Lietuva turi naują teritorijos bendrąjį planą
2021-09-29 16:29
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos kartu su kitomis ministerijomis, ekspertais ir mokslininkais parengtam Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam planui (LRBP). Jis numato, kaip artimiausią dešimtmetį vystysis ir formuosis miestai, kur plėtosis infrastruktūra, o kur bus labiau puoselėjama gamta, skatinama rekreacija bei turizmas. Kartu tai yra galimybių planas regionams, išryškinantis skirtingų savivaldybių stipriausias puses.

Aplinkos ministerijos nuotr.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo žodžiais, Bendrasis planas leidžia įsivaizduoti valstybės plėtrą erdvėje. „Tai antrasis toks planas nepriklausomos Lietuvos istorijoje ir vienas iš dviejų svarbiausių strateginių dokumentų kartu su Nacionaliniu pažangos planu. Bendrajame plane mes pamatome, kad Lietuva yra tolygiai išsivysčiusi ir apgyvendinta šalis, kurioje veikia 10 industrinių centrų, priešingai nei Latvija su ypač dominuojančia Ryga“, – pranešime cituojamas Simonas Gentvilas.
Vadovaujantis Planu bus formuojamos ir penkios nacionaliniu lygmeniu veikiančios partnerysčių grupės: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio. Jas sudarys ne 10, kaip iki šiol, o 14 regioninių centrų.
Bendrasis planas yra kompleksinis ir privalomas
Ypač svarbu išsaugoti regionų, miestų ir miestelių tapatybę, nes tai ne tik skatina turizmą, bet ir tampa paskata žmonėms čia apsigyventi, kurti verslus. Viena iš LRBP krypčių yra atsakingas jūros pakrantės naudojimas: Lietuvos pajūris turi išlikti išskirtinis, neprarasti gamtinės, rekreacinės vertės.
LRBP apima ir padeda suderinti labai daug sričių – verslo, turizmo, žemės ūkio, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros, siekia spręsti socialines ir ekonomines problemas, tarp jų ir aprūpinimo būstu, naujų darbo vietų kūrimo. Šis dokumentas yra kompleksinis ir privalomas, todėl užtikrina tvarią visų veiklos rūšių plėtrą ir pusiausvyrą valstybės teritorijoje, kryptingą, pagrįstą erdvinę raišką.
Bendrojo plano rengimo koordinatorė, Aplinkos ministerijos tarnautoja Asta Rokickienė atkreipia dėmesį, kad dokumentas svariai prisideda prie valstybės pažangos. „Manau, bendrojo plano rengimas buvo vienas viešiausių procesų Lietuvoje, suvienijęs skirtingas vyriausybes, skirtingas ministerijas. Dirbdami šiame projekte mes patys išmokome ir kitus išmokėme nebijoti atvirai rengti dokumentus. Dar svarbu, kad planas tenkina ne tik specialistus, bet ir Lietuvos bendruomenes“, – cituojama Asta Rokickienė.
Planą sudaro LRBP koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2050 m.), kurią prieš metus patvirtino Seimas ir LRBP sprendiniai – 10 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2030 m.). LRBP koncepcija dera su aukščiausio lygmens strateginiais dokumentais – Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija, o LRBP sprendiniai su Nacionaliniu pažangos planu.
Artimiausiu metu bus rengiama LRBP įgyvendinimo programa, kurioje bus nustatyti jo sprendinių įgyvendinimo būdai ir priemonės, siektini rodikliai, terminai, atsakingos institucijos, t. y. konkretus veiksmų planas, kurį tvirtins Vyriausybė.
Su planu galima susipažinti LRBP puslapyje arba TPDRIS puslapyje, pasirinkus „planuojamų teritorijų paieška“, „TPD numeris“ laukelyje įvedus Nr. K-NC-00-17-288.
Vienas svarbiausių siekių – šalies miestai turi dirbti kartu, o ne konkuruoti
Savivaldybės turi bendradarbiauti įsisavinant investicijas (ES ir iš valstybės biudžeto pažangai skirtas lėšas), kad jos duotų kuo didesnės grąžos, negalvoti vien apie savo interesus, susitarti dėl viešųjų, socialinių, kultūrinių paslaugų tinklo, gamtinių išteklių naudojimo vengiant dubliavimosi. Miestai turi būti plėtojami taip, kad taptų darnesni, atsparesni klimato kaitai, kompaktiškesni.
LRBP numato naują urbanistinių centrų bendradarbiavimo modelį, nekeičiant nei apskričių, nei savivaldybių administracinių ribų. Siekiama išlaikyti svarbiausius centrus ir jų įtaką. Išskiriamos dvi pagrindinės urbanistinių centrų partnerystės – Vilniaus-Kauno ir Panevėžio-Šiaulių. Jos didintų šalies patrauklumą tarptautiniu lygiu, o kartu gerintų gyvenimo kokybę regionuose.Vadovaujantis Planu bus formuojamos ir penkios nacionaliniu lygmeniu veikiančios partnerysčių grupės: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio. Jas sudarys ne 10, kaip iki šiol, o 14 regioninių centrų.
Bendrasis planas yra kompleksinis ir privalomas
Ypač svarbu išsaugoti regionų, miestų ir miestelių tapatybę, nes tai ne tik skatina turizmą, bet ir tampa paskata žmonėms čia apsigyventi, kurti verslus. Viena iš LRBP krypčių yra atsakingas jūros pakrantės naudojimas: Lietuvos pajūris turi išlikti išskirtinis, neprarasti gamtinės, rekreacinės vertės.
LRBP apima ir padeda suderinti labai daug sričių – verslo, turizmo, žemės ūkio, rekreacijos, aplinkos ir kultūros paveldo apsaugos, infrastruktūros, siekia spręsti socialines ir ekonomines problemas, tarp jų ir aprūpinimo būstu, naujų darbo vietų kūrimo. Šis dokumentas yra kompleksinis ir privalomas, todėl užtikrina tvarią visų veiklos rūšių plėtrą ir pusiausvyrą valstybės teritorijoje, kryptingą, pagrįstą erdvinę raišką.
Bendrojo plano rengimo koordinatorė, Aplinkos ministerijos tarnautoja Asta Rokickienė atkreipia dėmesį, kad dokumentas svariai prisideda prie valstybės pažangos. „Manau, bendrojo plano rengimas buvo vienas viešiausių procesų Lietuvoje, suvienijęs skirtingas vyriausybes, skirtingas ministerijas. Dirbdami šiame projekte mes patys išmokome ir kitus išmokėme nebijoti atvirai rengti dokumentus. Dar svarbu, kad planas tenkina ne tik specialistus, bet ir Lietuvos bendruomenes“, – cituojama Asta Rokickienė.
Planą sudaro LRBP koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2050 m.), kurią prieš metus patvirtino Seimas ir LRBP sprendiniai – 10 metų trukmės planavimo dokumentas (iki 2030 m.). LRBP koncepcija dera su aukščiausio lygmens strateginiais dokumentais – Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija, o LRBP sprendiniai su Nacionaliniu pažangos planu.
Artimiausiu metu bus rengiama LRBP įgyvendinimo programa, kurioje bus nustatyti jo sprendinių įgyvendinimo būdai ir priemonės, siektini rodikliai, terminai, atsakingos institucijos, t. y. konkretus veiksmų planas, kurį tvirtins Vyriausybė.
Su planu galima susipažinti LRBP puslapyje arba TPDRIS puslapyje, pasirinkus „planuojamų teritorijų paieška“, „TPD numeris“ laukelyje įvedus Nr. K-NC-00-17-288.
Žymės Bendrasis planas
Aktualijos
2026-11-17 15:10
Į Lietuvos vėjo energetikos rinką ateina dar viena didelės vertės investicija į infrastruktūrą. Lenkijos atsinaujinančios energetikos projektų rangovė ir vystytoja „ONDE“ pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė siekia 17,8 mln. eurų. Pagal jas bendrovė projektuos ir statys du vėjo elektrinių parku...
2026-11-17 14:10
Valstybinės reikšmės kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcija pereina į rangos etapą – „Via Lietuva“ pasirašė 107,5 mln. Eur su PVM vertės sutartį su bendrove „Fegda“. Prienų rajone beveik 12 km atkarpa bus išplėsta iki keturių eismo juostų, o kartu numatyta įrengti naujas sankryžas, tunelius arba...
2026-11-17 13:21
Vienodėjančios miestų erdvės, sterilizuojama viešoji aplinka ir vis griežčiau kontroliuojamas jos naudojimas – šiuos urbanistinius reiškinius architektai siūlo vertinti iš kitos perspektyvos. Vilniuje pristatomi keturi eksperimentai, kuriais siekiama parodyti, kaip miesto aplinka gali tapti atviresn...
2026-11-17 13:05
Nuo 2027 m. vasario darbdaviai pradeda teikti papildomus darbo užmokesčio duomenis „Sodrai“. Tai vienas iš svarbių žingsnių įgyvendinant Europos Sąjungos Skaidraus darbo užmokesčio direktyvą, kuria siekiama mažinti vyrų ir moterų atlygio skirtumus ir užtikrinti vienodą darbo užmokestį už tokį patį a...
2026-11-17 11:42
Raseinių rajono savivaldybė paskelbė rangos darbų pirkimą, skirtą Šiluvos miestelio istorinei daliai, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos kompleksui ir kryžių keliui per Šilą pritaikyti lankymui. Numatyta pirkimo vertė – 96 329,10 Eur be PVM, darbų sutarties trukmė – 10 mėnesių.
2026-11-17 11:31
Elektrėnų savivaldybė paskelbė viešąjį pirkimą, kuriuo siekia įsigyti Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybos rangos darbus. Numatyta pirkimo vertė – 413,2 tūkst. Eur be PVM, sutarties trukmė – 25 mėnesiai.
2026-11-17 08:26
Sparčiai auganti saulės ir vėjo energetika keičia ne tik elektros gamybą, bet ir vartojimo įpročius. Ateityje mažesnes elektros sąskaitas galės lemti ne vien pasirinktas tiekėjas ar tarifas – vis svarbesnis taps gebėjimas elektros vartojimą pritaikyti prie jos gamybos ir rinkos kainų.
2026-11-16 16:10
Rugsėjį Lietuvos statybos įmonės atliko darbų už 627,7 mln. eurų to meto kainomis. Palyginti su rugpjūčiu, statybos darbų apimtis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 0,4 proc., tačiau, palyginti su 2025 m. rugsėju, sumažėjo 1,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
2026-11-16 14:04
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija paskelbė krantosauginės dambos ties Alksnyne statybos rangovo konkursą. Hidrotechninis statinys turėtų padėti apsaugoti Kuršių nerijos krantą nuo vandens ir ledų sukeliamos erozijos, taip pat riboti druskingo vandens sklaidą į Kuršių marias.
2026-11-16 13:53
Vilniaus savivaldybė siūlo privačiam verslui imtis beveik 10 tūkst. kv. m ledo arenos statybos Naujininkuose ir 20 metų rūpintis jos technine priežiūra. Projektui numatytas modelis, pagal kurį vystytojas finansuotų statybas, o savivaldybė už pastatytą ir tinkamai prižiūrimą objektą mokėtų periodinį ...
2026-11-16 11:05
Vilniaus Justiniškių mikrorajone prasideda naujo švietimo komplekso statybos. Šalia Lūžių parko iškils „Saulės“ privati gimnazija, kurioje numatyta ne tik ugdymo infrastruktūra, bet ir specializuotas sveikatingumo centras su baseinu. Projektą planuojama užbaigti 2028 m. pavasarį.
2026-11-16 10:35
Daug kamerų dar nereiškia, kad teritorija apsaugota: sutemus gali paaiškėti, jog svarbiausi įėjimai lieka nematomi, įrašai neleidžia atpažinti žmonių, o pavojaus signalas nepasiekia atsakingų asmenų. Saugumo ekspertai ragina prieš prasidedant tamsiajam sezonui patikrinti ne tik įrangą, bet ir visą a...
2026-11-16 08:47
Spalį Lietuvoje patvirtinta beveik 1,2 tūkst. statybą leidžiančių dokumentų, o tarp aktyviausiai juos išduodančių savivaldybių atsirado naujas vardas. Kretingos rajonas pirmą kartą pateko į daugiausia statybos leidimų išduodančių savivaldybių dešimtuką. Tuo metu didžiausia statybų aktyvumo koncentra...
2026-11-16 08:18
Vieno iš „Rail Baltica“ geležinkelio ruožų statybos turės naują pradžią – „LTG Infra“ ir rangovė HISK susitarė nutraukti rangos sutartį, o naują statybos darbų konkursą ketinama skelbti dar šiemet. Sprendimas priimtas po kilusio ginčo dėl sutarties vykdymo sąlygų ir terminų.
2026-11-16 08:06
Zarasuose planuojama statyti kompleksą, kuriame vienoje vietoje bus galima ne tik sportuoti ir mokytis plaukti, bet ir naudotis sveikatinimo bei pramogų erdvėmis. Projektui skirta 4,92 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra numatytų tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia beveik 19,75 mln. eurų.
2026-11-16 07:44
Viešųjų pirkimų statistikoje atsirado svarbus pokytis – analitiniai įrankiai vėl atspindi visus pirkimų duomenis, įskaitant pateikiamus per naująjį Ataskaitų teikimo modulį. Tai aktualu tiek viešųjų pirkimų vykdytojams, tiek rinkos dalyviams, analizuojantiems pirkimų tendencijas ir perkančiųjų organ...
2026-11-16 07:35
Netvarkingai pažymėtos sklypo ribos, savavališkai užimta valstybinė žemė ar netinkamai pasodinti želdiniai – tokie pažeidimai Lietuvos žemės sklypuose fiksuojami itin dažnai. Per 2026 m. trečiąjį ketvirtį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI, Statybos inspekcija) patikrino 5...
2026-11-16 07:29
Gamybos įmonės ir šilumos gamintojai galės investuoti į taršos valymo įrenginius, filtrus ir kitas technologijas. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) užbaigė paraiškų vertinimą pagal du finansavimo kvietimus ir paskirstė iš viso 1,66 mln. eurų.
2026-11-13 11:11
Prakiurus vamzdžiui, skubotas sprendimas pakeisti tik pažeistą atkarpą gali vėliau atsieiti brangiau nei visos sistemos atnaujinimas. Santechnikos specialistai pabrėžia, kad remontuojant senesnius pastatus svarbu ne tik pasirinkti šiuolaikiškas medžiagas, bet ir įvertinti esamo vamzdyno būklę, skirt...
2026-11-12 14:38
Klaipėdos uosto pietinėje dalyje rengiamasi įgyvendinti vieną didžiausių infrastruktūros projektų Lietuvos istorijoje. Pradedama būsimos 100 ha teritorijos nuomininkų atranka – siekiama pritraukti krovos ir jūrų pramonės bendroves, kurios kartu su Klaipėdos uosto direkcija investuotų į naujos infras...



































































| www.julija.eu