Remiantis Registrų centro duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruota apie 20,1 tūkst. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorių. Tai yra maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais, kai buvo fiksuota apie 18,9 tūkst. sandorių.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis, cituojamas Centro pranešime,  pažymi, kad po aktyvaus metų starto tikėtis tokio paties tempo vasarį buvo sudėtinga, tačiau rinkos dinamika iš esmės atitinka pastarųjų metų tendencijas.

Vasarį NT sandorių sumažėjo dėl sezoninių veiksnių

Vien tik per 2026 metų vasario mėnesį Lietuvoje įregistruota apie 9,4 tūkst. nekilnojamojo turto sandorių. Tai yra 2,5 proc. mažiau nei 2025 metų vasarį ir daugiau nei dešimtadaliu mažiau nei šių metų sausį, kai sandorių skaičius siekė 10,7 tūkstančio.

Toks sumažėjimas laikomas gana įprastu sezoniniu reiškiniu. NT sandorių statistika rodo, kad metų pradžioje rinkos aktyvumas dažnai svyruoja: sausį dar jaučiamas naujų metų sandorių impulsas, o vasarį dėl trumpesnio mėnesio ir atsargesnių pirkėjų sprendimų sandorių skaičius kiek sumažėja.

Pagal atvirų duomenų statistiką, kurią skelbia Registrų centras, nekilnojamojo turto sandorių dinamika Lietuvoje dažniausiai pasižymi sezoniniais ciklais: aktyvesnis laikotarpis paprastai prasideda pavasarį ir tęsiasi iki rudens.

Butų rinka išlieka viena aktyviausių

Butų segmentas ir toliau sudaro reikšmingą visos nekilnojamojo turto rinkos dalį. Per pirmuosius du 2026 metų mėnesius Lietuvoje įregistruota apie 5,7 tūkst. butų pardavimo sandorių. Tai yra maždaug 6,5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Vien vasarį sudaryta apie 2,7 tūkst. butų sandorių. Palyginti su 2025 metų vasariu, jų skaičius sumažėjo apie 6 proc., o lyginant su šių metų sausiu – maždaug 13 procentų. Tokie svyravimai dažniausiai siejami su sezoniniais rinkos pokyčiais ir pirkėjų sprendimų ciklais.

Registrų centro duomenys rodo, kad butų segmentas paprastai išlieka jautriausias ekonominiams ir finansiniams veiksniams – palūkanų normoms, gyventojų lūkesčiams ir būsto pasiūlos pokyčiams didžiuosiuose miestuose.

Individualių namų sandorių skaičius stabilus

Individualių gyvenamųjų namų rinka pirmąjį metų laikotarpį išliko gana stabili. Per sausį ir vasarį Lietuvoje įregistruota apie 1,7 tūkst. namų pardavimų – maždaug 2,9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Vasario mėnesį sudaryta apie 800 gyvenamųjų namų sandorių. Tai šiek tiek mažiau nei pernai vasarį ir beveik 9 proc. mažiau nei šių metų sausį. Nepaisant nedidelio mėnesinio svyravimo, bendras metų pradžios rezultatas rodo gana stabilų individualių namų rinkos aktyvumą.

Ekspertai pastebi, kad šis segmentas dažnai reaguoja lėčiau nei butų rinka, nes sprendimai įsigyti individualų namą paprastai yra ilgiau planuojami ir susiję su didesnėmis investicijomis.

Žemės sklypų rinka išlieka aktyvi

Žemės sklypų segmentas taip pat išlaiko gana stabilų aktyvumą. Per pirmuosius du šių metų mėnesius Lietuvoje užfiksuota apie 9,2 tūkst. sklypų savininkų pasikeitimų – tai yra maždaug 1,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Vien vasarį įregistruota apie 4,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Palyginti su praėjusių metų vasariu, jų skaičius sumažėjo beveik 5 proc., o lyginant su šių metų sausiu – apie 14,5 procento.

Pagal atvirus nekilnojamojo turto registro duomenis, kuriuos skelbia Registrų centras, žemės sklypų sandoriai dažnai sudaro didžiausią dalį visų NT sandorių Lietuvoje. Tai lemia tiek žemės rinkos aktyvumas regionuose, tiek investiciniai sandoriai, susiję su gyvenamosios ar komercinės statybos plėtra.