2022 rugpjūčio 20 d. šeštadienis, 4:56
Reklama  |  facebook

Pasistatė saulės elektrinę, kuri kasmet papildomai generuos 36 tūkst. kilovatvalandžių arba beveik 6 tūkst. eurų

2021-12-23 07:59
Medžio apdirbimo įmonėje „ASAJA“ įrengtos 2 saulės elektrinės po 100 kW galios. Viena iš EST LT įrengtų elektrinių turi saulės sekimo sistemą, kuri per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių.
nuotrauka
UAB „ASAJA“ nuotr.


Minimos įmonės
LVPA (Lietuvos verslo paramos agentūra), VŠĮ
Asaja, UAB
EST LT, UAB
Marijampolės savivaldybėje įsikūrusi „ASAJA“ didina gamybą ir plečia produkcijos asortimentą, todėl didėja ir elektros energijos vartojimas. Siekdama sumažinti gamybos sąnaudas – medžio apdirbimas yra imli elektros energijai gamybos veikla – bei didinti produkcijos konkurencingumą, įmonė investavo į atsinaujinančius energijos išteklius, kurie ženkliai sumažins energijos vartojimo sąnaudas ilguoju veiklos laikotarpiu. Įrengtos saulės elektrinės, kurių bendra galia – 200 kW, gamins apie 35,5% įmonės metinio energijos suvartojimo kiekio, arba 130553,78 kWh/metus iš elektrinės su saulės sekimo sistema ir 93000 kWh/metus iš stabilios sistemos elektrinės ant stogo. Žalioji energija sudarys 35,5% bendrame įmonės energijos sąnaudų balanse.

Reali nauda – ilguoju periodu

„ASAJOS“ gamykloje pastatytos 2 jėgainės po 100 kW. Viena iš jų įrengta ant stogo, kita – ant žemės.

EST LT saulės elektrinė

Nuotraukoje –
viena iš elektrinių
sumontuota ant stogo.

Ant stogo įrengta stabili elektrinė sumontuota su 445 vatų galios monokristaliniais moduliais, įtampos keitikliais ir optimizatoriais. Dėl optimizatorių elektrinė veikia efektyviau, nes šešėliai, krentantys ant vieno ar kito modulio, nebedaro neigiamos įtakos bendram energijos generavimui. Optimizatoriai, turintys įspūdingai ilgą garantinį 25 metų laikotarpį, taip pat leidžia stebėti kiekvieno modulio darbą, energijos generavimą, be to, matoma kiekviena įrangos dalis, jos veikimo efektyvumas.

Antroji jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės. Dėl savo specifikos ši 2 ašių sistema nuo ryto iki vakaro seka saulę, taip sudarydama sąlygas generuoti 1,36 karto arba 36 proc. daugiau elektros energijos.

Neretai jėgainių su saulės sekimo sistema atsisakoma dėl neva nepakankamo patikimumo ir per didelės kainos – investicijos neatsiperkančios. Kainos faktorius svarstomas labiausiai.

Viena saulės sekimo sistema kainuoja apie 1 400 eurų, ant jos galima sumontuoti 4–5 kilovatų galios jėgainę. „ASAJOJE“ sumontuotos 28 tokios sistemos su 3,6 kilovatų galios moduliais, taip generuojant 100 kilovatų galią.

„Skaičiai kalba patys: 100 kilovatų elektrinė su saulės sekimo sistema per metus papildomai sugeneruoja 36 tūkst. kilovatvalandžių. Kadangi garantijos laikotarpis yra 25 metai, tai iš viso per tą laiką elektrinė sugeneruoja 900 tūkst. papildomų kilovatvalandžių arba 144 tūkst. eurų papildomų pajamų, skaičiuojant šios dienos elektros kainomis“, – skaičiais kainos mitą paneigia Nerijus Paklonskas, įmonės EST LT, įrengusios elektrines, rinkodaros vadovas. Trumpuoju laikotarpiu, jo žodžiais, investicijos gali atrodyti nemažos, bet ilguoju laikotarpiu atsiperka ir teikia ekonominį efektą, nes išgaunama iki 40 proc. daugiau energijos.

Patikimumą sustiprino papildomos funkcijos

Silpnąja elektrinės su saulės sekimo sistema vieta paprastai įvardijama apšvitos relė. EST LT išsprendė šią problemą: surado aukštus įmonės reikalavimus tenkinančius tiekėjus, vietoj apšvitos relės panaudojusius integruotą astronominį laikrodį, kuris lygiai vienodai veikia kasdien, o sistema bet kokiomis sąlygomis nuo ryto iki vakaro juda su saule.

EST LT saulės elektrinė su saulės sekimo sistema

Nuotraukoje –
jėgainė, turinti saulės sekimo sistemą, įrengta ant žemės.

Dar viena baimė – stiprūs vėjai, kurie gali nuversti saulės elektrines. EST LT Marijampolės regione prieš porą metų pastatė panašias jėgaines su saulės sekimo sistemomis. Toje vietovėje buvo fiksuotas 33 m/s uraganinis vėjas, tačiau saulės jėgainėms jis nepadarė jokios žalos. „ASAJOJE“ įrengtos patobulintos, dar patikimesnės saulės elektrinės. Jose sumontuoti vėjo davikliai: vėjui pasiekus uraganinį greitį, elektrinė nusileidžia į horizontalią padėtį.

„ASAJAI“ suteikta internetinė prieiga prie saulės elektrinių veikimo monitoringo sistemos.

Baigiamą įgyvendinti projektą „AEI naudojančių energijos gamybos pajėgumų įrengimas UAB „ASAJA“ projektą administruojantys Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) specialistai vertina teigiamai. 2021 m. gruodžio 8 d. vykdytos techninės patikros metu projekto pažeidimų ar trūkumų nenustatyta.

„ASAJA“: Nereikia bijoti naujovių

UAB „ASAJA“ saulės elektrinių statybos projektas iš dalies finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Marijampolės regione tokio tipo elektrinė yra pirmoji.

EST LT SAULĖS ELEKTRINĖ SU SAULĖS SEKIMO SISTEMANuotraukoje –
sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant mobilių sistemų,
sekančių saulės raidos kelią.

„Įmonėje įdiegėme daug naujovių, tad nutarėme surizikuoti ir šįkart – apsispręsti dėl 40 proc. daugiau energijos generuojančios elektrinės padėjo įmonė EST LT, – apie elektrinės su saulės sekimo sistema pasirinkimo motyvus sakė UAB „ASAJA“ komercijos direktorius Giedrius Malinauskas. – Puikūs rangovai, kokybiškas ir profesionalus jų darbas, patarimai. Manome, kad jų įrengtoms elektrinėms nereikės daug priežiūros. Nors bet kada galėsime kreiptis į EST LT.“

Užsakovai įsitikinę, kad naujovių baimintis neverta. Tam pritaria ir LVPA.

„Objekte sumontuota mišri saulės elektrinės sistema, kurioje dalis reflektorių sumontuota ant įmonės stogo, kita – ant mobilių sistemų, sekančių saulės raidos kelią, dar nėra dažna Lietuvoje. Suprantama, ji nepigus malonumas, reikalaujantis papildomų investicijų, todėl ES struktūrinių fondų parama padeda kompensuoti dalį projekto išlaidų. Europoje tokios sistemos jau ne naujovė, taip, jos padidina saulės jėgainių pajėgumus, tačiau ir jų priežiūra, ir sąnaudos yra ženkliai didesnės. Šis pavyzdys paskatins kitus šalies ūkio subjektus praktiškai įvertinti sistemos efektyvumą ir ekonomiškumą“, – tvirtina LVPA Projektų rizikos prevencijos centro vadovas Algirdas Vaidotas.

Stiprėjant įtampai dėl tvarumo, verslas aktyviau renkasi žaliąją kryptį

Kaip pastebi LVPA specialistai, 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu keitėsi bendras požiūris į žaliąją ekonomiką: pasaulyje stiprėjant nerimui dėl tvarios, ilgalaikės veiklos, augo ir verslo supratimas, kad investuoti į žaliuosius procesus, mažinti energijos vartojimo intensyvumą, didinant atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir vartojimą – perspektyvu. Alternatyvių energijos šaltinių vystytojai kuria sistemas, apimančias visą ciklą, tai ne tik saulės gaminama energija, kaip sako Verslo skatinimo projektų skyriaus vedėja Gintarė Kuncaitytė, bet ir kitos alternatyvios energijos gamybos rūšys: vėjo jėgainės, šilumos siurblius naudojančios sistemos ir pan. Jau pradedamas taikyti išmanus elektros energijos paskirstymas vartotojams, diegiamos automobilių pakrovimo stotelės, geoterminio šildymo sistemos, šilumos ir elektros energijos saugyklos.

„Ateityje matome gaminant energiją sisteminiame daugiakomponentiniame modelyje – saulė-vėjas-oras-vanduo-žemė“, – teigia G. Kuncaitytė.

Kalbėdamas apie rangovų indėlį, spartinant saulės energetikos plėtrą Lietuvoje, A. Vaidotas pastebi: dėl to, kad daugiau kasdieniniame gyvenime atsiranda paskleistų inovatyvių sprendimų, verslui lengviau pasirinkti.

„Ypatingas „saulininkų“ verslo dėmesys turėtų būti nukreiptas į pasaulines mokslo naujoves (patikėkite, jų yra), nesvarbu, ar tai užsakovas, ar rangovas. Galima paminėti, kad Lietuvos LEI mokslininkai kartu su užsienio investitoriais yra sukūrę unikalių produktų, padidinančių saulės elementų efektyvumą iki 20 proc. O rangovams norėtųsi palinkėti pamatyti ne tik Azijos, bet ir Lietuvoje gaminamus produktus. Jie nedaug brangesni, bet tikrai efektyvesni“, – teigia jis.

UAB „ASAJA“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-19 11:21
Šiauliuose įgyvendinamas seniai lauktas projektas – tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, pagerins verslo plėtros sąlygas ir leis sumažinti transporto spūstis mieste. Tai valstybei svarbus vietinės reikšmės kelių projektas, iš dalies finansuojamas ...
nuotrauka
2022-08-17 15:57
Netolimoje ateityje Klaipėdą ir Nidą galėtų sujungti naujas keleivinis maršrutas – elektra varomo katerio linija. Ieškoti galimybių įsigyti elektrinį katerį įmonei „Smiltynės perkėla“ pasiūlyta Neringos savivaldybės tarybos posėdyje su Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijo...
nuotrauka
2022-08-17 14:11
Lietuvos ir Latvijos pasienyje planuojamas statyti vėjo elektrinių parkas domina ir Latvijos institucijas bei visuomenę. Antradienį, rugpjūčio 16 d., vykusių tarpvalstybinių konsultacijų metu aptartas planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikis aplinkai.
nuotrauka
2022-08-17 09:32
Kelių dangos kokybė neabejotinai turi didelės įtakos automobilių eismo saugumui, ekonomiškumui ir tvarumui. Tačiau kokiais būdais užtikrinamos reikiamos kelio dangos savybės ir kokių naujovių esama šioje srityje?
nuotrauka
2022-08-16 07:24
Panevėžyje įsibėgėjo regiono susisiekimui svarbios infrastruktūros rekonstravimo darbai – iki rugsėjo pradžios numatoma įrengti tranzitiniam eismui svarbią žiedinę sankryžą ties Senamiesčio, S. Kerbedžio ir Tinklų g. sankirta, o iki metų pabaigos – rekonstruoti Smėlynės g. dalį, kuri miesto teritori...
nuotrauka
2022-08-16 07:17
Keturioms Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui finansuoti. Finansavimas skirtas Kauno rajono, Šiaulių miesto, Kėdainių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėms...
nuotrauka
2022-08-12 11:32
Nuo Nemenčinės plento iki Plytinės gatvės besitęsianti keturių eismo juostų gatvė sostinėje iki spalio vidurio įgaus naują vaizdą – taps humaniškesnė, patogesnė pėstiesiems ir žalesnė.
nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra