Pastaraisiais metais keičiasi statybos aikštelių vaizdai. Jau greitai matysime daug statybų ir renovacijų dengtose, apšviestose ir saugiai elektrifikuotose statybos aikštelėse, kuriose darbus bus galima atlikti 24/7. Progresuoja ir statybos robotizacija – kranai, mechanizmai, įrankiai, įvairūs davikliai, optika. Dauguma šių inovacijų leidžia pagreitinti statybas, mažinti rizikas. Akivaizdu, kad norint paspartinti šias inovacijas, reikalingi ir savo darbą išmanantys specialistai.

Įvardykite, Jūsų manymu, svarbiausius pokyčius statybų sektoriuje, įvykusius pastaraisiais metais. Kaip manote, kas tai lėmė?

Lietuvos statybos sektorius sparčiai artėja prie tokio lygio, koks yra lyderiaujančiose Europos šalyse. Mažėja technologinė bei ekonominė atskirtis. Tam įtaką daro ir Europos sąjungos (ES) kapitalo bei specialistų mobilumas – Lietuvos statybos sektorius tampa atviras.

Vyresnio amžiaus specialistai sunkiau ir lėčiau priima naujus IT darbo įrankius, kaip ir užsienio kalbas.

Statybos inžinieriai, projektuotojai tapo pusiau programuotojais, o statybos vadovai ir techniniai prižiūrėtojai – pusiau juristais. Projektuotojų atveju tai natūralu, nes abiem atvejais reikia išmanyti tiksliuosius mokslus. Statybos vadovams ir techniniams prižiūrėtojams – sudėtingiau, juk juristai geriau išmano humanitarinius mokslus. Statybos inžinierius yra retai paruošiamas, kaip geras juristas.

Kaip pasaulyje siaučianti COVID-19 pandemija paveikė statybų sektorių? Ką reikėtų daryti, norint išvengti neigiamų padarinių?

Mes dirbame dėkingame sektoriuje. Statybininkai daugiausiai dirba lauke. Mūsų darbai mažai kur pasaulyje sustoja dėl pačios darbo specifikos. Tam įtakos turi ir investicijos. Jei yra tokių, kurie investuoja ir stato – mes turime darbo.

Dėl neigiamų padarinių išvengimo viskas galioja kaip ir kituose sektoriuose – svarbiausia laikytis visų saugumo reikalavimų. Pastebima, kad prasidėjus COVID-19 pandemijai, daugelis vyresnio amžiaus žmonių, dirbančių statybos sektoriuje, nusprendė išeiti į pensiją.

Kokiomis savybėmis turi pasižymėti statybų sektoriuje dirbantys inžinieriai?

Mes turime turėti labai aiškią ir tvirtą vertybinį stuburą. Jis turi tarnauti ne tik darbdaviui, bet ir visuomenei. Statybos inžinierius yra kūrėjas. Taip pat ir šiek tiek finansininkas, personalo specialistas, teisininkas, IT specialistas, vadybininkas.

Visų šių savybių reikia kasdieniniame darbe. Statybos inžinierius privalo turėti atsakomybės jausmą. Jis yra kūrybingas, kruopštus, nuoseklus specialistas. Tuo ši specialybė ir žavi, ir sudėtinga.

Esu įsitikinęs, kad tu turi degti noru pakeisti pasaulį – jį patobulinti, padaryti geresniu. Nepavyks būti sėkmingu, jei į darbą eisi dėl pinigų.

Ką, Jūsų manymu, turėtų daryti darbdaviai, norėdami į statybų sektorių pritraukti daugiau inžinierių?

Statybos inžinierius, savo kaip specialisto veikloje, turi laikytis profesinio etikos kodekso, juk statybos inžinerija – reglamentuojama įstatymais.

Kaip gydytojas turi duoti hipokrato priesaiką, taip ir inžinierius priima etikos kodeksą, kuris įpareigoja kasdieninėje veikloje vadovautis tam tikrais principais. Motyvacija, noras dirbti mažėja tuomet, kai rangovai nori viską atlikti už mažiausią kainą, o darbdaviai reikalauja atlikti viską kuo greičiau.

Statybos inžinierius per savo karjerą kaupia darbų krepšelį: taip formuoja savo, kaip specialisto, veidą. Kitaip tariant, jeigu mano tikslas – tapti puikiu projektų vadovu, tuomet turiu tobulėti su kiekvieni projektu, gerinti savo įgūdžius, etiškai elgtis su savo pavaldiniais, rangovais, klientais.

Darbdavys turi sukurti tinkamas sąlygas šiam specialistui augti, privalo juo pasitikėti, bendradarbiauti. Statybos inžinierių demotyvuoja tai, kad kai jis sukuria projektą, sprendimą, o šis „nupjaustomas iki kaulo” ir parduodamas už mažiausią kainą.

Kaip manote, kiek laiko toks kūrybingas specialistas turės motyvacijos kurti sprendimus? Darbdaviui labai svarbu atsakyti į klausimą, su kokiais rangovais, projektais aš dirbsiu: ar tai bus pigūs ir primityvūs, neišrankūs rangovai?

Jeigu taip, tuomet man nereikia ambicingo, perspektyvaus specialisto, samdysiu nebrangų, daug iš savęs ir kitų nereikalaujantį, neturintį tikslų augti ir tobulėti, mokytis. O jeigu aš, kaip darbdavys, sugebu parduoti kompetencijas, pridėtinę vertę kuriančius sprendimus, tuomet aš prisiimu atsakomybę auginti ir, žinoma, pats kartu augti su aukštos prabos specialistais ir mes kartu kursime aukštą pridėtinę vertę kuriančius sprendimus klientui, kuris tai vertina.

Rinkoje yra visko, tačiau svarbiausia abiems pusėms atsirinkti, kas svarbiausia, aiškiai tai įsivardyti. Statybos inžinierius gyvena savo darbu, be reikalo nekeičia darbo vietų. Jeigu geras specialistas nusprendžia palikti savo darbo vietą, tai reiškia, kad jis palieka ne į įmonę, o netinkamą vadovą.

Esate statybų įmonės UAB „Prorentus“ vadovas, Lietuvos statybų inžinierių sąjungos vykdantysis direktorius. Papasakokite apie šias veiklas plačiau. Kodėl nusprendėte sukti būtent šiuo keliu?

Nuo vaikystės man buvo įdomu išsiaiškinti, kaip daiktai veikia, kaip jie sukonstruoti, buvau smalsus vaikas. Mano tėtis taip pat inžinierius, todėl turėjau daug progų eksperimentuoti.

Dėl specialybės pasirinkimo daug dvejonių nebuvo. Būdamas ne tik įmonės vadovu, bet pirmiausia inžinieriumi, aš esu neabejingas savo profesijai, savo gyvenimo būdui. Darbas Lietuvos statybos inžinierių sąjungoje (LSIS) – didelė atsakomybė prieš savo kolegas.

Prieš kelis metus sukūrėme grotažymę #DidžiuojamėsBūdamiInžinieriais (angl. #ProudToBeAnEngineer), kuria žymime visus mūsų projektus. Ji stipriai papildo mūsų viziją, tikslus. Tai atspindi, kaip mes dirbame, kokie mūsų darbuotojai, tiekėjai, partneriai ir klientai – mūsų bendras vardiklis.

Šias grotažymes atsinešiau ir į LSIS, nes turiu tikslą, kad kiekvienas statybos inžinierius dirbtų ir gyventų taip, kad šią grotažymę galėtų pritaikyti sau, ji atspindėtų, kaip specialistas dirba ar jaučiasi. Lietuvoje norisi sukurti savo profesiją ir darbą gerbiančių, jai neabejingų, keliančių aukštus standartus sau ir kitiems, nuolatos tobulėjančių statybos inžinierių bendruomenę, besididžiuojančių ir vertinančių savo profesiją.