2022 sausio 19 d. trečiadienis, 15:21
Reklama  |  facebook

Pasistatė saulės elektrinę, kuri kasmet papildomai generuos 36 tūkst. kilovatvalandžių arba beveik 6 tūkst. eurų

2021-12-23 07:59
Medžio apdirbimo įmonėje „ASAJA“ įrengtos 2 saulės elektrinės po 100 kW galios. Viena iš EST LT įrengtų elektrinių turi saulės sekimo sistemą, kuri per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių.
nuotrauka
UAB „ASAJA“ nuotr.


Minimos įmonės
LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra), VŠĮ
Asaja, UAB
EST LT, UAB
Marijampolės savivaldybėje įsikūrusi „ASAJA“ didina gamybą ir plečia produkcijos asortimentą, todėl didėja ir elektros energijos vartojimas. Siekdama sumažinti gamybos sąnaudas – medžio apdirbimas yra imli elektros energijai gamybos veikla – bei didinti produkcijos konkurencingumą, įmonė investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ženkliai sumažins energijos vartojimo sąnaudas ilguoju veiklos laikotarpiu. Įrengtos saulės elektrinės, kurių bendra galia – 200 kW, gamins apie 35,5% įmonės metinio energijos suvartojimo kiekio, arba 130553,78 kWh/metus iš elektrinės su saulės sekimo sistema ir 93000 kWh/metus iš stabilios sistemos elektrinės ant stogo. Žalioji energija sudarys 35,5% bendrame įmonės energijos sąnaudų balanse.

Reali nauda – ilguoju periodu

„ASAJOS“ gamykloje pastatytos 2 jėgainės po 100 kW. Viena iš jų įrengta ant stogo, kita – ant žemės.

EST LT saulės elektrinė

Nuotraukoje –
viena iš elektrinių
sumontuota ant stogo.

Ant stogo įrengta stabili elektrinė sumontuota su 445 vatų galios monokristaliniais moduliais, įtampos keitikliais ir optimizatoriais. Dėl optimizatorių elektrinė veikia efektyviau, nes šešėliai, krentantys ant vieno ar kito modulio, nebedaro neigiamos įtakos bendram energijos generavimui. Optimizatoriai, turintys įspūdingai ilgą garantinį 25 metų laikotarpį, taip pat leidžia stebėti kiekvieno modulio darbą, energijos generavimą, be to, matoma kiekviena įrangos dalis, jos veikimo efektyvumas.

Antroji jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės. Dėl savo specifikos ši 2 ašių sistema nuo ryto iki vakaro seka saulę, taip sudarydama sąlygas generuoti 1,36 karto arba 36 proc. daugiau elektros energijos.

Neretai jėgainių su saulės sekimo sistema atsisakoma dėl neva nepakankamo patikimumo ir per didelės kainos – investicijos neatsiperkančios. Kainos faktorius svarstomas labiausiai.

Viena saulės sekimo sistema kainuoja apie 1 400 eurų, ant jos galima sumontuoti 4–5 kilovatų galios jėgainę. „ASAJOJE“ sumontuotos 28 tokios sistemos su 3,6 kilovatų galios moduliais, taip generuojant 100 kilovatų galią.

„Skaičiai kalba patys: 100 kilovatų elektrinė su saulės sekimo sistema per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių. Kadangi garantijos laikotarpis yra 25 metai, tai iš viso per tą laiką elektrinė sugeneruoja 900 tūkst. papildomų kilovatvalandžių arba 144 tūkst. eurų papildomų pajamų, skaičiuojant šios dienos elektros kainomis“, – skaičiais kainos mitą paneigia Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT, įrengusios elektrines, rinkodaros vadovas. Trumpuoju laikotarpiu, jo žodžiais, investicijos gali atrodyti nemažos, bet ilguoju laikotarpiu atsiperka ir teikia ekonominį efektą, nes išgaunama iki 40 proc. daugiau energijos.

Patikimumą sustiprino papildomos funkcijos

Silpnąja elektrinės su saulės sekimo sistema vieta paprastai įvardijama apšvitos relė. EST LT išsprendė šią problemą: surado aukštus įmonės reikalavimus tenkinančius tiekėjus, vietoj apšvitos relės panaudojusius integruotą astronominį laikrodį, kuris lygiai vienodai veikia kasdien, o sistema bet kokiomis sąlygomis nuo ryto iki vakaro juda su saule.

EST LT saulės elektrinė su saulės sekimo sistema

Nuotraukoje –
jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės.

Dar viena baimė – stiprūs vėjai, kurie gali nuversti saulės elektrines. EST LT Marijampolės regione prieš porą metų pastatė panašias jėgaines su saulės sekimo sistemomis. Toje vietovėje buvo fiksuotas 33 m/s uraganinis vėjas, tačiau saulės jėgainėms jis nepadarė jokios žalos. „ASAJOJE“ įrengtos patobulintos, dar patikimesnės saulės elektrinės. Jose sumontuoti vėjo davikliai: vėjui pasiekus uraganinį greitį, elektrinė nusileidžia į horizontalią padėtį.

„ASAJAI“ suteikta internetinė prieiga prie saulės elektrinių veikimo monitoringo sistemos.

Baigiamą įgyvendinti projektą „AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas UAB „ASAJA“ projektą administruojantys Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) specialistai vertina teigiamai. 2021 m. gruodžio 8 d. vykdytos techninės patikros metu projekto pažeidimų ar trūkumų nenustatyta.

„ASAJA“: Nereikia bijoti naujovių

UAB „ASAJA“ saulės elektrinių statybos projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Marijampolės regione tokio tipo elektrinė yra pirmoji.

EST LT SAULĖS ELEKTRINĖ SU SAULĖS SEKIMO SISTEMANuotraukoje –
sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant mobilių sistemų,
sekančių saulės raidos kelią.

„Įmonėje įdiegėme daug naujovių, tad nutarėme surizikuoti ir šįkart – apsispręsti dėl 40 proc. daugiau energijos generuojančios elektrinės padėjo įmonė EST LT, – apie elektrinės su saulės sekimo sistema pasirinkimo motyvus sakė UAB „ASAJA“ komercijos direktorius Giedrius Malinauskas. – Puikūs rangovai, kokybiškas ir profesionalus jų darbas, patarimai. Manome, kad jų įrengtoms elektrinėms nereikės daug priežiūros. Nors bet kada galėsime kreiptis į EST LT.“

Užsakovai įsitikinę, kad naujovių baimintis neverta. Tam pritaria ir LVPA.

„Objekte sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant įmonės stogo, kita – ant mobilių sistemų, sekančių saulės raidos kelią, dar nėra dažna Lietuvoje. Suprantama, ji nepigus malonumas, reikalaujantis papildomų investicijų, todėl ES struktūrinių fondų parama padeda kompensuoti dalį projekto išlaidų. Europoje tokios sistemos jau ne naujovė, taip, jos padidina saulės jėgainių pajėgumus, tačiau ir jų priežiūra, ir sąnaudos yra ženkliai didesnės. Šis pavyzdys paskatins kitus šalies ūkio subjektus praktiškai įvertinti sistemos efektyvumą ir ekonomiškumą“, – tvirtina LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas.

Stiprėjant įtampai dėl tvarumo, verslas aktyviau renkasi žaliąją kryptį

Kaip pastebi LVPA specialistai, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu keitėsi bendras požiūris į žaliąją ekonomiką: pasaulyje stiprėjant nerimui dėl tvarios, ilgalaikės veiklos, augo ir verslo supratimas, kad investuoti į žaliuosius procesus, mažinti energijos vartojimo intensyvumą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą – perspektyvu. Alternatyvių energijos šaltinių vystytojai kuria sistemas, apimančias visą ciklą, tai ne tik saulės gaminama energija, kaip sako Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė, bet ir kitos alternatyvios energijos gamybos rūšys: vėjo jėgainės, šilumos siurblius naudojančios sistemos ir pan. Jau pradedamas taikyti išmanus elektros energijos paskirstymas vartotojams, diegiamos automobilių pakrovimo stotelės, geoterminio šildymo sistemos, šilumos ir elektros energijos saugyklos.

„Ateityje matome gaminant energiją sisteminiame daugiakomponentiniame modelyje – saulė-vėjas-oras-vanduo-žemė“, – teigia G. Kuncaitytė.

Kalbėdamas apie rangovų indėlį, spartinant saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, A. Vaidotas pastebi: dėl to, kad daugiau kasdieniniame gyvenime atsiranda paskleistų inovatyvių sprendimų, verslui lengviau pasirinkti.

„Ypatingas „saulininkų“ verslo dėmesys turėtų būti nukreiptas į pasaulines mokslo naujoves (patikėkite, jų yra), nesvarbu, ar tai užsakovas, ar rangovas. Galima paminėti, kad Lietuvos LEI mokslininkai kartu su užsienio investitoriais yra sukūrę unikalių produktų, padidinančių saulės elementų efektyvumą iki 20 proc. O rangovams norėtųsi palinkėti pamatyti ne tik Azijos, bet ir Lietuvoje gaminamus produktus. Jie nedaug brangesni, bet tikrai efektyvesni“, – teigia jis.

UAB „ASAJA“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-01-14 07:44
Pastaraisiais metais Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) leido sausumoje statyti 328 vėjo elektrines, kurių bendra galia sudaro 1,81 GW – tai yra viršija dabartinės Vyriausybės programoje užsibrėžtą tikslą iki 2025 m. įrengti iki 1,2 GW galios vėjo elektrinių.
nuotrauka
2022-01-10 08:02
Valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos, tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos ar centrai bei privatūs juridiniai asmenys aktyviai naudojosi galimybe gauti subsidiją atsinaujinantiems energijos ištekliams diegti. Gautos 48 paraiškos, prašoma paramos suma siekia beveik 2,5 mln. eurų...
nuotrauka
2022-01-07 12:51
Už „Rail Baltica” projekto Lietuvoje vykdymą atsakinga „LTG Infra” paskelbė dar vieną rangos darbų konkursą. Pastarojo nugalėtojas įrengs beveik 18 km ilgio naujo geležinkelio sankasą dvikeliui bei pastatys inžinerinius statinius Jonavos rajone, konkrečiai – atkarpoje tarp Žeimių ir Šėtos.
nuotrauka
2022-01-07 10:45
Dvejus metus, nuo 2020 m. sausio vykę tarptautinio dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Lenkiją GIPL statybos darbai užbaigti. Tai patvirtino 2021 m. gruodžio 31 d. gautas paskutinis GIPL projekto statybos užbaigimo aktas. Visas 165 km ilgio dujotiekis iki Lenkijos sienos užpildytas dujomis.
nuotrauka
2022-01-06 14:02
Energetikos ministerija praneša, kad jau pirmadienį, sausio 10 d., fiziniams asmenims vėl atveriama galimybė gauti finansavimą saulės elektrinių įsirengimui ar įsigijimui ir tapti gaminančiu vartotoju.
nuotrauka
2022-01-06 10:00
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiemet pajūryje, netoli Gargždų statys didžiausią Lietuvoje saulės parką, kurio galingumas sieks 13 megavatų (MW). Bendrovė šio parko statybai jau turi preliminarius leidimus, pradeda projektavimo darbus ir planuoja investuoti apie 8 mln. eurų.
nuotrauka
2022-01-03 10:17
Švenčių išvakarėse bendrovė „Kauno vandenys“ paskelbė apie Kauno senamiesčio, Vilniaus gatvės, požeminių tinklų rekonstrukcija pabaigą. Per 5 mėnesius rekonstruota 800 metrų vandentiekio tinklų, 600 m – buitinių nuotekų ir paklota 1,7 km naujų paviršinių lietaus nuotekų surinkimo tinklų. Seniausioje...
nuotrauka
2022-01-03 10:07
Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ aktyviai įgyvendina triukšmo mažinimo programą. Joje numatyti 9 projektai – po dvi triukšmą sugeriančias sienutes Šiauliuose ir Klaipėdoje, po vieną – Kretingoje, Mažeikiuose, Lentvaryje, Kaišiadoryse ir Radviliškyje.
nuotrauka
2022-01-03 10:02
Ruošiantis sostinės Vokiečių gatvės rekonstrukcijai 2021 m. buvo atlikti archeologiniai, dendrologiniai ir gamtiniai ekologiniai jos tyrimai. Pagal visų atliktų tyrimų rezultatus architektai renkasi gatvės pertvarkymo sprendinius.
nuotrauka
2021-12-31 09:03
Susisiekimo ministerija patvirtino optimalią alternatyvą, kur turėtų būti tiesiama nauja „Rail Balticos“ geležinkelio linija nuo Kauno iki Vilniaus. Po intensyvių diskusijų su Vilniaus, Kauno ir aplinkinių regionų gyventojais bei bendruomenėmis, taip pat atsižvelgus į europinei greitojo traukinio ge...
nuotrauka
2021-12-30 15:22
Tarptautinė investicinė VMG grupė per mažiau nei metus Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) įrengė 5000 saulės elektros modulių elektrinę, kuri sumontuota medienos drožlių plokštės gamykloje. Tai šiuo metu yra viena galingiausių šalyje saulės elektrinė, įrengta ant pastato stogo.
nuotrauka
2021-12-21 09:16
Norėdami užtikrinti maksimalų saugumą keliuose, kelininkai kasmet atlieka daugybę infrastruktūros patikrinimų, padedančių nustatyti įvairius defektus. Siekiant paversti šį procesą efektyvesniu ir tvaresniu, lietuvių startuolis „Thrust“ ir šalies technologijų bendrovė „Agmis“, kartu su šalies kelius ...
nuotrauka
2021-12-16 14:56
Nors „Žaliasis kursas“ kai kam vis dar atrodo tolima perspektyva, inovacijas kuriantys bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) specialistai teigia, kad tai jau yra realybė. Pavyzdžiui, hibridinė generacija, kuomet saulės ir vėjo jėgainės dirba suderintu režimu, ir gali pakeisti viena kitą ...
nuotrauka
2021-12-16 09:46
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė dvi sutartis su Vilniaus miesto savivaldybe. Bendrovei patikėti rytinės bei pietinės sostinės dalies gatvių remonto ir priežiūros darbai. Maksimali jų vertė sieks 20 mln. eurų be PVM.
nuotrauka
2021-12-15 06:58
Kitąmet Susisiekimo ministerija daugiausia dėmesio planuoja skirti strateginių geležinkelių ir kelių transporto jungčių plėtrai, žaliajai transporto transformacijai, skaitmenizacijai ir transporto inovacijoms skatinti. 2022 metais susisiekimo sektoriui numatoma apie 949 mln. eurų iš valstybės biudže...
nuotrauka
2021-12-08 13:51
„Eika“ įmonių grupė ir „Eternia Solar“ pasirašė susitarimą dėl 5 MW bendros galios saulės elektrinių parko statybos ir eksploatacinės priežiūros. Šiuo susitarimu „Eika“ užtikrintai kreipia veiklą tvarumo kryptimi – nuo 2023 m. ši elektrinė patenkins 85 proc. „Eika“ įmonių grupės dabartinio energijos...
nuotrauka
2021-12-08 12:10
Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinį bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentinės Europos sinchronine zona.
nuotrauka
2021-12-06 16:09
Nepatogūs ir nesaugūs dviračių takai, nutrūkstantys ties miestų ribomis, sunkiai dviračiais pasiekiami traukos centrai ar darbovietės – tik dalis dviratininkų problemų, kurios netrukus turėtų pasibaigti. Tą žada Susisiekimo ministerijos pristatytas Nacionalinis dviračių takų plėtros planas.
nuotrauka
2021-12-06 16:02
Greta kelio A1 Vilnius-Kaunas įrengta daugiau nei pusės kilometro Logistikos gatvės atkarpa leis sklandžiau ir saugiau privažiuoti prie krovimo sandėlių jūrinius konteinerius gabenančiam transportui.
nuotrauka
2021-12-06 15:27
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) rangovus kviečia dalyvauti rinkos konsultacijoje dėl vidurinio tilto per Nerį, vadinamo A. Meškinio tiltu, esančio šalia baigiamo statyti tilto (magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km) rekonstrav...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra