2025 m. liepos 21 d. pirmadienis, 3:50:43
Reklama  |  facebook

Kretingos potvynio pamokos: kaip geriau prisitaikyti prie klimato kaitos

2023-12-04 10:08
Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos vis dažniau pasikartojantiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Aplinkos ministerija dalijasi, kokios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo potvynių daromos žalos aplinkai, visuomenės sveikatai, turtui.
nuotrauka
Kretingos r. savivaldybės nuotr.


Minimos įmonės
Kretingos r. savivaldybė,
Nepakankamai įvertina potvynių grėsmes

Pirmiausia savivaldybėms ir gyventojams reikėtų pasitikrinti, kokios potvynių prognozės nustatytos jų teritorijai – peržiūrėti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, kuriuos sudaro atskiri Sniego tirpsmo ir liūčių, Užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir Skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai. Ten pat galima rasti Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinį apie rizikos objektus užtvindymo atveju galinčius sukelti atsitiktinę taršą. Taip pat atidžiai sekti Lietuvos hidrometeorolgijos tarnybos informaciją apie orus ir perspėjimus.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės nepakankamai įvertina potvynių grėsmes ir teritorijų planavimo dokumentuose potvynių zonose planuoja urbanizuotų teritorijų plėtrą arba išduoda statybas leidžiančius dokumentus. Taip pat savivaldybių lygmenyje būtina aktyviai dirbti su rizikingose zonose žemes valdančiais ir veiklą vykdančiais gyventojais konsultuojant juos potvynių grėsmės ir apsisaugojimo būdų klausimais.

Prognozės rodo, jog iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ℃ pagal labiau optimistinį scenarijų ar iki 2,8 ℃ pagal labiau pesimistinį. Didžiausias atšilimas numatomas gruodį-sausį (3,9–4,4 ℃), o mažiausias – gegužės-liepos mėnesiais (1,9–2,1℃). Numatomas vidutinis kritulių kiekio didėjimas pagal labiau optimistinį scenarijų siekia nuo 42 mm arba 6 proc. iki 98 mm arba 14 proc. pagal labiau pesimistinį. Daugės gausių kritulių laikotarpių, kai mėnesio norma iškrenta per dieną, todėl yra tikimybė, kad ateityje vis dažniau susidursime su potvyniais ir poplūdžiais.

Būtina keisti infrastruktūros plėtros praktiką

Problemą aštrina urbanizuotų teritorijų vystymas didinant vandeniui nelaidžių paviršių plotą ir ant jų patenkančių kritulių nuvedimas vamzdynais į upelius, griovius ar kitus paviršinius vandens telkinius. Tai daro didelę žalą gruntinio vandens režimui, sukelia papildomą paviršinių vandens telkinių taršą, reikalauja didelių išlaidų infrastruktūros įrengimui, eksploatacijai, o svarbiausia – greitas kritulių vandens nuvedimas į paviršinius vandens telkinius žymiai padidina potvynių mastą.

Planuojant naujas urbanizuotas teritorijas būtina numatyti kritulių vandens sugėrimo priemones (grioviai prie gatvių, sugerdinimo baseinai, laidi stovėjimo aikštelių danga, akumuliaciniai sluoksniai po kieta danga dengiamomis teritorijomis, infiltraciniai laukai ir pan.) kiek įmanoma mažinant paviršinių nuotekų susidarymą.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.Kretingos r. savivaldybės
nuotr.

Dar didesnė problema yrą mišrios nuotekų surinkimo sistemos ir paplitusi gyventojų praktika gyvenamojoje valdoje susidarančias paviršines nuotekas išleisti į viešąją nuotekų surinkimo sistemą. Tai ne tik gerokai padidina komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo kaštus, bet dėl didesnio surenkamų nuotekų kiekio labiau teršiama aplinka, išauga nuotekų tvarkymo infrastruktūros avarijų tikimybė.

Išeitis, pasak aplinkos ministerijos – rekonstruoti, modernizuoti miestų nuotekų sistemas, skatinti gyventojus jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų. Be to, krituliai turi turėti kur susigerti: tam reikia daugiau pievų, žaliųjų plotų vietoje asfalto dangos ar trinkelių, rekomenduojama įrengti specialias lietaus vandens surinkimo sistemas. Į tai būtina atsižvelgti planuojant naujas urbanistines teritorijas. Nemažai prevencinių priemonių galima įdiegti ir jau esamose teritorijose.

Savivaldybės turi parengti veiksmų planus

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą kol kas turi tik Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, parengtas prisitaikymo prie klimato kaitos planas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014-2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekte, kurį įgyvendina Aplinkos ministerija, numatyta, kad dar penkios šalies savivaldybės galės taip pat gauti šią paslaugą. Kartu bus organizuojami mokymai savivaldybių darbuotojams.

Savivaldos institucijos ir gyventojai gali naudotis nauju įrankiu ekstremalioms situacijoms padedančiu pasiruošti – interaktyviu žemėlapiu ir švieslente, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m. Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.

Efektyvių apsisaugojimo būdų yra

Per potvynius lietaus vandens nutekėjimui labai praverčia tvarios drenažo sistemos, kurios imituoja natūralias ekosistemas. Jos leidžia efektyviau, ekologiškiau tvarkyti lietaus vandenį, sumažina paviršinių nuotekų kiekį ir srauto greitį kuo labiau išsklaidant, filtruojant ir surenkant lietaus vandenį netoli jo iškritimo vietos. Tam naudojamos įvairios lietaus vandens surinkimo sistemos, žalieji stogai ir sienos, filtraciniai grioviai, vagos, pralaidūs šaligatviai ir kt. Šios sistemos taip pat sudaro sąlygas pašalinti teršalus iš lietaus nuotekų. Apie tai būtina kalbėti su nekilnojamojo turto vystytojais ir gyventojais bei numatyti išduodamose planavimo ir projektavimo sąlygose.

Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus savivaldybėse ar keičiant galiojančius, rengiant statinio statybos projektus, siūloma nustatyti didesnį „žaliojo ir mėlynojo koeficiento“ reikalavimą plėtros projektams intensyviai užstatytose teritorijose, kuriose pasireiškia staigūs potvyniai, gali būti jautrių gyventojų, pavyzdžiui, ligoninėse, vaikų darželiuose ir pan.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.

Negalima pamiršti ir kitų aštrėjančių meteorologinių reiškinių keliamų grėsmių, tokių kaip potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių (užtvankų, apsauginių pylimų, polderių ir pan.) griūtys. Ši sritis taip pat turi tapti savivaldybių prioritetu vykdant statinių būklės priežiūrą. Ne mažiau opi problema ir potencialūs taršos židiniai užliejamose teritorijose – agrochemijos sandėliai, kuro saugyklos, mėšlidės, užterštos teritorijos ir pan. Šie objektai ir jų keliamos grėsmės turi būti atsakingai vertinami konsultuojant gyventojus, kitus ūkinės veiklos vykdytojus, rengiant savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo planus.

Svarbiausia – atkurti upių vagas ir aplinką
  
Aplinkos ministerijos parengtame Potvynių rizikos valdymo plane 2023-2027 m. nustatyta, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai potvyniai kelia 43 Lietuvos teritorijose, kurių plotas – daugiau nei 6 tūkst. hektarų. Šiose teritorijose apgyvendintus ir užstatytus plotus gali užlieti didelės ir vidutinės tikimybės potvyniai, didžiausios rizikos prioritetinėse teritorijose neapsaugota apie 4,5 tūkst. gyventojų. Vertinama, kad užliejus šias teritorijas vieną kartą, žala gali siekti iki 280 mln. eurų.

Potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonės numatytos ir Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane. Sureguliuotuose vandens telkiniuose – Šyšos ir Zuniškės upėse – potvynių užliejamose teritorijose suplanuota taikyti upių vagų renatūralizavimo priemones. Nemuno ir Lielupės upių baseinų rajonuose išskirta 41 vieta, kuriai ekspertų parinkti geriausi inžineriniai sprendimai: naujų apsaugos pylimų įrengimas, esamų pylimų paaukštinimas, kelio apsaugos priemonės, atitvėrimo nuo vandens sienos įrengimas, vietinių kelių paaukštinimas.

Norint sumažinti potvynių grėsmę pajūrio zonoje ir Nemuno žemupyje, planuojama investuoti į potvynių rizikos valdymo planuose numatytas priemones – mažinti upių krantinių eroziją jas sutvirtinant, įrengti apsauginius pylimus, įrengti ir rekonstruoti hidrotechnikos statinius, valyti ir gilinti vagas. Pirmenybė turi būti teikiama žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms – nusausintų šlapynių ir pažeistų upių hidromorfologinėms savybėms atkurti. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-07-18 09:35
Klaipėdos miesto savivaldybė toliau aktyviai ieško sprendimų dėl automobilių parkavimo vietų didinimo daugiabučių kiemuose. Netrukus Minijos gatvėje prasidės parkavimo vietų bei pėsčiųjų takų rekonstravimo darbai.
nuotrauka
2025-07-17 10:21
Plungės rajono savivaldybės administracijos skelbtą konkursą laimėjusi UAB „VVARFF“ vakar, liepos 16 d., pradėjo Kepyklos ir Pievų gatvių rekonstrukcijos darbus.
nuotrauka
2025-07-17 09:28
Energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“, valdanti atsinaujinančios energetikos platformą eparkai.lt, primena, kad nutolusią saulės elektrinę įsigyti galima ne tik iš naujai vystomų saulės parkų projektų, bet ir antrinės rinkos. Stebint augantį susidomėjimą pastarąja, jau pasirūpinta, kad perleisti ...
nuotrauka
2025-07-16 14:06
Siekdama užtikrinti efektyvesnį skirstomųjų tinklų panaudojimą ir reaguodama į sparčiai augantį gaminančių vartotojų skaičių, Vyriausybė pritarė laisvų pralaidumų paskirstymui prioritetinėms vartotojų grupėms.
nuotrauka
2025-07-15 09:22
2025 m. liepos 14 d. strateginio objekto „LitPol Link“ Alytaus poste vyko vidaus reikalų ministro Vladislav Kondratovič, Viešojo saugumo tarnybos vado generolo Viktoro Grabausko ir kitų vidaus reikalų sistemos vadovų vizitas. Susitikimo metu buvo aptarti aktualūs infrastruktūros saugumo klausimai ir...
nuotrauka
2025-07-14 14:18
„Rail Baltica“ įgyvendinanti LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ paskelbė konkurso laimėtoją – atrinktas naujas rangovas, nutiesiantis 12,1 km geležinkelio sankasos ruožą Šėta–Ramygala (II dalis). Šiuos darbus už 83,36 mln. Eur (be PVM) atliks Panevėžio bendrovė „HISK“.
nuotrauka
2025-07-14 10:03
PS „MB.MS" – jungtinės veiklos įmonė, įsteigta UAB Merko statyba ir SIA Merko Būve (AS Merko Ehitus grupės dukterinių įmonių) bei SIA WPR 2, – pasirašė rangos sutartį dėl vėjo jėgainių parko statybos Latvijoje, Smiltenės rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 30 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-14 09:49
Vykdant projektą „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga ruožo nuo 137,092 iki 141,794 km kapitalinis remontas įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką“, viename iš tako ruožų (nuo 138,8 iki 139,03 km), pelkėtoje ir žemoje vietoje, buvo užfiksuotas visos tako konstrukcijos prasėdim...
nuotrauka
2025-07-11 15:34
Liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje išaiškino, kad buitinių nuotekų tinklų skersmeniui padidėjus nuo 160 mm iki 250 mm, naujas statybos leidimas nereikalingas, nors toks pokytis ir lėmė statinio kategorijos pasikeitimą – iš nesudėtingojo į neyp...
nuotrauka
2025-07-11 06:44
Europos Komisijai pradėjus viešąsias konsultacijas dėl karinio mobilumo paketo, Lietuva aktyviai sieks daugiau Europos Sąjungos (ES) investicijų strateginiams projektams, gerinantiems Baltijos šalių regiono susisiekimą ir karinio mobilumo jungtis su Europa.
nuotrauka
2025-07-10 12:36
Magistralė Vilnius–Utena (A14) keičiasi iš pagrindų – prasidėję rekonstrukcijos darbai sparčiai juda į priekį. Vykdant vieną didžiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, modernizuojamas daugiau nei 42 kilometrų ruožas. Šiandien kelio atkarpose jau klojami pirmieji asfalto sluoksniai.
nuotrauka
2025-07-08 13:04
AB „Kelių priežiūra“ atveria duomenis apie žvyrkelių nuolatinės priežiūros darbus. Nuo šiol gyventojai kviečiami naudotis interaktyviu vasaros darbų žemėlapiu, kuriame galima matyti, kokiuose keliuose su žvyro danga yra suplanuoti arba jau atlikti nuolatinės priežiūros darbai.
nuotrauka
2025-07-07 13:35
Nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Energetikos ministerijos inicijuoti pokyčiai, kuriais siekiama skatinti gyventojus ir verslus efektyviau išnaudoti ESO technines sąlygas, skirtas saulės elektrinių įrengimui bei energijos kaupimo sprendimams. Nuo šiol gaminantys vartotojai, įsirengę elektrinę ar kitus...
nuotrauka
2025-07-03 08:55
„Via Lietuva“, siekdama kokybiškai prižiūrėti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūrą, diegia inovacijas, padėsiančias efektyviau valdyti procesus. Pasitelkiant inovatyvius sprendimus – specialiai dangos būklei vertinti sukurtą mobilią aplikaciją – planuojama per keletą metų įvertinti visą pėsčiųj...
nuotrauka
2025-07-02 12:55
AB „Via Lietuva“ tęsia darnaus judumo infrastruktūros plėtrą prie valstybinės reikšmės kelių – pasirašytos dvi sutartys dėl pėsčiųjų ir dviračių takų, kurių bendras ilgis apie 4,3 km, įrengimo Palangoje. Planuojama, kad naujai įrengta infrastruktūra palangiškiai ir kurorto svečiai galės naudotis jau...
nuotrauka
2025-07-01 15:27
Atsinaujinančios energetikos bendrovė „Ignitis grupė" pradeda elektros energijos kaupiklių sistemų (EEKS) parkų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Energijos kaupiklių parkai bus įrengti Kelmės, Mažeikių ir Kruonio apylinkėse. Projektų bendra galia sieks 291 megavatus (MW), o talpa – 582 megavatalandes...
nuotrauka
2025-06-26 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad modernizuojant „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos jau atlikta daugiau nei 50 proc. visų suplanuotų darbų. Visus paskutinio 12 km kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai ruožo (nuo 85 iki 97,06 km) darbus numatyta pabaigti iki metų pabaigos,...
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-23 13:12
Atsinaujinančios energijos gamyba Lietuvoje sparčiai auga, tačiau kartu daugėja ir neišspręstų klausimų – kaip efektyviai paskirstyti elektros srautus, kaip išnaudoti energijos perteklių, kaip reaguoti į rinkos svyravimus be žmogaus įsikišimo. Šiuos iššūkius spręsti ėmėsi panevėžietis Paulius Leonav...
nuotrauka
2025-06-20 09:53
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė teismui baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu, kuriame vienos Lenkijos Respublikos akcinės bendrovės atstovas kaltinamas davęs kyšį valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – UAB „Enefit Green“ projektų vad...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra