2021 spalio 19 d. antradienis, 10:52
Reklama  |  facebook

Kodėl įmonėse žlunga 98 proc. inovacijų projektų: trys priežastys

2019-12-16 12:22
Svarbia rinkos žaidėja tapti siekianti įmonė turi neatsilikti nuo šių dienų realijų, keistis drauge su rinka ir diegti inovacijas. Tačiau statistika rodo, kad įmonėse sėkmingai įgyvendinami vos 2 proc. tokių projektų.
nuotrauka
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto iliustr.


Minimos įmonės
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas,
Inovacijų konsultantas, buvęs „Rolls-Royce“ vyriausiasis inžinierius ir netrukus Lietuvoje besilankysiantis ISM universiteto vizituojantis dėstytojas Darrell Mann pateikia 3 priežastis, kurios lemia 98 proc. nesėkmingų bandymų įdiegti inovacijas.

ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas teigia, kad pirmoji ir 33 procentus inovacijų projektų žlugimą lemianti priežastis – netinkamas problemos nustatymas.

„Pirminiai veiksmai organizacijoje atliekami tinkamai – apklausiami klientai, stengiamasi jų klausytis, išgirsti, ką sako. Tačiau neretai gauti rezultatai interpretuojami klaidingai, organizacija sprendžia ne tą problemą ir save nesėkmei pasmerkia jau pačią pirmą projekto dieną“, – teigia ISM universiteto pranešime cituojamas D. Mann.

25 procentų inovacijų projektų žlunga, kuomet problema nustatyta teisingai, bet pasirinktas netinkamas jos sprendimo būdas. Trečioji ir dažniausiai inovacijas diegiančių organizacijų daroma klaida – nesugebėjimas įgyvendinti priimto sprendimo. Kaip sako D. Mann, nustatyta teisinga problema, rastas tinkamas jos sprendimo būdas, tačiau inovacijų diegimo nesėkmė organizaciją ištinka integruojant pasirinktą sprendimą į įmonės procesus ir jį įgyvendinant. Taip atsitinka dėl aukšto įmonių valdymo meistriškumo (angl. operational excellence) – kuo jis aukštesnis, tuo sunkiau organizacijoms jį paversti inovacijas savo procesų dalimi.

Nuolatinis tobulėjimas ir inovacijos – dera sunkiai

Valdymo, arba kitaip, veiklos meistriškumas – tai strateginis verslo pasirinkimas tobulinti procesus taip, kad jie kurtų kuo didesnę vertę klientui ir tuo pačiu leistų efektyviai valdyti resursus. Šis tikslas įgyvendinamas, kuomet kiekvienas darbuotojas supranta, kas klientui teikia vertę ir gali imtis veiksmų vertės teikimui sutrikus. Veiklos meistriškumas itin glaudžiai susijęs su nuolatiniu tobulėjimu (angl. continuous improvement).

Nors nuolatinis tobulėjimas apima tiek smulkius kasdienius patobulinimus, tiek ir radikalius pokyčius, tradiciškai jis siejamas su procesų optimizavimu ir standartizavimu, rašoma ISM universiteto pranešime.

Nors ir skamba paradoksaliai, tačiau nuolatinis įmonės tobulėjimas – viena didesnių kliūčių įmonėje diegiant inovacijas. Pastarųjų įvedimas tampa itin sudėtingu, nes priešingai nei nuolatinis procesų gerinimas, inovacijos grįstos taisyklių laužymu ir reikalauja atviro, inovatyvaus požiūrio.

Nuolatinis procesų valdymo tobulinimas ir inovacijos – du priešingi poliai, todėl jų susikirtimas gali tapti didele problema organizacijoms bei atnešti nemažai painiavos jų darbuotojams. Stambių įmonių personalas neretai mokomas vadybos ir valdymo metodologijos „Six Sigma“. Tačiau ji itin nepalanki giliam procesų optimizavimui, nes nukrypimus nuo standarto laiko įmone išbalansuojančiu faktoriumi. Inovacijų kontekste – priešinga situacija – nukrypimai laikomi naudingu ir teisingo sprendimo link nukreipiančiu veiksniu.

D. Mann apibendrina, kad viena vertus darbuotojai išmokyti nukrypimus nuo standarto laikyti kenksmingais, tačiau inovacijų diegimo kontekste jiems pateikiama priešinga informacija ir tai sukelia nemažai painiavos. Šią problemą galima išspręsti išsiaiškinus organizacijos galimybes įgyvendinti inovacijas bei pasirinkus tinkamus tobulėti padedančius metodus.

Inovacinių gebėjimų brandumo modelis – atsakymas, kaip teisingai laužyti taisykles

Pasak D. Mann, inovacinių gebėjimų ugdymas įmonėje – iš kelių etapų susidedanti kelionė. Siekdamas įmonėms padėti sėkmingai diegti inovacijas, D. Mann sukūrė inovacinių gebėjimų brandumo modelį (angl. Innovation capability maturity model), kuris padeda užtikrinti, kad inovaciniai įrankiai, metodai ir strategijos organizacijoje būtų diegiami reikiamame jos brandumo etape.

„Inovacinių gebėjimų brandumo modelis pradėtas prieš dešimt metų. Jo turinys sukurtas bendradarbiaujant su Duke universitetu JAV bei dar kitais šešiais universitetais, tyrusiais ir vertinusiais puikiai su inovacijomis susitvarkančias įmones. Išsikėlėme tikslą suprasti, kokius pranašumus prieš kitas įmones turi šios kompanijos, bandėme iššifruoti jų inovacijų projektų sėkmės DNR. Aiškinomės, kokie įmonės verslo kultūros aspektai suteikia joms pranašumo inovacijų srityje. Mūsų tyrimas nustatė ir padėjo įvardinti penkis inovacinių gebėjimų lygius, kurie ir sudaro Inovacinių gebėjimų brandumo modelio pagrindą. Savo poziciją šiame modelyje nusistačiusi kompanija turi gaires, kaip teisingai diegti inovacijas savo įmonėje“, – teigia ISM Vadovų magistrantūros Verslo procesų modulio dėstytojas D. Mann.

Modelį sudaro penki lygiai, kuriame pirmas lygmuo reiškia, kad čia esančios įmonės savo kelionę inovacijų diegimo link dar tik pradeda, o penktame lygyje esančios organizacijos, kurių egzistuoja labai mažai, laikomos pasaulinio lygio inovatorėmis ir inovacijas laiko savo identiteto dalimi.

Visgi, daugelis įmonių vis dar yra pirmame arba antrame lygyje. Tokia situacija susidarė dėl to, kad inovaciniai gebėjimai dažnai nėra tobulinami, o aukštas pozicijas užimantys vadovai nežino, kaip teisingai diegti inovacijas, nes yra įvaldę tik operacijų meistriškumą.

„Procesų tobulumo šalininkai turi neigiamą požiūrį į inovacijas, nes jos grįstos taisyklių laužymu. Lyderiai jų stengiasi išvengti, nes yra mokomi, kad taisyklių reikia laikytis. Tokia pasaulėžiūra tampa dideliu iššūkiu, kurį įmonės turi įveikti iš lyderystės perspektyvos. Leidimas darbuotojams laužyti taisykles reikalauja drąsos. Tačiau nereikia to daryti aklai. Inovacinių gebėjimų brandumo modelyje pateikėme pagrindinius atsakymus, kaip įmonėms teisingai laužyti savo taisykles. Mes teigiame, kad pašalinus didžiąsias rizikas, inovacijų kūrimas ir diegimas bus valdomas ir pakartojamas procesas“, – sako D. Mann.

Visos sistemos turi savo pajėgumų ribas

Inovacinių gebėjimų brandumo modelį sukūręs D. Mann atkreipia dėmesį, kad procesų valdymo vadovų darbas galimai yra vienas sunkiausių pasaulyje, nes kasdienis jų uždavinys – nesustojamai efektyvinti ir gerinti procesus, įgyvendinti „Lean“ ar „Sigma“. Tačiau ateina metas, kuomet sistema pasiekia savo galimybių ribas ir tobulinimo procesas nebeįmanomas.

„Mano darbas – procesų valdymo vadovams padėti suvokti, kada sistemos galimybės išnaudotos maksimaliai. Sistemai pasiekus savo maksimumą reikia ieškoti kitų galimybių ir pradėti darbą su nauju įrankiu“, – sako D. Mann.

ISM universiteto vizituojančio dėstytojo modelyje išskiriami penki galimybių lygiai: pradinis, čempiono, valdymo, strategizavimo ir rizikavimo. Kiekviename lygyje įmonė turi pasiekti maksimalias sistemos galimybes, išnaudoti visus savo privalumus ir pereiti į kitą lygį. Pavyzdžiui, pirmame lygyje svarbu surasti sėkmės istorijas. Tai situacijos, kuriose sistema panaudojama maksimaliai, o naujos galimybės atrandamos kiek pakeitus veikiančią sistemą. Sėkmės istorija padeda pamatyti atnešamų pokyčių naudą ir sukuria jausmą, kad sėkmę galima pakartoti.

Antrame lygyje esanti įmonė pagrindinį dėmesį turi sutelkti į siūlomus produktus ar paslaugas, kurių išskirtinumas kuriamas novatoriškomis technikomis. Įmonei pasiekus trečiąjį lygį, dėmesys kreipiamas į verslo modelį – įsiliejimas į rinką, papildomos vertės produktams ir paslaugoms kūrimas. Ketvirtą lygį pasiekusi organizacija turi ieškoti sprendimų, kaip klientams suteikti tai, ko jiems iš tiesų reikia, o ne tai, ką šiuo metu įmonė gamina. D. Mann pateikia „Toyota“, kaip klasikinio trečiojo lygmens įmonės pavyzdį. Kompanija pajėgi automobilius atnaujinti, tačiau negali patenkinti kliento poreikio aukštesniam automobilio „manevringumui“. Penktą lygį pasiekusios įmonės sugeba atlikti inovacijas keliose skirtingose srityse ir vykdyti socialiai svarbią veiklą.

Inovuojant turi keistis įmonės vidinė struktūra

Įmonei kylant inovacinių gebėjimų brandumo modelyje, turi keistis ir jos vidinė struktūra. Už inovacijas atsakingo asmens pareigybė turi atsirasti tik tam tikrame lygmenyje. Jei tokia pozicija įmonėje bus įvesta per anksti gali kilti pavojingų situacijų – tokias pareigas užimantis darbuotojas pradės laužyti taisykles, kels konfliktus ir galiausiai su kompanija atsisveikins. Todėl pirmame lygyje tokios pareigybės poreikio nėra, čia sukuriamos tik atsitiktinės sėkmės istorijos, stebima, kas sugeba diegti inovacijas ir apie tai skleidžiama žinia.

Sėkmingų istorijų kūrėjas antrame lygyje vadinamas čempionu, nes yra sukūręs kur kas daugiau sėkmės istorijų nei jo kolegos. Šis asmuo patikimas, dalijantis naudingus patarimus, įgaliotas duoti leidimą veikti. Sąlygos įvesti oficialiai už inovacijas atsakingą poziciją atsiranda trečiame lygyje. Šią pareigybę užimantis asmuo turi galią veikti, organizacijos personalui klausimų dėl šios pareigybės būtinumo ir atsakomybių jau nekyla.

D. Mann apibendrina, kad geras valdymo meistriškumu pasižymintis procesų valdymo vadovas privalo turėti įgūdžius, padedančius jam atpažinti, kada yra tinkama vieta ir erdvė inovacijoms, ir kada jų reikia. Vieną dieną jis gali įgyvendinti inovacijų sėkmės istoriją įmonėje ar net tapti inovacijų čempionu, dalijamasi ISM universiteto pranešime. 
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-10-18 15:43
Lietuvoje už projekto „Rail Baltica“ vykdymą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė rangos darbų konkursą, pagal kurį bus įrengta nauja geležinkelio sankasa bei pastatyti inžineriniai statiniai „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, o konkrečiau – nuo Šveic...
nuotrauka
2021-10-18 15:06
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) primena, kad pagal aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d. didėja šios bau...
nuotrauka
2021-10-18 14:18
Tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“ stiprina savo pozicijas turto valdymo srityje ir pradeda teikti turto valdymo paslaugas Latvijoje. Pirmasis klientas – automobilių importuotojas Baltijos šalyse, Suomijos įmonė „Bassadone Group“.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-15 21:07
Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iš SEB banko pasiskolinto 21,32 mln. eurų. Didžiausia paskolos suma, 11,4 mln. eurų, bus skirta naujos sluoksniuotų gaminių linijos įsigijimui. 5,3 mln. eurų bus skirti vienos iš įmonės gamyklų rekonstrukcijai. Šios investicijos, kurių bendra ver...
nuotrauka
2021-10-15 07:30
Dirbant skirtingose šalyse, skirtingose rinkose, svarbu išmanyti ne tik nacionalinius statybų reikalavimus ir teisines normas, bet ir kultūrinius niuansus. Pastolių prekybos UAB „Layher Baltic“ inžinierių komandos tarptautiškumas padeda įmonei plėstis į naujas rinkas, o Lietuvos, Vokietijos ir Balta...
nuotrauka
2021-10-15 07:30
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, spalio 14 d., pasirašė Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriuos šalies vadovas inicijavo 2020 m. gegužės mėn.
nuotrauka
2021-10-15 07:23
Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai jau pritarė Vyriausybė ir j...
nuotrauka
2021-10-14 10:41
500 ha sostinės teritorijoje, apimančioje Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonus, netrukus bus pradėti lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcija suprojektuota taikant žaliosios infrastruktūros ir tvarios vandentvarkos principus.
nuotrauka
2021-10-14 09:54
Asmeniui, pardavusiam nekilnojamąjį turtą (NT), neišlaikius jo 10 metų, atsiranda prievolė deklaruoti už jį gautas pajamas ir sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo skirtumo tarp gautų pajamų ir su to turto pardavimu susijusių patirtų išlaidų.
nuotrauka
2021-10-14 08:21
Analizuojant stojimo rezultatus, kaip pranešė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, paaiškėjo, kad tarp populiariausių studijų programų universitetuose išlieka medicina ir teisė, o kolegijose – tarptautinis verslas ir bendrosios praktikos slauga.
nuotrauka
2021-10-14 07:55
Aplinkos apsaugos departamentui stabdant dalį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) veiklos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai priėmė sprendimą surinkę reikalavimus pažeidžiančio dulkėtumo įrodymus.
nuotrauka
2021-10-13 11:17
Aplinkos ministerija siūlo, kad statant objektus, finansuojamus iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, statytojams būtų privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Taip siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką ir spartinti daugiabučių renovaciją.
nuotrauka
2021-10-12 09:48
Jau daugiau nei dešimtmetį galioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas statant, parduodant ar nuomojant pastatus pateikti jų energinio naudingumo sertifikatus (PENS). Pastatai vertinami skalėje nuo F iki A++ – pagal šį rodiklį galima vertinti, kiek išlaidų reikės jo apšiltinimui ir eksploatacijai.
nuotrauka
2021-10-11 14:32
Vyriausybėje aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
nuotrauka
2021-10-11 10:13
Jei išrašyta ir pateikta sąskaita laiku nebuvo apmokėta, galite ne tik atgauti savo lėšas, bet ir turite teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ši teisė įmonei atsiranda, kai sueina terminas į sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas.
nuotrauka
2021-10-11 09:31
Vilniaus oro uostas, priklausantis Lietuvos oro uostų tinklui, paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto...
nuotrauka
2021-10-08 08:05
Spalio 7 d. įvykusiame Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) visuotiniame narių susirinkime Dalius Gedvilas vėl buvo išrinktas asociacijos vadovu.
nuotrauka
2021-10-06 10:01
Daugiabučių namų renovacijai spartinti skirti teisės aktų pakeitimai, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, padėtų įgyvendinti Vyriausybės iškeltą siekį per metus atnaujinti po tūkstantį daugiabučių.
nuotrauka
2021-10-06 07:06
Į skolininkus orientuotos finansinio stabilumo priemonės, tokios kaip pradinio įnašo reikalavimas, paskolų įmokos ir trukmės ribojimas, apsaugojo vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos pandemijos sukelto šoko metu. Lietuvos banko tarptautinėje Makroprudencinės politikos konferen...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos