Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatomas permainas, dalijasi Aplinkos ministerija, padės pasiekti atsinaujinančios energijos plėtra, inovatyvios technologijos, pramonės skaitmeninimas, nauji verslo modeliai. Didžiausias pramonės laukiantis iššūkis – iki 2045 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro, todėl Lietuva sparčiai vystys alternatyvias technologijas: tvarios biomasės, biometano, žaliojo vandenilio.

„Tikėtina, kad prie šių technologijų didžiosios pramonės sektorius pereis kur kas greičiau nei 2045 m., skatinamas žymiai augančios taršos leidimų kainos, dar turint omenyje, kad jau artimiausiu metu esame numatę valstybės paramą tvariems vietiniams ištekliams panaudoti“, – atkreipia dėmesį aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, cituojama pranešime.

Pramonei reikės užtikrinti antrinį žaliavų panaudojimą, o pačios žaliavos turės būti patvaresnės, neutralios klimatui. Klimato kaitos valdymo darbotvarkė taip pat skatins iš esmės keisti požiūrį į produktų dizainą, kurti patvaresnius, lengviau taisomus ir perdirbti tinkamus produktus, užtikrinant, kad būtų prieinamos ir atsarginės dalys. Tvariu būdu pagaminta buitinė technika bei įranga ilgiau tarnaus, skatins keisti vartojimo įpročius, neskubėti pirkti naujo daikto, o suremontuoti ar prikelti naujam gyvenimui seną.

Pagal Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, pramonės išmetamų šiltnamio dujų kiekis iki 2050 m. turės sumažėti 100 proc., palyginti su 2005 m.