„Lietuva viena iš pirmųjų Europos Sąjungoje pradėjo taikyti į skolininkus orientuotas finansinio stabilumo priemones, apsaugančias nuo perteklinio įsiskolinimo. Dabar, kai tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse būsto rinka kaista, metas ieškoti kelių, kaip šias priemones naudoti efektyviau“, – pranešime cituojamas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak jo, dar prieš kiek daugiau nei metus priežiūros institucijos diskutavo, kaip į skolininkus orientuotas priemones atlaisvinti, tačiau keičiantis padėčiai, dabar jas ketinama griežtinti. Lietuvos banko vertinimu, šiuo metu būsto kainos mūsų šalyje, jau pradeda viršyti lygį, kurį būtų galima paaiškinti fundamentaliais rodikliais, tokiais kaip ekonomikos augimas ar demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, didėjantis didmiesčių gyventojų skaičius.

Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, Lietuvos bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą antrai ir paskesnei būsto paskolai, jei skolininkas dar nėra grąžinęs reikšmingos pirmosios paskolos dalies ir pirmoji paskola viršija 50 proc. būsto vertės. Šiuo reikalavimu nuo perteklinio įsiskolinimo siekiama apsaugoti ne pirmas paskolas imančius asmenis. Lietuvos banko analizė parodė, kad būtent antros ir paskesnės paskolos yra rizikingesnės ir papildomai kaitina būsto rinką. Kartu kredito davėjams siūloma taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui ir taip didinti jų atsparumą su būsto rinka susijusiai rizikai.

Įvertinęs susidariusią situaciją ir kylančią būsto rinkos temperatūrą, Lietuvos bankas pasiūlė nustatyti ne mažesnį kaip 30 proc. pradinio įnašo reikalavimą antrai ir paskesnei būsto paskolai, jei skolininkas dar nėra grąžinęs reikšmingos pirmosios paskolos dalies ir pirmoji paskola viršija 50 proc. būsto vertės.

 Kad gyventojai skolintųsi, o bankai skolintų atsakingai, Lietuvos bankas taiko įvairias finansinio stabilumo, t. y. makroprudencinės politikos, priemones. Dalis priemonių orientuotos į skolininkus – nustatytas minimalaus pradinio įnašo reikalavimas, paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. pajamų, ribojama ilgiausia galima paskolos trukmė, taip pat bankai įpareigoti įvertinti besiskolinančiojo galimybes grąžinti kreditą pakilus palūkanoms. Kredito įstaigos pagal Lietuvos banko nustatytas taisykles privalo kaupti rezervus, kad nenumatytais atvejais turėtų iš ko padengti nuostolius.

Europos Komisija jau yra pradėjusi konsultacijas, kad į skolininkus orientuotos finansinio stabilumo priemonės galėtų būti įtrauktos į Europos Sąjungos teisę ir suderintos ES mastu: nustatyti bendri apibrėžimai ir efektyviam taikymui reikalingų duomenų poreikis, sudarytas minimalus į skolininkus orientuotų priemonių rinkinys.

Apie tai, kad su panašiais iššūkiais nekilnojamojo turto rinkoje susiduria ir kitos šalys, kokias į skolininkus orientuotas priemones būsto rinkos svyravimams sušvelninti jos taikė pandemijos metu, kokių veiksmų imtis, kad jos ateityje veiktų efektyviau ir ką rekomenduoja tarptautinės institucijos, diskutuota Lietuvos banko makroprudencinės politikos konferencijoje. Joje savo patirtimi ir siūlymais dalijosi Lietuvos, Airijos, Čekijos, Danijos, JAV, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Portugalijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos centrinių bankų ir priežiūros institucijų, Europos Centrinio Banko, Europos Komisijos, Europos sisteminės rizikos valdybos, Tarptautinio valiutos fondo, Tarptautinių atsiskaitymų banko ir akademinės bendruomenės atstovai.