2024 vasario 25 d. sekmadienis, 0:43
Reklama  |  facebook

Kretingos potvynio pamokos: kaip geriau prisitaikyti prie klimato kaitos

2023-12-04 10:08
Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos vis dažniau pasikartojantiems ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams. Aplinkos ministerija dalijasi, kokios priemonės gali padėti apsisaugoti nuo potvynių daromos žalos aplinkai, visuomenės sveikatai, turtui.
nuotrauka
Kretingos r. savivaldybės nuotr.


Minimos įmonės
Kretingos r. savivaldybė,
Nepakankamai įvertina potvynių grėsmes

Pirmiausia savivaldybėms ir gyventojams reikėtų pasitikrinti, kokios potvynių prognozės nustatytos jų teritorijai – peržiūrėti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, kuriuos sudaro atskiri Sniego tirpsmo ir liūčių, Užliejamos priekrantės teritorijos skirtingų potvynių tikimybių grėsmės ir Skirtingų tikimybių potvynių rizikos gyventojams bei ekonominei, ūkinei veiklai žemėlapiai. Ten pat galima rasti Potvynių rizikos objektų ir teritorijų duomenų rinkinį apie rizikos objektus užtvindymo atveju galinčius sukelti atsitiktinę taršą. Taip pat atidžiai sekti Lietuvos hidrometeorolgijos tarnybos informaciją apie orus ir perspėjimus.

Vis dar pasitaiko atvejų, kai savivaldybės nepakankamai įvertina potvynių grėsmes ir teritorijų planavimo dokumentuose potvynių zonose planuoja urbanizuotų teritorijų plėtrą arba išduoda statybas leidžiančius dokumentus. Taip pat savivaldybių lygmenyje būtina aktyviai dirbti su rizikingose zonose žemes valdančiais ir veiklą vykdančiais gyventojais konsultuojant juos potvynių grėsmės ir apsisaugojimo būdų klausimais.

Prognozės rodo, jog iki šio šimtmečio pabaigos vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje padidės nuo 1,2 ℃ pagal labiau optimistinį scenarijų ar iki 2,8 ℃ pagal labiau pesimistinį. Didžiausias atšilimas numatomas gruodį-sausį (3,9–4,4 ℃), o mažiausias – gegužės-liepos mėnesiais (1,9–2,1℃). Numatomas vidutinis kritulių kiekio didėjimas pagal labiau optimistinį scenarijų siekia nuo 42 mm arba 6 proc. iki 98 mm arba 14 proc. pagal labiau pesimistinį. Daugės gausių kritulių laikotarpių, kai mėnesio norma iškrenta per dieną, todėl yra tikimybė, kad ateityje vis dažniau susidursime su potvyniais ir poplūdžiais.

Būtina keisti infrastruktūros plėtros praktiką

Problemą aštrina urbanizuotų teritorijų vystymas didinant vandeniui nelaidžių paviršių plotą ir ant jų patenkančių kritulių nuvedimas vamzdynais į upelius, griovius ar kitus paviršinius vandens telkinius. Tai daro didelę žalą gruntinio vandens režimui, sukelia papildomą paviršinių vandens telkinių taršą, reikalauja didelių išlaidų infrastruktūros įrengimui, eksploatacijai, o svarbiausia – greitas kritulių vandens nuvedimas į paviršinius vandens telkinius žymiai padidina potvynių mastą.

Planuojant naujas urbanizuotas teritorijas būtina numatyti kritulių vandens sugėrimo priemones (grioviai prie gatvių, sugerdinimo baseinai, laidi stovėjimo aikštelių danga, akumuliaciniai sluoksniai po kieta danga dengiamomis teritorijomis, infiltraciniai laukai ir pan.) kiek įmanoma mažinant paviršinių nuotekų susidarymą.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.Kretingos r. savivaldybės
nuotr.

Dar didesnė problema yrą mišrios nuotekų surinkimo sistemos ir paplitusi gyventojų praktika gyvenamojoje valdoje susidarančias paviršines nuotekas išleisti į viešąją nuotekų surinkimo sistemą. Tai ne tik gerokai padidina komunalinių nuotekų surinkimo ir valymo kaštus, bet dėl didesnio surenkamų nuotekų kiekio labiau teršiama aplinka, išauga nuotekų tvarkymo infrastruktūros avarijų tikimybė.

Išeitis, pasak aplinkos ministerijos – rekonstruoti, modernizuoti miestų nuotekų sistemas, skatinti gyventojus jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų. Be to, krituliai turi turėti kur susigerti: tam reikia daugiau pievų, žaliųjų plotų vietoje asfalto dangos ar trinkelių, rekomenduojama įrengti specialias lietaus vandens surinkimo sistemas. Į tai būtina atsižvelgti planuojant naujas urbanistines teritorijas. Nemažai prevencinių priemonių galima įdiegti ir jau esamose teritorijose.

Savivaldybės turi parengti veiksmų planus

Prisitaikymo prie klimato kaitos planą kol kas turi tik Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriai, kaip vienai jautriausių klimato pokyčiams, parengtas prisitaikymo prie klimato kaitos planas įgyvendinant projektą „ClimAdapt-LT“, finansuojamą iš 2014-2021 m. Europos ekonomines erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos. Projekte, kurį įgyvendina Aplinkos ministerija, numatyta, kad dar penkios šalies savivaldybės galės taip pat gauti šią paslaugą. Kartu bus organizuojami mokymai savivaldybių darbuotojams.

Savivaldos institucijos ir gyventojai gali naudotis nauju įrankiu ekstremalioms situacijoms padedančiu pasiruošti – interaktyviu žemėlapiu ir švieslente, kuriuose galima matyti, kaip keisis klimatas kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje iki 2100 m. Švieslentėje galima pasirinkti optimistinį arba pesimistinį klimato kaitos scenarijų, laikotarpius bei prognostinius rodiklius ir matyti bendrą situaciją Lietuvoje, o pasirinkus dominančią savivaldybę – apibendrintą prognozių informaciją pagal minėtus rodiklius šiai šalies teritorijai.

Efektyvių apsisaugojimo būdų yra

Per potvynius lietaus vandens nutekėjimui labai praverčia tvarios drenažo sistemos, kurios imituoja natūralias ekosistemas. Jos leidžia efektyviau, ekologiškiau tvarkyti lietaus vandenį, sumažina paviršinių nuotekų kiekį ir srauto greitį kuo labiau išsklaidant, filtruojant ir surenkant lietaus vandenį netoli jo iškritimo vietos. Tam naudojamos įvairios lietaus vandens surinkimo sistemos, žalieji stogai ir sienos, filtraciniai grioviai, vagos, pralaidūs šaligatviai ir kt. Šios sistemos taip pat sudaro sąlygas pašalinti teršalus iš lietaus nuotekų. Apie tai būtina kalbėti su nekilnojamojo turto vystytojais ir gyventojais bei numatyti išduodamose planavimo ir projektavimo sąlygose.

Rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus savivaldybėse ar keičiant galiojančius, rengiant statinio statybos projektus, siūloma nustatyti didesnį „žaliojo ir mėlynojo koeficiento“ reikalavimą plėtros projektams intensyviai užstatytose teritorijose, kuriose pasireiškia staigūs potvyniai, gali būti jautrių gyventojų, pavyzdžiui, ligoninėse, vaikų darželiuose ir pan.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.

Kretingos r. savivaldybės nuotr.

Negalima pamiršti ir kitų aštrėjančių meteorologinių reiškinių keliamų grėsmių, tokių kaip potencialiai pavojingų hidrotechnikos statinių (užtvankų, apsauginių pylimų, polderių ir pan.) griūtys. Ši sritis taip pat turi tapti savivaldybių prioritetu vykdant statinių būklės priežiūrą. Ne mažiau opi problema ir potencialūs taršos židiniai užliejamose teritorijose – agrochemijos sandėliai, kuro saugyklos, mėšlidės, užterštos teritorijos ir pan. Šie objektai ir jų keliamos grėsmės turi būti atsakingai vertinami konsultuojant gyventojus, kitus ūkinės veiklos vykdytojus, rengiant savivaldybių ekstremalių situacijų valdymo planus.

Svarbiausia – atkurti upių vagas ir aplinką
  
Aplinkos ministerijos parengtame Potvynių rizikos valdymo plane 2023-2027 m. nustatyta, kad didžiausią pavojų žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui, ekonominei veiklai potvyniai kelia 43 Lietuvos teritorijose, kurių plotas – daugiau nei 6 tūkst. hektarų. Šiose teritorijose apgyvendintus ir užstatytus plotus gali užlieti didelės ir vidutinės tikimybės potvyniai, didžiausios rizikos prioritetinėse teritorijose neapsaugota apie 4,5 tūkst. gyventojų. Vertinama, kad užliejus šias teritorijas vieną kartą, žala gali siekti iki 280 mln. eurų.

Potvynių rizikos valdymo ir mažinimo priemonės numatytos ir Nacionalinio vandenų srities 2022-2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane. Sureguliuotuose vandens telkiniuose – Šyšos ir Zuniškės upėse – potvynių užliejamose teritorijose suplanuota taikyti upių vagų renatūralizavimo priemones. Nemuno ir Lielupės upių baseinų rajonuose išskirta 41 vieta, kuriai ekspertų parinkti geriausi inžineriniai sprendimai: naujų apsaugos pylimų įrengimas, esamų pylimų paaukštinimas, kelio apsaugos priemonės, atitvėrimo nuo vandens sienos įrengimas, vietinių kelių paaukštinimas.

Norint sumažinti potvynių grėsmę pajūrio zonoje ir Nemuno žemupyje, planuojama investuoti į potvynių rizikos valdymo planuose numatytas priemones – mažinti upių krantinių eroziją jas sutvirtinant, įrengti apsauginius pylimus, įrengti ir rekonstruoti hidrotechnikos statinius, valyti ir gilinti vagas. Pirmenybė turi būti teikiama žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms – nusausintų šlapynių ir pažeistų upių hidromorfologinėms savybėms atkurti. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-02-23 10:13
„Paraiškos užpildymo greitis bus esminis faktorius teikiant prašymą paramai saulės elektrinės įrengimui gauti. Pavyks sparčiausiems“, – sako Vaidas Brazinskas, vienos bendrovės atstovas.
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-20 10:26
Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama „LIFE GreenMe5" projektą, dalyje Salomėjos Neries gatvės išbandys įvairias priemones sumažinti transporto keliamą triukšmo ir oro taršą. Planuojama, kad pasiteisinusios priemonės vėliau bus pritaikomos ir kitose Vilniaus gatvėse.
nuotrauka
2024-02-20 09:56
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atnaujino 17 erdvinių duomenų rinkinių – M1:50 000 ir M1:250 00 georeferencinius erdvinių duomenų rinkinius, geografinių vietovardžių duomenų rinkinius. Erdvinių duomenų rinkinys – susistemintų ir metodiškai sutvarkytų erdvinių duomenų, kurie apibūdina konkrečią vietą...
nuotrauka
2024-02-19 10:28
Lietuvos automobilių kelių direkcija tęsia blogiausios būklės šalies kelių atnaujinimą. Įmonė skelbia pasirašiusi sutartį dėl beveik 10 km ilgio automobilių kelio Smiltynė-Nida remonto darbų atlikimo. Planuojama, kad kelio atnaujinimo darbai viename unikaliausių šalies regionų prasidės jau šį pavasa...
nuotrauka
2024-02-15 13:11
Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad vasario mėn. pabaigoje, jei leis oro sąlygos, bus pradėtas kapitaliai rekonstruoti Marvelės sankryžos viadukas. Vykdant kapitalinio remonto darbus, eismas viaduku vyks viena eismo juosta, o po viaduku – dviem susiaurintomis eismo juostomis. Darbus...
nuotrauka
2024-02-13 15:04
Atliepiant Druskininkų gyventojų ir svečių poreikius turėti laivuojamą Nemuno upę visoje Druskininkų savivaldybėje, Druskininkų meras ir VVKD sukirto rankomis dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais.
nuotrauka
2024-02-12 14:34
Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais didina dėmesį pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais ...
nuotrauka
2024-02-09 13:34
Už „Rail Baltica" geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ pradėjo konsultacijas su rinka dėl planuojamo viršutinės geležinkelio kelio konstrukcijos įrengimo darbų pirkimo ruože nuo Kauno Latvijos sienos link.
nuotrauka
2024-02-09 13:24
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ baigė Automatinio generacijos valdymo sistemos diegimo projektą. Tai vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Ši programinė įranga prisidės prie šalies elektros sistemos stabilumo užtikrinimo ...
nuotrauka
2024-02-09 13:15
Daugelį metų pavojų pėstiesiems ir vairuotojams kėlusi keturšalė sankryža Ginkūnuose, Šiaulių rajone, dar šiemet bus rekonstruota į žiedinę. Darbai čia turėtų prasidėti jau kovo mėnesį. Sutarties vertė – 1,318 mln. eurų, darbai šioje sankryžoje turi būti atlikti per 7 mėnesius.
nuotrauka
2024-02-09 09:49
Siekdama gerinti šilumos tiekimo kokybę, centralizuotai šilumą tiekianti AB „Panevėžio energija“ tęsia nuoseklią šilumos tinklų rekonstrukciją, tad šiemet planuoja atnaujinti 6,24 km įvairaus skersmens vamzdynų visame bendrovės eksploatuojamame regione. Bendra investicijų vertė sieks apie 4,2 mln. e...
nuotrauka
2024-02-08 12:41
Klaipėdos gatvėse remonto darbai aktyviai vyksta ir žiemą. Dėl temperatūros pokyčių atsirandantys asfalto pažeidimai – kasmetinė daugelio miestų ir rajonų problema. Siekiant užtikrinti eismo saugumą ir komfortą, Klaipėdoje pavasario nelaukiama ir duobės tvarkomos iškart. Kol neturima pakankamos karš...
nuotrauka
2024-02-06 11:44
Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" šią savaitę išsiunčia paramos atsarginėmis dalimis siuntą į Ukrainos Mykolajivo sritį. Atsarginės dalys bus naudojamos vandentiekio ir nuotekų infrastruktūrai atkurti karo nuniokotame regione. Tai yra trečioji „Vilniaus vandenų" siunta,...
nuotrauka
2024-02-05 10:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija šių metų pavasarį planuoja pradėti tilto per Kruną tvarkymą. Pastarasis užimą pirmąją vietą prasčiausios būklės tiltų šalyje sąraše. Įmonė paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto rekonstrukcijos ir laikino tilto statybos darbams atlikti.
nuotrauka
2024-02-02 08:41
Paskelbtas kvietimas įmonėms teikti paraiškas įsirengti biometano dujų gamybos ir valymo įrenginius. Šiai priemonei skirta 11,8 mln. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų.
nuotrauka
2024-02-01 13:39
Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė Jonavos aplinkkelio statybų (I etapo) ir kelio Jonava-Žasliai-Kalniniai Mijaugonys rekonstravimo rangos darbų viešąjį konkursą. Jonavos aplinkkelis papildys magistralinį kelią Kaunas-Zarasai-Daugpilis, bus ypatingai svarbus karinėms reikmėms bei leis sum...
nuotrauka
2024-01-30 09:39
Kuršių nerijoje, vos tik leidus orams, bus pradėti rekonstruoti du paskutinieji populiaraus pėsčiųjų ir dviračių tako, jungiančio Smiltynę su Nida ruožai. Taip pat bus sutvarkyti takai, jungiantys Preilos ir Pervalkos miestelius su pagrindiniu krašto keliu bei pajūriu. Lietuvos automobilių kelių dir...
nuotrauka
2024-01-26 10:49
Energetinė nepriklausomybė – anksčiau nei planuota: sparčiai augant Lietuvoje pagaminamos elektros daliai bendrame vartojime, prognozuojama, jog visiškai savarankiškai apsirūpinti elektra Lietuva galės jau 2027-aisiais, t.y., trejais metais anksčiau nei planuota šios Vyriausybės programoje.
nuotrauka
2024-01-26 08:44
VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) tęsiami išmontavimo darbai. 2023 m. IAE personalas išmontavo 4,6 tūkst. tonų įrangos bei 5,2 tūkst. tonų konstrukcijų (pastatų gelžbetonio ir metalo konstrukcijų komponentai). Daugiausia įrangos išmontuota vykdant reaktoriaus technologinės įrangos išmontavimo...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra