Išmanios energetikos link

Šis projektas – dar vienas žingsnis į išmanesnį valstybės pastatų energijos valdymą. Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad šis sprendimas padės dar racionaliau panaudoti saulės elektrinių pagamintą elektros energiją.

„Turime aiškią kryptį – valstybės pastatai turi tapti energetiškai išmanesni ir labiau savarankiški. Kaupikliai leis mums efektyviau naudoti jau turimus atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti išlaidas elektros persiuntimui bei jos vartojimui piko metu“, – teigia pranešime cituojamas Turto banko generalinis direktorius.

Gintaras Makšimas.

Turto banko nuotr.

Kaupikliai leis energiją, pagamintą saulės elektrinėse, pirmiausia panaudoti pastato reikmėms – pirmiau kaupti, o tik vėliau perteklinę energiją atiduoti į tinklą. Taip bus taupomi persiuntimo kaštai „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) tinkle, o pastatuose atsiras papildoma infrastruktūra atsarginiam energijos tiekimui.

Be to, kaupikliai padės išlyginti elektros vartojimo pikus, mažins apkrovas ir leis lanksčiau reaguoti į rinkos kainų svyravimus – kaupiant energiją, kai ji pigesnė, ir panaudojant, kai brangesnė. Tai ypač aktualu ruošiantis galimiems energetikos reguliavimo pokyčiams, tokiems kaip dinaminiai tarifai ar išmanieji tinklai, leidžiantys pastatams veikti autonomiškai.

Apčiuopiama saulės nauda

Nors pastaroji vasara nedžiugino saulės gausa, tačiau Turto banko saulės elektrinės toliau užtikrino solidžią gamybą ir naudą. Per devynis šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų.

Turto banko nuotr.

„Šie rezultatai rodo, kad investicijos į atsinaujinančią energetiką jau duoda apčiuopiamą naudą tiek finansiniu, tiek aplinkosauginiu požiūriu. Kaupiklių integracija taps logišku šios pažangos tęsiniu – leis dar geriau išnaudoti gaminamą žaliąją energiją ir stiprinti valstybės pastatų energetinį savarankiškumą“, – pabrėžia G. Makšimas.

Pagal planą, kaupikliai bus įrengti penkiuose skirtinguose pastatuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Marijampolėje. Bendra projekto vertė sieks beveik 140 tūkst. eurų. Planuojama, kad kaupikliai galėtų funkcionuoti jau prieš 2026 m. vasarą. Skaičiuojama, kad investicija atsipirks per 5 metus.