Finansų rinkos priežiūrą atliekantis Lietuvos bankas skatina finansų įstaigas pasiruošti ir informavo apie galimybę lanksčiai reaguoti į galimus klientų sunkumus grąžinant kreditus.

„Kreipėmės į komercinius bankus, vartojimo kredito davėjus, tarpusavio skolinimo platformų operatorius ir priminėme jiems apie teisės aktuose numatytas priemones, kuriomis siekiama padėti finansinių sunkumų turintiems vartotojams vykdyti įsipareigojimus pagal galiojančias kredito sutartis. Nors kol kas didesnių problemų gyventojams grąžinti kreditus nekyla, tačiau skatiname finansų įstaigas pasiruošti iš anksto ir, reikalui esant, lanksčiai reaguoti, jei klientai pradėtų susidurti su finansiniais sunkumais. Priemonės yra net kelios – vadinamosios kredito atostogos, taip pat kredito restruktūrizavimas“, – cituojamas Simonas Krėpšta, Lietuvos banko valdybos narys, atsakingas už finansų rinkos priežiūrą.

Jei vartotojui kyla finansinių sunkumų, mokant būsto ar vartojimo kredito įmokas, jis gali raštu kreiptis į kredito davėją – įvertinęs konkrečią vartotojo situaciją kredito davėjas gali pasiūlyti įvairių kredito pertvarkymo būdų. Prašyti kredito davėjo atidėti įmokų mokėjimą iki 3 mėnesių galima, kai kredito gavėjo visų įsipareigojimų ir įmokų santykis yra didesnis nei 40 proc., taip pat ir šiais atvejais: jei kredito gavėjas ar jo sutuoktinis tapo bedarbiu arba neteko ne mažiau nei trečdalio pajamų; nutrūkus santuokai; dėl sutuoktinio mirties; jei kredito gavėjas pripažintas nedarbingu arba iš dalies nedarbingu.

Kredito davėjas, įvertinęs individualią kredito gavėjo situaciją, gali siūlyti ir kitus kredito pertvarkymo būdus, kurie padėtų vartotojui patyrus finansinių sunkumų. Pavyzdžiui, siūlyti pailginti kredito grąžinimo terminą, taip sumažinant mėnesio įmokų dydį, tačiau nestabdyti kredito grąžinimo keliems mėnesiams ir pan. Lietuvos banko nuomone, kredito davėjas gali taikyti kredito restruktūrizavimą ir vartotojui palankesnėmis sąlygomis, t. y. tokiu atveju, kai kredito gavėjas dar vykdo savo įsipareigojimus pagal galiojančią kredito sutartį, tačiau, remiantis objektyviais įrodymais, matyti, kad kredito gavėjas artimiausiu metu savo įsipareigojimų pagal galiojančią kredito sutartį nevykdys arba netinkamai juos vykdys, pavyzdžiui, kredito gavėjui susidūrus su finansiniais sunkumais.

Lietuvos bankas primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo būdą, be kitų, taikomas sutarties stabilumo principas. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip paskutinę priemonę.

Patarimų vartotojams, turintiems būsto paskolas, galima rasti čia.