Lietuvos mokslininkų atradimą pripažino pasaulio mokslo elitas
2016-12-12 10:49
Lietuvos mokslininkai padarė tarptautinio lygio atradimą, kuris gali atverti kelius kurti naujos kartos didelės galios biokuro ir biosaulės elementus. Dėl aplinkos taršos, šiltnamio efekto ir nestabilios iškastinio kuro rinkos vis aktyviau dairomasi į atsinaujinančius energijos išteklius. Mokslininkai daug metų ieško būdo, kaip paprasčiau ir efektyviau iš organinių medžiagų išgauti energiją.Todėl šis atradimas gali sukelti tikrą revoliuciją.
D.Ratauskas (kairėje) ir A.Laurynėnas (dešinėje). Iš VGTU nuotr. archyvo
Minimos įmonės
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų komanda dirbo ieškodama efektyvesnių būdų išgauti energiją iš biomasės – žemės ūkio ar maisto atliekų, nuotekų, panaudotų aliejų, be tikslo supūvančių augalų, taip pat ir biologinės kilmės terpių.
„Vienas iš geriausių būdų energijai iš atsinaujinančių šaltinių gauti yra biokuro elementai, kurie turi du komponentus – bioanodą ir biokatodą. Savo darbe mes sprendėme biokatodo problemą, kuri elektrochemikams nedavė ramybės nuo 1978 m. Iki šiol niekam nebuvo pavykę sukurti tokio efektyvaus biokatodo, kokį sukūrėme mes“, – pasakojo VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros jaunesnysis mokslo darbuotojas Dalius Ratautas.
Mokslininkų atradimas pripažintas ir įvertintas tarptautiniu mastu – jų parengtą mokslinį darbą „Oxygen Electroreduction Catalysed by Laccase Wired to Gold Nanoparticles via the Trinuclear Copper Cluster“ publikavo prestižinis multidisciplininis žurnalas „Energy & Environmental Science“.
Pasak D. Ratauto, patekimas į šį žurnalą – didelis pripažinimas, nes leidinio cituojamumo rodiklis yra labai aukštas ir siekia 25,4 (2016 m.), taip pat remiantis įvairiais reitingais žurnalas yra laikomas pirmuoju pasaulyje trijose mokslo kategorijose – energijos gavimo ir kaupimo, alternatyvaus kuro technologijų bei aplinkos apsaugos.
Tyrimai bus tęsiami
Lietuvių parengto straipsnio trys pirmieji autoriai yra VU mokslininkas Marius Dagys, VGTU Chemijos ir bioinžinerijos katedros lektorius Audrius Laurynėnas ir jaunesnysis mokslinis darbuotojas D. Ratautas.
Straipsnyje aprašytus tyrimus mokslininkų komanda pradėjo prieš 3 metus, kai D. Ratautas dar buvo VGTU magistro studentas. Jis su kolega A. Laurynėnu ir M. Talaikiu – jauniausi iš visos 10 tyrėjų komandos. Rašant darbą D. Ratautas VGTU laboratorijoje atliko didžiąją dalį elektrochemijos eksperimentinių matavimų, o A. Laurynėnas visą procesą aprašė matematiniais modeliais.
Tyrimai, pasak D. Ratauto, bus tęsiami ir toliau. Kitas žingsnis – biokuro elemento, su jų sukurtu unikaliu biokatodu, panaudojimas tikslinėse terpėse – biomasės atliekų tirpaluose, o taip pat ir biologiniuose skysčiuose, pvz., žmogaus kraujyje. „Siekiame biokuro elementus panaudoti ne tik energijos gavimui iš biomasės, bet ir iš biologinių terpių. Dėl šios priežasties norime juos padaryti labai mažus, kad būtų galima implantuoti į gyvus organizmus. Tokiu atveju jie galėtų generuoti elektros srovę iš kraujo ir ją panaudoti įvairiems nano įrenginiams. Pvz., galėtų būtų sukurtas gliukozės matuoklis, kuriam nebereikėtų išorinio energijos šaltinio: jis tuo pačiu metu matuotų gliukozės kiekį kraujyje ir iš jos pačios gamintųsi sau energiją“, – pasakojo VGTU mokslininkas.
Pasibaigus kvietimui teikti paraiškas, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 130 socialiai remtinų asmenų prašymų kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio, biokuro katilo įsigijimą ir įrengimą. Prašoma finansavimo suma siekia beveik 1,2 mln. eurų, iš viso tam tikslui buvo ...
Tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuva rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų karinis poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau.
Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ ...
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai, susitikę su Kėdainių rajono savivaldybės atstovais, sutarė, kad eismas tiltu per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) bus atnaujintas per birželio mėnesį, kai AB „K...
Netoli Šakių, Lietuvos pietvakariuose, netrukus įsikurs vėjo jėgainių parkas, kuriame bus pastatytos keturios 4,5 MW galios vėjo jėgainės. Prie šio projekto finansavimo prisidėjo ir Šiaulių bankas, kuris suteikė 25 mln. eurų paskolą vėjo jėgainių parko įkūrimui.
Balandžio 28 d. startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia kiek daugiau nei 27 mln. eurų.
Poilsio aikštelių prie magistralinių kelių pertvarką AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda nuo šalyje judriausios automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuria per parą pravažiuoja vidutiniškai virš 25 tūkst. automobilių, o kai kuriose jos vietose pravažiuoja ir vidutiniškai iki 65 tūk...
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose...
Rekonstruotame, strategiškai susisiekimui ir prekybai svarbiame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams.
Įmonė „Kuršasta“ dalyvavo „Ignitis grupės“ plėtojamo vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyboje, vykdė kelių, kranų aikštelių statybos ir melioracijos rangos darbus. Nuo 2006 m. „Kuršasta“ įrengė infrastruktūrą prie daugiau negu 100 vėjo jėgainių.
Gegužės 16 d. oficialiai atidarytas Vievio (Paparčių) viadukas. Renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo nariai, Elektrėnų meras, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovų atstovai.
Parama saulės elektrinėms įsirengti jau ne vienerius metus skiriama tiek namų ūkiams, tiek verslui. Ji skatina gaminančių elektros energijos vartotojų plėtrą. Tačiau ir namų ūkiai, ir saulės energetikos srityje veikiantis verslas kasmet priversti spėlioti: kada bus naujas kvietimas, kokios bus kviet...
Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu – įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Pastaraisiais mėnesiais keleivių susidomėjimas maršrutu nemažėja. Juk daliai žmonių kelionės, p...
Bus rekonstruojamas Vilniaus Elektrinės tiltas prie Bukčių miško, vilniečių pramintas Bruklino vardu. Jis sujungs kairėje upės pusėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves – su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje. Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekons...
Konkurso būdu atrinktoms trims Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui. Lėšos skirtos Kauno ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.
Pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektą UAB „Jonavos hidrotechnika“ įgyvendino prieš 17 metų. Tai buvo Lietuvoje vienas iš pirmųjų vėjo jėgainių parkų, įkurtas Benaičiuose, Kretingos rajone. Nuo to laiko atsinaujinančios energetikos objektų statyba užima reikšmingą įmonės užsakymų portfelio da...
Gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais neslūgsta. Penktadienį, balandžio 28 d., startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 5,5 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia 15,5 mln. eurų. Iš viso kvietimui skirta 40 mln...
Atšilus orams į gatves grįžta kelio darbai, kurių šiemet miestų gatvėse ir vėl netrūks. Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ infrastruktūros verslo vadovas Aurelijus Braželis sako, kad, nors bendrai kelių būklė Lietuvoje po žiemos yra patenkinama, tačiau esama ir atkarpų...
Pagreitį įgauna 2022 m. pabaigoje pradėta valstybinės reikšmės magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 72,50 iki 79 km rekonstrukcija, kurios metu bus įrengtas 4 eismų juostų magistralinis kelias (AM kategorijos) su jungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra, atitinkančia ta...