„2025 metais patikrinome 6811 žemės valdos projektų, ir 82 proc. jų įvertinti teigiamai. Tai rodo, kad projektų rengimo kokybė auga. Daugiausia projektų parengiama didžiuosiuose miestuose ir aplink juos, todėl ten neišvengiamai nustatoma daugiau neigiamų išvadų. Tačiau klaidos visoje Lietuvoje yra panašios. Dažniausiai tai techniniai ar procedūriniai neatitikimai, kurių galima išvengti dar rengiant projektus“, – sako laikinai einantis NŽT direktoriaus pareigas Dovydas Petraška, cituojamas Tarnybos pranešime.

Didžiąją dalį patikrinimų sudarė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – šioje srityje pastaraisiais metais matomas ryškiausias progresas.

Patikrinimų rezultatai ir dažniausiai pasitaikančios klaidos

Analizuojant 2025 metų patikrinimų rezultatus matyti, kad didžioji dalis žemės valdos projektų buvo parengta kokybiškai, tačiau vis dar pasitaiko pasikartojančių trūkumų. Jie būdingi visoms savivaldybėms, nepriklausomai nuo regiono ar dydžio, ir daugiausia susiję su techniniais ar procedūriniais neatitikimais. Dažniausios klaidos pasireiškia žemės sklypų projektavime – kartais nepaisoma teisės aktų ar projektavimo reikalavimų, neįvertinami teritorijų planavimo sprendiniai, privažiavimai ar aiškinamieji raštai parengiami nepakankamai išsamiai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai suinteresuoti asmenys apie projekto sprendinius informuojami pavėluotai arba nevisiškai.

Šios problemos rodo, kad dar prieš pateikiant projektus derinti verta kruopščiai įvertinti jų parengtį, numatyti galimas klaidas ir jas ištaisyti. Toks požiūris padėtų išvengti pakartotinių derinimo procedūrų, sutrumpintų projektų rengimo laiką ir leistų greičiau pasiekti galutinį rezultatą.

Neigiamų patikrinimo išvadų pasiskirstymas

Nepaisant bendro teigiamo vaizdo, tam tikrose savivaldybėse nustatyta daugiau neigiamų patikrinimo išvadų. 2025 metais daugiausia jų fiksuota didžiuosiuose miestuose ir jų apylinkėse, kur intensyviausia plėtra ir didžiausios projektų rengimo apimtys. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybėje pateiktos 107 neigiamos išvados, Vilniaus mieste – 59, o Kauno mieste – 63. Santykinai daug neigiamų išvadų užfiksuota Panevėžio rajono ir Anykščių rajono savivaldybėse, kur atitinkamai 53 ir 44 projektai įvertinti neigiamai. Kitose savivaldybėse, tokiose kaip Kauno rajonas, Šiaulių rajonas ar Mažeikių rajonas, neigiamų išvadų skaičius svyravo nuo 29 iki 41.

Nepaisant šių skaičių skirtumų, patikrinimai rodo, kad nustatomų klaidų pobūdis yra panašus visoje Lietuvoje. Tai patvirtina, kad dažniausiai pasitaikančios klaidos yra universalios ir gali būti išvengiamos nuosekliai taikant gerą praktiką projektų rengimo procese.