Nuo stirnų iki katinų

70 metrų ilgio ir beveik 36 metrų pločio žaliasis tiltas gyvūnų migracijai įrengtas 77 kelio A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai kilometre, virš aštuonių eismo juostų kelio (įskaitant jungiamuosius kelius abiejose pusėse), kur leistinas transporto priemonių greitis siekia 130 km/val.

Šių metų kovą šiame žaliajame tilte buvo sumontuota vaizdo stebėjimo kamera, kuri per trumpą laiką jau spėjo užfiksuoti nemažai tiek laukinių, tiek naminių gyvūnų.

Per kelias pavasario savaites vaizdo stebėjimo kamera kelis kartus įamžino per tiltą šmirinėjančią lapę bei straksinčius pilkuosius kiškius, sykį čia užfiksuota vaikštinėjanti stirna, kartas nuo karto pro kamerą pratipena katinas.

AB „Via Lietuva“ Infrastruktūros priežiūros skyriaus vadovas Modestas Lukošiūnas akcentavo, kad dažniausiai vaizdo stebėjimo kameros keliuose įrengiamos stebėti automobilių eismą ar kelių oro sąlygas, tačiau ši vaizdo stebėjimo kamera įrengta stebėti gyvūnų eismą jiems įrengtame žaliajame tilte.

„Pati kamera stebi tilto viršų ir fiksuoja čia praeinančius laukinius gyvūnus. Iš šios medžiagos bus galima vertinti, ar gyvūnams patinka toks statinys, kokie konkrečiai gyvūnai juo naudojasi, ar reikalinga daryti kokius nors pakeitimus ir pan.“, – kalbėjo pranešime cituojamas M. Lukošiūnas.

Savo ruožtu AB „Via Lietuva“ Planavimo ir projektavimo priežiūros skyriaus projektų vadovė Jolanta Nemaniūtė-Gužienė pridūrė, jog žaliuoju tiltu naudosis ne tik pilkieji kiškiai ar rudosios lapės, bet taip pat ir taurieji elniai bei briedžiai, nors per kelią pastarieji migruoja rečiau, paprastai tik sezoninių migracijų metu, kai įveikia didelius atstumus.

Lūšis.

Selemono Paltanavičiaus nuotr.

 

„Žaliasis tiltas bus naudingas ne tik jau minėtiems gyvūnams, bet ir kitiems, rečiau šiose apylinkėse aptinkamiems, žinduoliams, pavyzdžiui, barsukams, lūšims, pilkiesiems vilkams ir kitiems gyvūnams. Juo labiau, kad tiltas tarnaus daugelį metų“, – pabrėžė pranešime cituojama J. Nemaniūtė-Gužienė.

Pasak specialistės, laukiniai gyvūnai keliuose gali atsirasti ištisus metus, tačiau vėlyvą pavasarį ir rudenį jų migracija yra aktyviausia.

„Pavasarį migruoja daugelis gyvūnų rūšių. Šiuo metų laiku grįžta iš žiemojimo vietų, keliauja ieškoti poros, ieško maitinimosi vietų, geresnės vietos jaunikliams vesti, jauni gyvūnai atsiskiria nuo suaugusių. Migruoja ne tik stambūs žvėrys, bet ir vidutiniai, smulkūs.

Gyvūnai keliuose dažniausiai pasirodo prietemoje ir naktį, 17-23 valandomis, taip pat anksti ryte. Briedžiai į kelius dažniausiai išeina gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais, stirnos – gegužės ir lapkričio mėnesiais, šernai – nuo rugsėjo iki gruodžio. Taigi kanopiniai gyvūnai į kelius išeina tada, kai tamsu. Stirnos, šernai ir taurieji elniai neretai keliuose pasirodo bandomis, o ne po vieną“, – paaiškino J. Nemaniūtė-Gužienė.

Saugo gyvūnus ir mažina eismo įvykių skaičių

Žalieji tiltai gyvūnams yra viena moderniausių ir geriausias praktikas atitinkančių eismo saugos ir aplinkosauginių sprendimų Europoje. Iki tokio tipo tilto įrengimo automagistralės „Via Baltica“ ruože nuo 57 iki 97 km įvykdavo nemažai automobilių susidūrimų su briedžiais, stirnomis, šernais, zuikiais, barsukais, karvėmis, šunimis bei kitais gyvūnais, dėl to buvo būtina aptverti kelią tinkline tvora, įrengti perėją.

Žalieji viadukai ir tiltai

padeda ir miesto gyvūnijai.

Bredos (Nyderlandai)

savivaldybės nuotr.

 

Įrengiant pirmąjį Lietuvoje žaliąjį tiltą, kurie Olandijoje, Lenkijoje bei Vokietijoje jau yra įprasti, buvo siekiama, kad būtų išlaikytas laukinės gamtos pojūtis: formuoti įvairių rūšių ir formų medžių bei krūmų masyvai. Gyvūnams skirtu žaliuoju tiltu negali važiuoti joks transportas, todėl tilto galuose yra sukrauta įvairių dydžių akmenų juosta, kurios tarpai – ne didesni nei 1 m pločio.

Žaliasis tiltas gyvūnams yra itin vertinga kelio kraštovaizdžio ir kaimiško kraštovaizdžio jungtis, išsaugosianti gyvūnų migraciją, formuojanti žaliąją jungtį ir mažinanti sąskaidą tarp keliu atskirtų teritorijų.

„Šiandienos kelių infrastruktūros sprendimai formuoja rytojaus aplinką, todėl plėtra turi vykti atsakingai: moderni kelių infrastruktūra turi atitikti ne tik aukščiausius technologinius standartus, bet ir darniai įsilieti į natūralią aplinką, padėti išsaugoti laukinius gyvūnus ir mažinti eismo įvykių skaičių. Tokie sprendimai, kaip žaliasis tiltas „Via Baltica“ magistralėje, yra mūsų įsipareigojimas kurti saugesnę aplinką tiek žmonėms, tiek gamtai“, – sako pranešime cituojamas susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Tilto šonuose iš abiejų pusių formuojamas 6 metrų pločio krūmų masyvas, kuris vizualiai užstos akustinę sienutę ir atrodo natūraliai, suteikia prieglobstį migruojantiems mažiesiems gyvūnams bei mažina transporto keliamą triukšmą. Krūmų masyvui parinktos vietinės ir gerai prisitaikiusios, sausrą atlaikančios želdinių rūšys: vienapiestė gudobelė, europinis ožekšnis, žemaūgiai (iki 2 m) krūmai – raudonoji sedula, paprastasis putinas, kalninis serbentas, paprastasis sausmedis, paprastasis kadagys.

Ant tilto ir jo prieigose užsėtas specialiai parinktas laukinės pievos mišinys. Taip pat iš statybų metu sklypo teritorijoje pašalintų želdinių suverstos šakų, kelmų krūvos, skirtos mažesnių žvėrelių prieglobsčiui. Tilto galuose suformuotos apie 30 cm gylio daubos lietaus vandeniui surinkti ir laikinai teikti geriamą vandenį migruojantiems gyvūnams. Duobė pasipildo tik lietaus vandeniu, ir paliekama išdžiūti sausrų metu.

Tuo metu centrinė 23 metrų pločio juosta skirta stambiesiems žvėrims, todėl ji palikta atvira – stambesni kanopiniai žvėrys jaučiasi saugiau kirsdami atvirą vietovę, kai matomumas yra didesnis.

Stirnos.

Viktorijos Kvedaraitės nuotr.

Vilniaus universiteto mokslininkai vykdys stebėjimus

Automobilių susidūrimų su gyvūnais tema iki šiol išlieka aktualia ekologijos, eismo saugumo bei gyvūnų gerovės kontekste. Europoje vertinant gyvūnų rūšis, kurios kelia didžiausią grėsmę eismo saugumui, pirmiausia įvardijami stambieji kanopiniai gyvūnai: briedžiai, elniai, stirnos ir šernai.

Siekiant sumažinti riziką susidurti su laukiniu gyvūnu, pasaulyje diegiamos efektyvios prevencinės priemonės. Žalieji tiltai – efektyvus sprendimas tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jie padeda sumažinti automobilių susidūrimų su gyvūnais skaičių, užtikrina laukinių gyvūnų migraciją, prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir užtikrina genų srautus tarp populiacijų.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto Ekologijos ir aplinkotyros centro mokslininkai kartu su doktorante Lina Galinskaite vykdys ilgalaikius žaliojo tilto stebėjimus magistraliniame A5 kelyje. Naudojant žvėrių stebėjimo kamerą bus renkami duomenys apie gyvūnų rūšis, kurios naudojasi žaliuoju tiltu, taip pat bus vertinamas ir užfiksuotas laukinių gyvūnų aktyvumas.

Tikimasi, kad vykdant ilgalaikius stebėjimus šis tyrimas ne tik prisidės prie atsakymų į taikomuosius mokslinius klausimus, bet ir atvers naujas galimybes prevencinių priemonių, skirtų saugiai gyvūnų migracijai Lietuvoje tyrimams.

Dar vienas žaliasis tiltas iki šių metų pabaigos bus įrengtas ilgiausioje šiuo metu rekonstruojamoje nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos kelio atkarpoje. Kaip sakė J. Nemaniūtė-Gužienė, jis turės kiek kitokią konstrukciją, bus platesnis, kadangi jame bus įrengtas ir pasienio rokadinis kelias.