D. Karlaitės, nėra abejonių, kad mokytis naujų įpročių užtrunka, tačiau teigiami rezultatai, kai galima realiai pamatyti sumažėjusias išlaidas, atsakingą elgesį gali paversti siektinu pavyzdžiu.
„Ugdant tinkamus įpročius nenuvertinčiau ir technikos, inovacijų įtakos. Apskaičiuota, kad indus plaudami rankomis per minutę išleidžiame apie 4-8 litrus vandens, kai šiuolaikinės indaplovės viso plovimo metu sunaudoja 7-11 litrų. Be to, šiuolaikiniai prietaisai pagal indų ar skalbinių kiekį apskaičiuoja būtiną vandens poreikį ir jo nereikalingai nešvaisto. Įvairiose viešose vietose itin populiarūs sensoriniai vandens maišytuvai, kurie patys įsijungia ir išsijungia, taip pat padeda taupyti vandenį, tačiau kol kas jie nėra įprasti namuose. Galima pasidžiaugti, kad vis dažniau žmonės įsirengia paprastus, didelių išlaidų nereikalaujančius sprendimus, tokius kaip aeratorius ar dvigubo vandens nuleidimo sistemas tualeto bakeliuose“, – sako Verslo vadybos fakulteto lektorė. Anot E. Nemanės, aukštos energijos efektyvumo klasės prietaisai gali pastebimai sumažinti ne tik sąskaitas už elektrą, bet ir vandenį.
„Naujesni prietaisai paprastai jau yra gaminami taip, kad atlikdami savo funkciją, naudotų mažiau vandens. Jei tenka įsigyti naujus prietaisus, rekomenduočiau lyginti juos tarpusavyje, atkreipti dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą. Pavyzdžiui, pagal charakteristikas palyginkite, su kuria skalbykle vienam skalbimui sunaudotumėte mažiau vandens ir elektros. Ilgainiui tokie taupesni prietaisai neabejotinai atsiperka“, – sako E. Nemanė.
Kas tas aeratorius?
Vienas iš vandenį taupančių techninių sprendimų, kurį paminėjo D. Karlaitė, yra aeratorius. Tai nedidelis, specialus prietaisas, kuris montuojamas ant maišytuvo arba jo viduje. Jis, nesumažindamas vandens srovės, ją plačiau paskirsto, kad vanduo būtų naudojamas efektyviau ir jo reikėtų mažiau.
Anot E. Nemanės, naudojant maišytuvus su įtaisytais aeratoriais vonioje galima sutaupyti iki 40 proc. vandens, o virtuvėje – iki 30 proc., tačiau plaudami rankas ar indus jokio diskomforto nepajusite. Neseniai IKEA pasaulyje pristatė dar vieną naujovę – specialų vandens maišytuvo antgalį, kuris sutaupo iki 95 proc. vandens.
„ABACKEN antgalis sustiprina srovę, stumdamas vandenį pro labai mažas skylutes. Taip susidaro maži vandens lašeliai, kurie nuplauna rankas ar išplauna dantų šepetėlį taip pat kaip įprasta srovė, tik su mažiau vandens. Taupyti brangesnį karštą vandenį papildomai padeda ir specialūs maišytuvai. Pakėlus tokio maišytuvo svirtelę aukštyn, bėga tik šaltas vanduo. Tam, kad pradėtų bėgti karštas vanduo, svirtelę reikia pasukti kairėn. Vadinasi, karštą vandenį galima paleisti tik tada, kai jo reikia, o ne kaskart, kai naudojamasi maišytuvu. Tai gali sumažinti net trečdalį karšto vandens sąnaudų, atitinkamai mažėja ir sąskaitos už karštą vandenį“, – vardina IKEA dizainerė.
IKEA nuotr.
Architektūra. Interjeras
2026-06-25 09:30
Vilniaus Pašilaičių rajone planuojama esminė Medeinos pradinės mokyklos rekonstrukcija, kuri iš esmės pakeis tiek pastato mastelį, tiek ugdymo aplinkos kokybę. Architektūrinio projekto konkursą organizuojanti „Vilniaus vystymo kompanija“ siekia išrinkti geriausią sprendimą, pagal kurį bus atnaujinta...
2026-06-19 13:13
Kasdienis ryšys su gamta tampa vis svarbesniu geros savijautos veiksniu, todėl gyventojai ieško būdų daugiau laiko praleisti gryname ore net ir gyvendami mieste. Dėl šios priežasties balkonai bei terasos pamažu praranda anksčiau turėtą pagalbinės erdvės vaidmenį ir tampa pilnaverte namų dalimi, skir...
2026-06-18 13:55
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigti Liubavo dvaro sodybos kluono ir ledainės tvarkybos darbai Vilniaus rajone esančiame Liubavo kaime. Šiandien muziejumi virtęs istorinis dvaras pasitinka lankytojus dar dviem restauruotais ūkio pastatais, kurie yra svarbi bendro ansamblio dalis.
2026-06-15 13:14
Birželio 9–13 d. Briuselyje vykusiame Naujojo europinio Bauhauzo (NEB) festivalyje buvo pabrėžta, kad ši iniciatyva teikia apčiuopiamus atsakymus į daugelį aktualiausių Europos ir pasaulio iššūkių – nuo įperkamo būsto prieinamumo didinimo ir demokratinio dalyvavimo stiprinimo iki atsparių bendruomen...
2026-06-12 07:26
Kaune po rekonstrukcijos visuomenei pristatyta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos teritorija Tilžės gatvėje. Beveik devynis dešimtmečius skaičiuojantis akademinis miestelis atnaujintas siekiant išsaugoti istorinį paveldą, pagerinti infrastruktūrą ir atverti šią un...
2026-06-11 14:27
Vilniui ir visai Lietuvai svarbaus strateginio objekto – Vilniaus kongresų centro – architektūrinės idėjos konkursas pasiekė svarbų etapą. Konkurso komisija sudarė preliminarią laimėtojų eilę, kurioje pirmąją vietą užėmė projektas „TRYS“. Galutinis konkurso nugalėtojas paaiškės užbaigus viešųjų pirk...
2026-06-10 13:52
Klaipėdos rajone įsibėgėja vieno svarbiausių pastarųjų metų viešųjų projektų įgyvendinimas. Paaiškėjo Sendvario viešųjų paslaugų centro architektūrinio konkurso laimėtojas – juo tapo mažoji bendrija „Urbanistinė architektūra“. Su konkurso nugalėtojais jau pasirašyta daugiau nei 382 tūkst. eurų vertė...
2026-06-10 11:37
Vilniaus Vokiečių gatvės atnaujinimo projektas sulaukia aktyvių diskusijų viešojoje erdvėje, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė pabrėžia, kad sprendiniai yra ilgo, nuoseklaus ir viešai derinto proceso rezultatas. Projektas kurtas 2019–2022 metais, jame dalyvavo architektų komandos, gyventojai ir įva...
2026-06-09 10:40
Palangoje pristatyta viena ambicingiausių miesto kultūros ateities iniciatyvų – tarptautinio meno galerijos architektūrinės idėjos konkurso darbai. Palangos kurhauzo reprezentacinėje salėje visuomenei atverta 11 architektų iš Lietuvos ir užsienio pateiktų projektų paroda, kurioje eksponuojamos vizua...
2026-06-09 07:41
Birželio 9–13 dienomis Briuselyje vykstantis Europos Komisijos organizuojamas Naujojo europinio bauhauzo (NEB) festivalis suburs architektūros, dizaino, kultūros, inovacijų, miestų planavimo ir pilietinio įsitraukimo bendruomenes iš visos Europos. Tarp renginio dalyvių – ir gausus Lietuvos atstovų b...
2026-06-05 14:55
Įsivaizduokite situaciją: judėjimo negalią turintis žmogus į reprezentacinę kultūros erdvę gali patekti tik pro tarnybinį įėjimą. Neregys sustoja prie istorinio pastato laiptų, nes čia nėra nei turėklų, nei kitų orientavimosi priemonių. Šeima su vaiko vežimėliu vos atvykusi supranta, kad ši vieta nė...
2026-06-03 11:40
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su projekto rengėja sostinės viešųjų objektų plėtros ir valdymo bendrove Vilniaus vystymo kompanija pradeda Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių koregavimo procesą. Tai – planavimo ir teisinio reglamentavimo suderinimo etapas, kurio tikslas pritaikyti pagrindin...
2026-05-27 09:35
Vieno ryškiausių pastarųjų metų architektūros projektų Lietuvoje – „Dingusio Štetlo“ muziejaus Šeduvoje – autorius, suomių architektas profesorius Rainer Mahlamäki gegužės 29 dieną dirbs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete. Tarptautinį pripažinimą pelnęs architektas dalyvaus architektūros dip...
2026-05-26 06:55
Šiuolaikinių namų interjeras planuojamas prioritetą teikiant ne tik grožiui, bet ir funkcionalumui bei patogumui. Labai svarbu, kaip kiekviena erdvė veikia kasdienį gyvenimą. Puiku, jei ji palengvina buitį, padeda lengviau palaikyti tvarką namuose, užtikrina komforto jausmą be didelių papildomų past...
2026-05-19 15:14
Jungiklis šiandien – ne tik maža techninė detalė, bet ir vienas esminių interjero elementų, tiesiogiai ir bene dažniausiai iš visų patalpos objektų sąveikaujantis su žmogumi. Tai tarsi nebylus erdvės „gidas“, kuris padeda formuoti erdvę, leidžia ją teisingai patirti ir netgi daro įtaką žmogaus savij...
2026-05-18 11:28
Netrukus Vilniaus centre, šalia Bernardinų sodo esančiame XVII a. Kirdiejų rūmų komplekse, prasidės naujas atgimimo etapas – Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą pastatų ansamblio atnaujinimui. Projektas įgyvendinamas pagal architektūrinio konkurso nugalėtojų – MB „Dukart ...
Vilniaus arkikatedroje prasideda didžiausi istorijoje tyrimai: gali būti perrašyta Lietuvos istorija
2026-05-18 10:15
Vilniaus arkikatedra bazilika sulauks didžiausios apimties kompleksinių mokslinių tyrimų Lietuvos istorijoje. Vyriausybės potvarkiu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iki 2026 m. liepos 1 d. turės parengti ilgalaikių tyrimų, apsaugos ir tvarkybos darbų planą, įvertinti finansavimo poreikius bei pa...
2026-05-18 08:16
Lietuvoje sparčiai plečiamos pramonės teritorijos tampa vis svarbesne miestų ir regionų vystymo tema. Nors investicijos į LEZ, pramonės parkus ir naujas gamybines zonas auga, urbanistai perspėja, kad plėtra dažnai vyksta be aiškios ilgalaikės sistemos. Dėl to miestai rizikuoja susidurti su chaotišku...
2026-05-15 10:42
Prie Klaipėdos įvažiavimo iškilęs „VMG Technics“ pramonės inovacijų ir mokslinių tyrimų centras „VMG Technics R&D Park“ pateko į prestižinių JAV architektūros apdovanojimų „Architizer A+Awards“ finalą ir savo kategorijoje atsidūrė tarp penkių geriausių pasaulio projektų. Tai pirmas kartas Lietuvos p...
Vilnius rekonstruos seną mokyklą Žvėryne: laukia modernios klasės, „FabLab“ dirbtuvės ir sporto salė
2026-05-13 13:37
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą Vilniaus Kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinio ugdymo filialo Blindžių gatvėje rekonstravimo projektui. Po rekonstrukcijos daugiau nei 60 metų skaičiuojantis pastatas Žvėryne bus visiškai atnaujintas ir pritaikytas šiuolaikiniams...

























































| www.julija.eu