Karščio pavojai dažniausiai siejami su darbu lauke, tačiau ne mažiau karštis pavojingas ir dirbantiems uždarose patalpose. Kaip skelbia VDI, darbo vietos komfortinė oro temperatūra vasaros metu, dirbant vidutinio sunkumo darbus yra 21-23 laipsniai C (leidžiama 18-27 laipsniai C); dirbant biure, kai darbas reikalauja nedidelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant, darbo patalpų oro komfortinė temperatūra yra 22-24 laipsniai C (leidžiama 21-28 laipsniai C).

Uždaros patalpos turėtų būti tinkamai kondicionuojamos, vėdinamos. Perteklinei šilumai darbo vietose pašalinti taikomas natūralus (per stoglangius, langus) patalpų vėdinimas, taip pat naudojamos patalpose įrengtos vėdinimo sistemos. Patalpų mikroklimatą sukuria jų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis. Visus šiuos parametrus galima reguliuoti oro kondicionieriais. Oro kondicionieriai turėtų būti įrengti atokiau nuo patalpoje dirbančių žmonių ir sureguliuoti taip, kad oro srovė nebūtų pučiama tiesiai į juos. Temperatūros skirtumas sėdint po vėsaus oro srove ir išėjus karštą vasaros dieną į lauką būna labai didelis, o staigūs temperatūrų skirtumai neigiamai veikia organizmą. Todėl rekomenduojamas temperatūros skirtumas turėtų būti ne didesnis kaip 6-8 laipsniai C. Netinkamai išvalyti kondicionieriaus filtrai yra gera terpė įvairiems mikroorganizmas ir grybeliams, kurie sukelia ligas, alergines reakcijas.

Dirbant karštoje, nekondicionuojamoje aplinkoje kyla raumenų mėšlungio, perkaitimo arba šilumos smūgio pavojus. Karščiui jautresni yra 65 metų amžiaus ir vyresni darbuotojai, taip pat darbuotojai, turintys antsvorį, padidėjusį kraujospūdį, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, vartojantys vaistus.

• Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo perkaitimo, primena VDI, darbdavys turi suteikti specialias pertraukas, kurių metu būtų galima palikti darbo vietą ir pereiti į vėsesnes patalpas. Specialios pertraukos darbuotojams turi būti suteikiamos tokios trukmės ir tokiu dažnumu, kad veiksmingai padėtų išsaugoti darbuotojų sveikatą ir darbingumą.

Darbo vietose taip pat reikia atsižvelgti ir organizmo poreikį karštą vasaros dieną gauti daugiau skysčių.

Ypatingą dėmesį darbdaviai turėtų atkreipti į darbuotojus, dirbančius atvirame ore. Dirbantys po tiesioginiais saulės spinduliais gali patirti saulės smūgį, ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti odą ir akis, dirbant karštyje, dėl organizmo patiriamo šiluminio streso, padidėja traumų tikimybė.

Patariama stengtis organizuoti darbą taip, kad darbuotojams kuo mažiau tektų dirbti karštyje ir saulės atokaitoje, aprūpinti darbuotojus, dirbančius karštyje, lengvais, šviesiais, natūralaus pluošto rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą, stebėti, kad jie dėvėtų galvos apdangalą. Rekomenduojama suteikti papildomas pertraukėles, kurių metu būtu galima pailsėti ir atsivėsinti, aprūpinti vėsiu geriamuoju vandeniu. Darbuotojai turi būti informuoti apie žalingą šilumos ir saulės poveikį bei pirmosios pagalbos priemones, primena VDI.