Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos statybų sektoriuje dirba apie 102,7 tūkst. žmonių: iš jų beveik 89,9 tūkst. yra vyrai ir 12,8 tūkst. – moterys. Tai reiškia, kad moterys sudaro tik apie 12 proc. visų sektoriaus darbuotojų. Tačiau šie skaičiai pamažu kinta, o moterys vis dažniau renkasi aukštos kvalifikacijos ir didelės atsakomybės reikalaujančias pareigas.

„Statybų sektorius šiandien labai įvairus – čia reikalingos ne tik techninės ar fizinės, bet ir projektų valdymo, finansų, IT kompetencijos. Pastebime, kad moterys dažnai renkasi būtent šias kryptis ir sėkmingai jose dirba. Pavyzdžiui, dalyvauja atrankose į projektų vadovų, koordinatorių, finansininkų, IT specialistų ar inžinierių pozicijas ir taip atranda save statybų sektoriuje“, – sako „Fegda grupės“ žmogiškųjų išteklių vadovė Vita Baranauskienė.

Šiuo metu įmonių grupėje dirba 101 moteris, o per pastaruosius kelerius metus jų skaičius išaugo apie 2 procentus. Pasak V. Baranauskienės, nors pokytis nėra didelis, jis rodo aiškią kryptį.

„Mes skatiname, kad moterys atrastų karjerą statybų sektoriuje, nes bet kuriai sričiai reikia abiejų lyčių darbuotojų. Be to, Lietuvos darbo rinkoje labai trūksta inžinierių, o moterų inžinierių pamažu daugėja“, – pažymi ji.

Jaunoji inžinierė: studijos, projektai ir automobilių sportas

Vienas iš pavyzdžių, kaip jaunos specialistės sėkmingai atranda savo vietą statybų sektoriuje, yra projektavimo įmonėje „SRP projektas“ dirbanti inžinierė Gustė Stonytė. Ji studijuoja kelių ir geležinkelių inžineriją ir jau metus dirba projektuotojų komandoje, kartu su kolegomis prisidėdama prie svarbių infrastruktūros projektų.

Vienas iš naujausių projektų, kuriame ji dalyvavo, – krašto kelio Molėtai–Anykščiai rekonstrukcija. Darbo patirtį mergina sėkmingai derina su studijomis, o įsilieti į darbo rinką jai padėjo tiek universitete įgyti komandinio darbo įgūdžiai, tiek specialistų trūkumas rinkoje.

Kelių ir geležinkelių inžinerijos studijose moterų vis dar nedaug. Šiuo metu Gustės grupėje mokosi vos trys merginos ir aštuoni vaikinai. Tačiau, pasak studentės, šiandien svarbiausia ne konkurencija, o bendradarbiavimas.

„Mūsų grupė labai nedidelė, todėl solidarumas jaučiamas tiek tarp vaikinų, tiek tarp merginų. Daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui, mokomės dirbti komandoje ir stipriname bendravimo įgūdžius – tuos vadinamuosius „soft skills“, kurie šiandien yra ne mažiau svarbūs nei techninės žinios“, – sako ji.

Techninis mąstymas ir domėjimasis technologijomis Gustę lydėjo nuo vaikystės. Dar mokykloje ji svarstė apie darbą su automobiliais, o vėliau pasirinko kelių ir geležinkelių inžineriją.

Aktyvus gyvenimo būdas taip pat išliko svarbi jos kasdienybės dalis. Vos sulaukusi pilnametystės ji pradėjo dalyvauti automobilių slalomo varžybose ir per trejus metus iškovojo daugiau nei tris dešimtis pergalių. Praėjusiais metais merginų komandos „Trys su puse vožtuvo“ organizuojamų varžybų metinėje įskaitoje ji užėmė antrąją vietą.

„Ateityje norėčiau išbandyti jėgas ir Lietuvos automobilių sporto federacijos organizuojamame slalomo čempionate“, – sako jaunoji inžinierė.

Stereotipai pamažu nyksta, tačiau vis dar pasitaiko

Savo kelią statybų sektoriuje atrado ir Alytaus kelių tiesimo bei tiltų statybos bendrovės „Alkesta“ projektų koordinatorė Lina Pikūnė. Nors ji augo socialinės srities specialistų šeimoje, moteris nusprendė rinktis inžineriją – sprendimą, kuris iš pradžių artimuosius nustebino.

„Iš pradžių artimieji reagavo ne itin palankiai – maždaug, kur čia moteris vaikščios po laukus su guminiais batais? Dabar jau pripažįsta, kad mąstė neteisingai“, – prisimena ji.

Baigusi aplinkos inžinerijos bakalauro studijas ir teisės magistrantūrą, Lina savo profesinį kelią susiejo su kelių infrastruktūros projektais. Ji yra dirbusi prie tokių Lietuvai svarbių projektų kaip „Via Baltica“ rekonstrukcija ar A14 kelio statyba.

Kasdienybėje specialistė dirba su technine dokumentacija, statybų užbaigimo procedūromis ir kitais projektų valdymo procesais. Nors moterų statybų sektoriuje vis dar mažuma, ji pastebi, kad jų skaičius kasmet auga.

„Prieš ketverius metus mūsų skyriuje moterų buvo daug mažiau. Kartais net pajuokaujame, kad dabar statybų sektoriuje – vien moterys“, – šypsosi ji.

Vis dėlto visuomenėje stereotipų dar pasitaiko – kartais vis dar manoma, kad moterys inžinierės negali pakankamai išmanyti apie kelių statybą ar asfaltą. Tačiau praktika rodo priešingai: vis daugiau moterų sėkmingai dirba šioje srityje ir tampa svarbia infrastruktūros projektų dalimi.