Lietuvoje turėsime 32 piktogramas

Šiuo sistemos diegimo etapu Lietuvai patvirtintos ir perduotos naudoti 32 piktogramos bei sukurta su daniškąja rūšiavimo sistema supažindinanti informacinė svetainė www.atliekuzenklinimas.lt. Iš jos galima nemokamai parsisiųsti piktogramas (spausdinimui paruoštas jų e. versijas) bei sistemos naudojimo instrukcijas, skirtas gyventojams, atliekų tvarkymo sektoriuje veikiančioms įmonėms, valstybinėms institucijoms, verslui.

„Daniškoji atliekų ženklinimo, rūšiavimo sistema veikia savanoriško įsitraukimo principu, todėl informacijos prieinamumas ir sąmoningas, gera valia grįstas visų atliekų rūšiavimo grandžių įsitraukimas į procesą – itin svarbu“, – VšĮ „Mes Darom“ pranešime cituojama Toma Buivydaitė, projektą įgyvendinančios  įstaigos „Mes darom“ vadovė.

Paprasta kaip vaikiška dėlionė

Daniškoji atliekų rūšiavimo sistema yra itin patraukli dėl savo paprastumo ir intuityvumo. Kiekvieną piktogramą sudaro 3 atpažįstamumą sukuriantys elementai: spalva, simbolis ir žodžiais įvardyta atliekų kategorija. Atradus tokią piktogramą ant pakuotės, gyventojui beliks įmesti ją į identiška piktograma pažymėtą konteinerį, – tarsi vaikiškoje dėlionėje. Pavyzdžiui, Lietuvai parengtame piktogramų rinkinyje stiklo atliekos ir jas išrūšiuoti skirtas konteineris turėtų būti pažymėtas žalsvos spalvos piktograma, kurios centre pavaizduotas butelis, o apačioje įvardyta atliekų kategorija: STIKLAS.

„Mes darom“ iliustr. 

„Ankstesniuose projekto etapuose atliktų apklausų duomenimis, ši sistema yra aiški ir gerai vertinama tiek galutinių vartotojų, tiek ir visų kitų atliekų tvarkyme dalyvaujančių šalių“, – sakė T. Buivydaitė.

Lietuvai parengtoje piktogramų sistemoje, kaip pranešama, iš viso yra 12 kategorijų, tarp kurių: Žaliosios atliekos, Maisto atliekos, Pakartotinis panaudojimas, Tekstilė, Popierius ir kartonas, Stiklas, Metalas, Statybinės medžiagos, Pavojingos atliekos, Elektronikos atliekos, Plastikas ir Kombinuota pakuotė.

Nors visos piktogramos buvo atsirinktos bei jų dizainas adaptuotas Lietuvoje, galutiniam patvirtinimui jos buvo siunčiamos į Daniją ir sistemą kuruojančią Švediją – tam, kad būtų užtikrintas sistemos nuoseklumas bei globalus simbolių atpažįstamumas, užtikrinsiantis galimybę atliekas vienodai kokybiškai rūšiuoti nepaisant valstybių ribų. Esant poreikiui, Lietuvai skirtų piktogramų sistema gali būti toliau vystoma ir plečiama, mat baziniame jos variante yra 90 piktogramų.

Rūšiavimui rajonų ribos neturi galioti

Nors daniškosios sistemos tikslas – globalumas bei orientavimasis į tvarią žiedinę ekonomiką, visgi pirmasis Lietuvai tenkantis iššūkis – įveikti vietines ribas, pavyzdžiui, skirtinguose šalies rajonuose nustatytas vis kitokias rūšiavimo taisykles.

„Atliekų rūšiavimo kontekste turėtume suprasti, kad Lietuva yra maža šalis, o mūsų žmonės – labai mobilūs. Gyventojai stebisi, kad, įvažiavus į kitą Lietuvos rajoną, ir atliekų rūšiavimo tvarka yra kita. Tai mes itin palaikome tokią atliekų rūšiavimo sistemą, kuri būtų vienoda visuose rajonuose ir mes galėtume pateikti tą pačią informaciją bei vykdyti efektyvią švietėjišką veiklą visoje Lietuvoje“, – sakė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius.

VAATC stambiagabaričių ir žaliųjų atliekų aikštelės, kurių Vilniaus regione yra 18, bus pirmieji daniškosios sistemos naudotojai – piktogramos jau yra gaminamos bei artimiausiu metu bus pritvirtintos prie atliekas surinkti skirtų konteinerių.

Iniciatyvą palaiko Aplinkos ministerija

Atliekų rūšiavimo sistemos būtinybę peržengti tiek vietos, tiek ir valstybių ribas pažymi ir projekto partneris – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Valstybiniu lygmeniu daniškoji piktogramų sistema vertinama itin palankiai, todėl regioniniai atliekų tvarkymo centrai, savivaldybės, taip pat gamintojai ir importuotojai kviečiami prisidėti prie šios tarpregioninės ir tarpvalstybinės iniciatyvos.

„Idėją vienodai ženklinti vienos rūšies atliekų surinkimo vietas vertiname ypač teigiamai. Taip būtų užtikrinama, kad į kitą miestą, regioną ar net valstybę nuvykę gyventojai matys tuos pačius jau žinomus ženklus, taigi rūšiavimas palengvės, o tikimybė, kad gyventojai vykdys savo pareigą rūšiuoti, padidės. Tad visų ar bent didžiumos rajonų, regionų įsitraukimas šio projekto sėkmei – ypatingai svarbus“, – sakė Saulė Deveikytė, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyresnioji patarėja.

Pavyzdžiui, Danijoje jau 2020-aisiais piktogramų sistema buvo įdiegta 91 savivaldybėje iš 98, todėl paskelbta nacionaline. Įdomu, kad galimybę įsidiegti daniškąją atliekų ženklinimo sistemą tiria ne tik Europos šalys – pereidamos prie žiedinės ekonomikos, šia sistema susidomėjo Brazilija, Kinija.

Galvojama apie sistemos taikymą visoje ES

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, kuris yra projekto iniciatorius ir kuratorius, atkreipia dėmesį tiek į globalius atliekų ženklinimo sistemos tikslus, tiek ir į viešojo bei privataus sektoriaus bendradarbiavimo būtinybę. Mat nors artimiausiu metu piktogramos bus pradėtos klijuoti ant atliekų surinkimo konteinerių, visgi sistema visu 100 procentų funkcionuos tik tada, kai ir gamintojai bei pardavėjai daniškosiomis piktogramomis pardės ženklinti savo gaminius ir prekes, o tiksliau – jų pakuotes.

„Daniškoji atliekų ženklinimo sistema yra geras Šiaurės šalių bendradarbiavimo pavyzdys, kaip viešasis ir privatus sektoriai gali veikti kartu, pereidami prie žiedinės ekonomikos, ir kaip atliekos gali būti rūšiuojamos bei perdirbamos aplinką tausojančiu būdu. Piktogramų sistema prisideda ir prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų“, – cituojama Helén Nilsson, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje vadovė.

Ši atliekų ženklinimo sistema sulaukė susidomėjimo ne tik Šiaurės ir Baltijos šalyse, bet ir Europos Komisijoje. Iškeltas tikslas išnagrinėti, ar visoje Europos Sąjungoje galima sukurti vienodą atliekų surinkimo sistemą. Vienas iš būdų tai pasiekti – naudoti tą patį ženklinimą piktogramomis kaip ir Šiaurės šalys. Šios piktogramų sistemos panaudojimo galimybes visoje ES šiuo metu tiria ES Jungtinis tyrimų centras.

Tikimasi, jog sėkmingai daniškųjų piktogramų sistemą įsivedusi Lietuva bus pavyzdys kitoms ES šalims.