Po 1990 m. mieste gyvenamųjų namų statyba sustojo. Kiek vėliau pastatyta didžiulių prekybos centrų, vienas jų – ,,Akropolis“ Naujamiesčio teritorijoje, o jo vizualinės apsaugos zonoje, virš Karaliaus Mindaugo prospekto, – didžiuliai daugiaaukščiai garažai. Nemuno saloje pastatyta ypač stambaus tūrio Kauno arena. Visi minėti objektai turi didžiulę neigiamą įtaką Kauno Naujamiesčio panoramai.

Kauno miesto teritorijoje paminėtinos kelios svarbios vietovės ir objektai, kurie suteikia miestui savitumo, unikalumo, išskirtinumo. Pirmiausia reikia paminėti Kauno Senamiestį, kuris yra istorinis miesto branduolys, pradėtas formuoti XVI a. Čia ypač vertinga Rotušės aikštė su rotušės pastatu, plano struktūra su perimetriniu užstatymu, šventovių bokštų ir tūrių kompozicija, siluetas, panoramos, vidaus gatvių perspektyvos, pilies fragmentai ir kt.

Kita labai svarbi Kauno miesto istorinė dalis yra Naujamiestis, pradėtas formuoti XIX a. viduryje. Čia pagrindinė savitumo vertybė yra stačiakampis, reguliarus gatvių tinklas su trimis šachmatiškai išdėstytomis aikštėmis ir kompoziciškai dominuojančia gatve – Laisvės alėja. Taip pat labai reikšmingas Kauno miesto savitumo bruožas – tai tarpukario laikotarpiu Naujamiestyje susikoncentravusi moderni to laikotarpio europinio lygio gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų architektūra. Gana svarbus miesto erdvinės struktūros savitumo elementas yra sodybinio užstatymo gyvenamųjų namų rajonas Žaliakalnyje ir kt. miesto teritorijose.

Kauno miesto semantiniai ženklai – Rotušė, Kauno pilis, Prisikėlimo bažnyčia, Karo muziejaus rūmai ir kt. daro Kauną atpažįstamą ne tik Lietuvoje.

Apibendrintai galime išvardyti šiuos Kauno miesto erdvinės struktūros savitumą formuojančius komponentus: išskirtinę gamtinę situaciją – unikalų dviejų didžiausių Lietuvos upių ir jų slėnių šlaitų kultūrinį kraštovaizdį; Kauno Senamiestį su gatvių ir aikščių sistema, užstatymu, bažnyčių pastatų ir jų bokštų kompozicija ir kt.; Kauno Naujamiestį – ryškiausią XIX a. vid. miesto planavimo pavyzdį Lietuvoje su modernių pastatų koncentracija; miesto istorinės dalies unikalias panoramas ir siluetus.

Tačiau tenka apgailestauti, kad mieste mažai vertinami minėti savitumą formuojantys komponentai.

Pavyzdžiui, krantinė prie Nemuno – Karaliaus Mindaugo prospektas – yra skirta autotransportui, bet ne pasivaikščiojimui, gyventojų poilsiui. Taip pat pradėta užstatyti ir numatoma toliau tęsti statybas Nemuno saloje bei kituose miesto želdynuose. Paminėtinas Kaune „Akropolio“ prekybos centras su garažais virš Karaliaus Mindaugo prospekto bei Žalgirio sporto arena Nemuno saloje. Minėtų objektų atsiradimas šioje vietoje kėlė daug diskusijų tiek kraštovaizdiniu, urbanistiniu, funkciniu, transporto organizavimo požiūriais, tiek ir estetiniu, Nemuno slėnio mastelio išlaikymo, Senamiesčio vizualinės įtakos zonos pažeidimo ir kitais požiūriais.

Dauguma specialistų – architektų, urbanistų, kraštovaizdžio architektų, gamtininkų bei visuomenės atstovų nepritarė šiems sprendimams, tačiau agresyvusis komercinis verslas, talkinant kai kuriems suinteresuotiems specialistams bei kitiems asmenims, įveikė viešosios nuomonės barjerą ir tapo „nugalėtojais“. Ypač ryškus pavyzdys materialaus komercinio prado pirmumo prieš dvasinį, sakralinį pradą, kuris dabar pas mus vyrauja, yra „Akropolio“ kaimynystėje esantis Karmelitų bažnyčios XVII a. architektūrinis ansamblis, kuris atrodo tarsi nereikšmingas menkavertis priedas prie prekybos centro pastatų. Šių ir kitų panašių objektų atsiradimas kėlė ir kelia įvairių prieštaringų diskusijų tiek visuomenėje, tiek ir tarp profesionalų.

Karmelitų bažnyčia, „Akropolio“ prekybos centras ir daugiaaukš­čiai automobilių sto­vėjimo garažai Kaune. Naujųjų pastatų mastelis nesukuria jaukios erdvės prie bažnyčios, priešingai – bažnyčia atkertama nuo buvusio tiesioginio ryšio su Nemuno erdve. © Nuotr. L. Dringelio 

 Liucijus Dringelis, Evaldas Ramanauskas, Nijolė Steponaitytė. Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų erdvinės struktūros savitumo nustatymas ir jo išsaugojimas. Kaunas: Kauno technologijos universiteto leidykla, 2015.