Kaina svarbi ne visiems

„Pirkėjų apklausos rodo, kad pats svarbiausias dalykas renkantis būstą yra jo kaina. Toliau seka vieta, būsto kokybė, socialinė infrastruktūra, projekto vystytojo reputacija ir t.t.", – apie tai, į ką, rinkdamiesi naują būstą, didžiausią dėmesį atkreipia lietuviai, pasakoja nekilnojamojo turto analitikas ir įstaigos „Real Data" vadovas Arnoldas Antanavičius.

Tiesa, specialistas pažymi, kad tapyti universalų tipinio mūsų šalies buto pirkėjų portretą gana sudėtinga. Vienus reikalavimus būsimam būstui kelia ekonominės ar vidutinės klasės segmento pirkėjai ir visiškai kitus dažnai pinigų neskaičiuojantys prestižinių butų pirkėjai.

„Ekonominės ir vidutinės klasės segmente labai svarbu yra galutinė būsto kaina, todėl kompaktiškas išplanavimas bei būsto plotas, kuris leidžia išlaikyti funkcionalumą, bet kartu nekainuoja papildomų tūkstančių eurų, yra privalumas. Ekonominės klasės pirkėjai daugiau dėmesio kreipia į būsto energetinę klasę ir jo išlaikymo sąnaudas.

Vidutinės klasės būsto pirkėjams didelę reikšmę turi vieta, o prestižiniame segmente dažnai gali būti svarbiau projekto išskirtinumas, unikali vieta, išskirtinė architektūra, kokybė. Pastarojo segmento pirkėjai yra finansiškai gerokai stipresni, todėl ir būsto kaina jiems nėra tiek svarbi, kiek prieš tai įvardinti aspektai", – tikina A. Antanavičius.

Rūpi ir rekuperatoriai, ir žaidimų aikštelės

„Kaip bute pajungiamas rekuperatorius?", „Kokia izoliacinė medžiaga dedama tarp gipskartonio?", „Kokio storio lauko sienos?", – tokių ir panašių klausimų iš potencialių pirkėjų pusės tikina sulaukianti Vilniaus Naujamiestyje kylančio daugiabučių namų komplekso „Birželio namai" pardavimų vadovė Violeta Jezerskienė. Anot pašnekovės, pirkėjai yra vis labiau išprusę ir juos domina patys įvairiausi naujo būsto aspektai.

„Iš jų pusės sulaukiame ir daugiau rimtų techninių klausimų, kaip antai, kuo bus užpildyta grindinio šildymo sistema ar kaip bute sprendžiamas garso izoliacijos klausimas.

Pastebime, kad pirkėjams taip pat itin svarbi buto vieta, susisiekimas su įvairiomis miesto vietomis. Didelę svarbą turi ir pastato energetinė klasė, įsikėlimo į naują butą terminas, jaunoms šeimoms reikšmę turi ir žaidimų zonų vaikams bei aptvertos teritorijos veiksniai. Be abejo, svarbi yra ir kaina. Besidomintys butais visada paklausia ir apie automobilių stovėjimo vietos įsigijimo galimybę, juk ypatingai Vilniaus centre automobilių statymas yra ypač jautri tema", – teigia V. Jezerskienė.

Perkami nauji butai – didesni

Dar vienas svarbus kriterijus renkantis butą yra jo plotas. Pranešama, kad šioje srityje lietuviai dažniausiai laikosi aukso vidurio taisyklės – didžiausiu populiarumu pasižymi vidutinio, didesnio nei 40 kv. m. ploto butai.

„Populiariausi yra 2–3 kambarių butai. 2017 m. 40–60 kv. m butai sudarė apie 38 proc. visų butų pirkimo-pardavimo sandorių Vilniuje. 1–1,5 k. butų (20–40 kv. m) dalis praėjusiais metais siekė tik apie 22 proc. Tiesa, analizuojant tik naujos statybos segmentą, galima pastebėti, kad tendencijos šiek tiek skiriasi. Čia 40–60 kv. m ploto butų sandoriai sudarė apie 46 proc., o 20–40 kv. m – apie 18 proc. visų naujos statybos sandorių sostinėje", – teigė A. Antanavičius.

Tai, kad pirkėjų tarpe yra ypač populiarūs 2 kambarių butai, tikina pastebėjusi ir V. Jezerskienė. Pašnekovė teigia, kad „Birželio namų" C korpuse su 40–50 kv. m. butais labiausiai konkuruoja tik vieno kambario butai, kuriuose galima įrengti atskirą miegamojo zoną, ją nuo likusios erdvės atitveriant stumdomomis durimis.

Beje, nestandartinio ploto ar išplanavimo butų ieškantys gali nusivilti. Vystytojai linkę leisti pirkėjams rinktis tik iš jų siūlomų „populiariausių" variantų. 

Taip pat skaitykite: Lietuviško būsto mada – patinka skandinaviškas stilius, tačiau su lietuviškais akcentais

Bendrovės „Real Data" nuotr.