Pasitarimą Aplinkos ministerija inicijavo po to, kad liepos 27 d. generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi raštu į Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę informuodama apie konkretų neteisėtų statybų atvejį Klaipėdoje, jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, imperatyviai nurodantį nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą, ir Aplinkos ministerijos bei šiai ministerijai pavaldžių institucijų pasyvumą vykdant šį teismo sprendimą.

Rašte Ministrei Pirmininkei, kaip rašoma Generalinės prokuratūros pranešime, buvo pateikta detali informacija apie tai, kaip daugiau nei metus atsakingos valstybės institucijos, kurios privalėjo nedelsiant imtis aktyvių veiksmų ir užtikrinti, kad įsigaliojus teismo sprendimui neteisėtai pastatytas statinys būtų realiai nugriautas per 3 mėnesius, o valstybė vėl galėtų naudotis atlaisvintu žemės sklypu, iki dabar vykdo formalų susirašinėjimą, nurodydamos, kad, neva, trūksta aiškumo, kaip tiksliai turėtų būti griaunamas statinys, kai jis nėra naujas, bet rekonstruotas, ir vengia atlikti joms tiesiogiai pavestas vykdyti funkcijas.

Teismas pripažino negaliojančiomis dvi iš 4 prokuratūros ginčijamų sutarčių

Generalinė prokuratūra 2019 m. rudenį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 4 valstybinės žemės sklypo K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, pirkimo-pardavimo sutartis, pripažinti negaliojančiu išduotą statybos leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, dėl kurio vyko ginčas, bei įpareigoti nugriauti pradėtą statyti priestatą. Taip pat reikalauta valstybei grąžinti visą žemės sklypą, o atsakovams, fiziniams asmenims, priteisti už sklypus sumokėtas sumas.

Kaip praneša prokuratūra, tuomet bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinys iš dalies pagrįstas ir pripažino negaliojančiomis dvi iš 4 prokuratūros ginčijamų sutarčių, valstybei grąžino nurodytas žemės sklypo dalis – viso 8 a, priteisiant iš valstybės atsakovėms jų už žemės sklypo dalis sumokėtas sumas – 3451,64 Eur ir 4370,67 Eur. Teismas taip pat pripažino negaliojančia išduoto leidimo dalį, pagal kurią vyko 2-jų aukštų priestato su mansarda statybos. Atsakovė įpareigota per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti minėtąjį priestatą Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos lėšomis bei sutvarkyti statybvietę.

Dėl tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo buvo pateikti 4 apeliaciniai skundai. Jį teikė ir Generalinė prokuratūra.

Apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi skundus nusprendė, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas turi būti iš dalies pakeistas. Teismo sprendimu, praneša prokuratūra, iš viso naikinami trys NŽT įsakymai, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypo dalis buvo parduota fiziniams asmenims. Taip pat nuspręsta išduotą leidimą rekonstruoti statinį žemės sklype, esančiame K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, pripažinti negaliojančiu visa apimtimi. Pakeista buvo ir sprendimo dalis dėl priestato nugriovimo. Nurodyta, kad šiuos darbus lygiomis dalimis turi finansuoti atsakovė, kurios vardu išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ir NŽT. Teismas nusprendė, kad šiuo konkrečiu atveju ne tik valstybės institucijų veiksmai, bet ir pačios atsakovės aktyvūs veiksmai lėmė neteisėto statybos leidimo išdavimą ir statinio pastatymą, todėl neteisėtų statybų šalinimo darbų kaštai priskirtini taip pat ir šiai atsakovei.

Statinys tebestovi

Šiuo metu, kaip rašoma pranešime, praėjus daugiau nei metams nuo teismo sprendimo, minimas statinys tebestovi, o atsakingos institucijos, prokuratūros vertinimu, nesiima būtinų veiksmų.

Generalinės prokurorės manymu viešasis interesas negali būti apgintas, kai to reikalaujantis teismo sprendimas dėl valstybės bei visuomenės interesus privalančių atstovauti institucijų pasyvumo lieka realiai neįgyvendintas, tai žlugdo žmonių pasitikėjimą valstybe ir teisingumu.