Civilinė gynyba tampa sistemos pagrindu

Vienas svarbiausių pokyčių – civilinės gynybos sąvokos įteisinimas Lietuvos teisėkūroje. Tai reiškia esminį požiūrio pokytį: nuo reagavimo į pavojus pereinama prie nuoseklaus ir iš anksto planuojamo pasirengimo. Civilinė gynyba apima gyventojų apsaugą tiek taikos, tiek karo metu, integruojant pasirengimą karinėms ir hibridinėms grėsmėms į visą civilinės saugos sistemą. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavas Kondratovičius, besikeičianti saugumo aplinka reikalauja lankstesnių, efektyvesnių sprendimų, kurie būtų orientuoti į realias ir sunkiai prognozuojamas grėsmes.

Atsparumas kuriamas dar planavimo stadijoje

Įstatymo pakeitimai remiasi vadinamuoju „security-by-design“ principu, kuris vis plačiau taikomas Europos Sąjungos strateginiuose dokumentuose. Jo esmė – saugumas integruojamas į visus sprendimus dar jų kūrimo pradžioje, o ne reaguojama tik į jau įvykusias krizes. Tai keičia požiūrį į infrastruktūros projektavimą, viešosios politikos formavimą ir rizikų valdymą. Atsparumas tampa ne papildoma funkcija, o neatsiejama kiekvienos sistemos dalimi, leidžiančia užtikrinti gyvybiškai svarbių funkcijų tęstinumą net ir ekstremaliomis sąlygomis.

Stiprinamas institucijų bendradarbiavimas

Didelis dėmesys skiriamas skirtingų sektorių sąveikai. Ministerijose veiksiantys parengties pareigūnai atliks jungiamąjį vaidmenį tarp viešojo sektoriaus, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir mokslo institucijų. Toks modelis leis nuosekliau vertinti galimas rizikas, efektyviau planuoti išteklius ir užtikrinti greitesnį reagavimą krizių metu. Taip pat numatoma kurti jungtines reagavimo komandas ir civilinės saugos pagalbos punktus, kurie padės operatyviai reaguoti į įvairaus pobūdžio incidentus – nuo kibernetinių atakų iki gamtinių ar technologinių nelaimių.

Daugiau aiškumo gyventojų apsaugai

Įstatymo pakeitimai numato konkrečius sprendimus, kurie tiesiogiai palies gyventojus. Bus stiprinamas priedangų tinklas, įvedami skirtingi jų lygiai ir aiškiai apibrėžiamas jų naudojimas. Priedangos bus suvokiamos kaip visiems prieinamos apsaugos vietos, skirtos pasislėpti oro pavojaus ar karinės grėsmės atveju. Taip pat aiškiai reglamentuojamas evakuacijos procesas – nustatomos atsakomybės, apimtys ir grįžimo tvarka. Stiprinamas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas vaidmuo, kuris taps dar svarbesniu krizių valdymo ir civilinės saugos kompetencijų centru.

Didesnis savivaldybių vaidmuo

Svarbi reformos dalis – didesni įgaliojimai savivaldybėms. Jos galės aktyviau plėtoti priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių tinklą bei modernizuoti gyventojų perspėjimo sistemas, įskaitant sirenas. Rengiant įstatymo pakeitimus buvo atsižvelgta į savivaldybių praktinę patirtį, todėl tikimasi, kad sprendimai bus lengviau įgyvendinami vietos lygmeniu ir geriau atlieps realius poreikius.

Įsigaliojimas numatytas 2027 metais

Įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Lietuvos Respublikos Seimas. Planuojama, kad jie įsigalios 2027 m. sausio 1 d. Šie pokyčiai žymi kryptingą perėjimą prie modernesnės, integruotos ir atsparios krizių valdymo sistemos, kurioje gyventojų saugumas tampa vienu svarbiausių valstybės prioritetų.