Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Jūratės Zailskienės, siūlomi sprendimai įgyvendina Vyriausybės programos nuostatas – stiprinti darbuotojų apsaugą, skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą bei didinti profesinių sąjungų ir darbdavių galimybes derėtis. Pakeitimai buvo svarstyti Trišalėje taryboje, todėl orientuoti į ilgalaikį darbo rinkos stabilumą ir subalansuotą interesų derinimą.

Individualūs darbo santykiai: daugiau aiškumo, griežtesnė atsakomybė ir lankstumas aukštos kvalifikacijos segmentui

Siūlomais pakeitimais siekiama tikslinti individualių darbo santykių reglamentavimą, mažinti interpretacijų galimybes ir sustiprinti finansinę drausmę. Vienas reikšmingesnių pokyčių – delspinigių didinimas. Jie ir toliau būtų skaičiuojami pagal vartotojų kainų indeksą, tačiau taikomas koeficientas būtų padidintas penkis kartus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti realią ekonominę atsakomybę už vėlavimą atsiskaityti su darbuotoju.

Aiškiau reglamentuojamas ir darbo apmokėjimas prieš šventines dienas. Sutrumpinus darbo laiką viena valanda, darbuotojui būtų paliekamas visas darbo užmokestis, o jei atlygis priklauso nuo darbo normų – už šią valandą būtų mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tai eliminuoja praktikoje kilusias abejones dėl apmokėjimo tvarkos.

Keičiama ir atsiskaitymo nutraukiant darbo sutartį tvarka. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio suma turėtų būti išmokėta ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną, nebent šalys susitaria dėl atsiskaitymo per 10 darbo dienų. Didesnė nei 1 VDU išmokų dalis galėtų būti išmokama kitu sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos. Tokiu reglamentavimu siekiama suderinti darbuotojo interesą greitai gauti priklausančias sumas ir darbdavio finansinius srautus.

Taip pat plečiami darbo sutarties nutraukimo pagrindai, numatant galimybę nutraukti darbo santykius, jei darbuotojas neatitinka įstatymuose nustatyto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo. Kartu tikslinamos nuostatos dėl žalos atlyginimo bei motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo.

Atskiras blokas skirtas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip 2 VDU. Šiame segmente siūloma mažinti imperatyvių normų apimtį, suteikiant daugiau galimybių darbo sutartimi susitarti dėl tam tikrų sąlygų, įskaitant kai kuriuos darbo sutarties pasibaigimo aspektus. Tokiu būdu siekiama didinti darbo santykių lankstumą, skatinti konkurencingesnius atlygio pasiūlymus ir sudaryti palankesnes sąlygas talentų pritraukimui bei išlaikymui Lietuvoje.

Be to, šiai darbuotojų grupei būtų galima taikyti ilgesnį – iki šešių mėnesių – išbandymo laikotarpį. Tai suteiktų darbdaviams daugiau laiko objektyviai įvertinti darbuotojo kompetenciją ir sumažintų netinkamų sprendimų riziką, kartu išlaikant pagrindines darbuotojų garantijas.

Kolektyviniai darbo santykiai: platesnės derybų galimybės ir stipresnė darbuotojų atstovų apsauga

Kolektyvinių santykių srityje siūloma suteikti daugiau lankstumo aukštesnio lygmens kolektyvinėms sutartims. Numatyta galimybė jose nustatyti trumpesnį – iki dvejų metų – terminą pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis. Taip pat būtų leidžiama susitarti dėl piniginės kompensacijos už atostogų dalį, viršijančią minimalų Darbo kodekse nustatytą laikotarpį per dvejus darbo metus. Tokie pakeitimai turėtų mažinti nepanaudotų atostogų kaupimą ir skatinti racionalesnį poilsio planavimą.

Nuotolinio darbo reglamentavime siūloma aiškiau apibrėžti darbdavio pareigą tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso. Vien finansinės sąnaudos nebebūtų pakankamas pagrindas atsisakyti. Taip pat numatoma, kad papildomų išlaidų kompensavimo klausimai galėtų būti reguliuojami kolektyvinėse sutartyse.

Plečiamas ir kolektyvinių sutarčių taikymas – tam tikros nacionaliniu, šakos ar teritoriniu lygmeniu sudarytų sutarčių nuostatos galėtų būti taikomos visiems jas pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams, jei tai aiškiai numatyta sutartyje. Tai stiprintų šakinių susitarimų reikšmę ir vienodintų darbo sąlygas sektoriuose.

Didinamas darbuotojų atstovų vaidmuo, numatant jų dalyvavimą valstybės ar savivaldybių valdomų bendrovių valdybose. Taip pat aiškiai įtvirtinama jų teisė kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančius organus dėl smurto ir priekabiavimo atvejų. Už darbo teisės normų pažeidimus kolektyvinių ginčų dėl teisės atveju siūloma didinti baudas iki 10 MMA, taip sustiprinant prevencinį sankcijų poveikį.

Efektyvesnis kolektyvinių ginčų nagrinėjimas ir aiškesnis streikų reguliavimas

Siekiant operatyvesnio kolektyvinių ginčų dėl intereso sprendimo, siūloma trumpinti jų nagrinėjimo terminus ginčų komisijoje iki penkių darbo dienų. Atitinkamai trumpinamas ir terminas darbdaviui deleguoti narius į komisiją. Taip pat numatoma, kad tarpininkų darbas būtų apmokamas valstybės lėšomis, o ne ginčo šalių, kas turėtų padidinti mediacijos prieinamumą ir paskatinti taikesnius sprendimus.

Streikų reguliavime siūloma pailginti įspėjamojo streiko trukmę iki keturių valandų. Jei šalims nepavyktų susitarti dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, jas nustatytų teismas, o ne darbo arbitražas. Be to, būtų įtvirtinta garantija, kad tris mėnesius po streiko negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos. Taip pat aiškiau reglamentuojami kreipimosi į teismą dėl streiko teisėtumo terminai.

Numatomi pakeitimai rodo sisteminį siekį subalansuoti darbo santykių šalių interesus: sustiprinti darbuotojų apsaugą, suteikti daugiau derybinės galios kolektyviniame lygmenyje ir kartu išlaikyti pakankamą lankstumą dinamiškoje darbo rinkoje. Galutinis sprendimas dabar – Seimo rankose.