Tyrimai rodo, kad saulės šviesos Lietuvos gyventojams trūksta apie 5 mėnesius per metus. Pasak meteorologų, Lietuvoje apsiniaukusių dienų kasmet būna 135–140, todėl kokybiški natūralaus apšvietimo sprendimai būste mūsų geografinėje zonoje yra ypač aktualūs.

„Nekilnojamojo turto rinkoje jau seniai pastebima auganti natūralaus apšvietimo poreikio tendencija. Žmonės vaduojasi iš suspaustų senų, tamsių sovietinių butų su mažais langais, renkasi būstus su vitrinomis, lodžijomis, terasomis“, – pasakoja Romanas Stoliarenko, vienos NT bendrovės atstovas.

Šviesos kiekis turi atitikti nustatytas normas

R. Stoliarenko aiškina, kad natūralus apšvietimas bute skaičiuojamas pagal šviesumo koeficientą: langų stiklo ploto ir kambario grindų paviršiaus santykį. Apskaičiuojant įstiklinto lango plotą matuojamas tiktai stiklo plotas.

Pagal Lietuvos įstatymus patalpų natūralios apšvietos parametrai (šviesumo koeficientas) neturi būti mažesni nei 1:6 gyvenamuosiuose kambariuose, 1:8 virtuvėje ir 1:10 gyvenamuosiuose kambariuose bei virtuvėje, kai apšviečiama per langus nuožulnioje stogo plokštumoje (per stoglangius).

Šis matavimo vienetas, kaip rašoma pranešime, nėra tobulas, nes neatsižvelgiama į patalpos geografinę padėtį, saulės padėties kitimą paros bėgyje, patalpų orientaciją pasaulio krypčių atžvilgiu, saulės šviesos pralaidos dydį per stiklą, balkonų išsidėstymą namo fasaduose. Be to, šviesą gali užstoti pastatai arba medžiai.

Dėl to taip pat nurodoma, kad kiekviename 1–3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose – 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 d. ir rugsėjo 22 d. nepertraukiamos natūralios šviesos laikas yra ne trumpesnis kaip 2,5 valandos. Urbanizuotose teritorijose laikas gali būti sumažintas iki 2 valandų.

„Pirkdami būstą būtinai atsižvelkite, ar jo paskirtis yra gyvenamoji. Minėti šviesos reikalavimai galioja būtent gyvenamosios paskirties būstams. Pasitaiko tokių plėtotojų, kurių projektai negali atitikti šių reikalavimų, ir dėl to jie tiesiog pakeičia būsto paskirtį į, tarkime, kūrybinių dirbtuvių ar poilsio“, – sako R. Stoliarenko.

Įtaką daro ir apdaila

Renkantis naują būstą reiktų prisiminti, kad apšvietimas lemia, kaip jaučiamės, ar jauku namuose ir t.t.

Daugelis pastebi, kad esant natūralios šviesos deficitui sumažėja darbingumas, trūksta energijos, daromės mieguisti, apatiški. Siekiant to išvengti, paprastai įrengiami vitrininiai langai iki žemės, kad gyventojai jaustųsi kuo komfortabiliau.

Šviesa iš šiaurinės pusės yra rami, be šešėlių, tad tinka toms patalpoms, kur reikia ilgai dirbti. Pietinė šviesa – akina ir meta šešėlius, todėl darbui nėra komfortabili ir yra reikalingos papildomos šešėliavimo priemonės, pavyzdžiui, užuolaidos, roletai, žaliuzės. Iš rytų krintanti šviesa – rami, dera miegamiesiems ir virtuvėms, o iš vakarų – šilta, atpalaiduojanti, tinka svetainėms, dienos pabaigai prieš miegą.

„Pavyzdžiui, jeigu kambaryje mažai dienos šviesos, pasiskolinkite jos iš kitų būsto patalpų: durų su stiklais naudojimas efektyviai padidina natūralios šviesos sklaidą. Taip pat reikėtų paisyti ir kambario ilgio bei pločio santykio. Jis rekomenduojamas 1:2 arba 3:4. Pailguose kambariuose dažniausiai būna tamsiau, natūrali šviesa pasiskirsto nevienodai. Kambario gilumas negali būti daugiau nei 2,5 karto didesnis už atstumą nuo grindų iki viršutinės lango linijos“, – cituojamas R. Stoliarenko.

Kambarių šviesumas priklauso ir nuo sienų spalvos, kambarių apstatymo, supančios aplinkos. Kuo spalva tamsesnė, tuo mažiau šviesos ji atspindi. Be to, tamsūs tonai gali neigiamai paveikti nuotaiką, o kambarys vizualiai gali atrodyti mažesnis.