2025 m. liepos 12 d. šeštadienis, 12:08:59
Reklama  |  facebook

Populiariausi mitai apie daugiabučius: kiek juose tiesos?

2021-11-12 10:13
Kaip rodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys, daugiabučiams tenka 45 proc. viso šalyje registruoto gyvenamojo būsto ploto. Tačiau didelė dalis butų, kuriuose gyvena lietuviai, yra pastatyti dar prieš kelis dešimtmečius, vadovaujantis visai kitais standartais nei šiandien.
nuotrauka
YIT LIETUVA nuotr.


Minimos įmonės
YIT Lietuva, UAB
Tai turi įtakos ir kai kuriems paplitusiems, tačiau šiandien dažnai neteisingiems, įsitikinimams apie daugiabučius. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas Gytis Jakučionis sako, kad šie įsitikinimai su šiandien statomais gyvenamais namais turi mažai ką bendro.

Norint jaustis saugiai, grotų ant langų nebereikia

Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais. Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs – įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas G. Jakučionis sako, kad tokių drastiškų ir estetiniu požiūriu ne pačių patraukliausių sprendimų naujuose moderniuose daugiabučiuose nebereikia, nes apie saugumą galvojama dar projektuojant namą.

„Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi. Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai – tai užtikrina elektroniniai užraktai. Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu. Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai, jie dažnai yra įstiklinami“, – įmonės pranešime cituojamas G. Jakučionis.

Eksperto teigimu, butai pirmame aukšte gyventojams taip pat dar neretai asocijuojasi su vaizdu į automobilių prigrūstą stovėjimo aikštelę ir nutrintą suoliuką prie laiptinės durų. Visgi naujų daugiabučių aplinkai skiriamas išties didelis dėmesys, todėl jų vidiniai kiemai formuojami išskirtinai namo gyventojų poreikiams – juose pasirūpinama šiuolaikiškais apželdinimo sprendimais, įdomiomis ir vaikus lavinančiomis žaidimų aikštelėmis, kitomis rekreacijos erdvėmis. Dėl to ir vaizdas pro butų langus akių paprastai nebado.

Sąskaitos už šildymą kandžiojasi ne visada

Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta. G. Jakučionio teigimu, dėl šio paplitusio mito taip pat yra „kalti“ seni daugiabučiai, kurie statyti neužtikrinant tinkamų šilumos izoliacinių savybių.

yit lietuva

YIT LIETUVA nuotr. 

„Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės. Šilumos izoliacijos standartai ir energijos sunaudojimo rodikliai tokiuose daugiabučiuose gali būti net kelis kartus žemesni nei šiuolaikinių daugiabučių.

Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą. Užtenka palyginti A ir B energinio naudingumo klasės pastatų energijos suvartojimo efektyvumą, kuris skiriasi maždaug du kartus – be abejo, A klasės naudai“, – sako „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovas.

Įmonės pranešime pažymima, kad senuose daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose to išvengiama įrengiant patikimą šilumos izoliaciją, kuri užtikrina, kad žiemą bute būtų šilta, nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte jis yra.

„Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo. Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose, viršutinių aukštų butuose neįprastai šilčiau gali būti tik tada, kai į vidų patenka daugiau tiesioginės saulės šviesos“, – sako G. Jakučionis.

Anot jo, sienų ir grindų šilumos izoliacijai šiandien naudojamos efektyvios termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, polistireniniai ir poliuretaniniai putplasčiai bei kt., kurių poreikis ir kiekis įvertinamas projektavimo metu. Tuo metu stogams, kaip ir anksčiau, dažniausiai naudojamos skystos teptinės ir ruloninės bitumo pagrindo hidroizoliacijos, tačiau dėl pažangesnių technologijų taikymo, šiandien jos yra gerokai kokybiškesnės ir ilgaamžiškesnės. Stogo izoliacijai šiandien taip pat naudojamos šilumą atspindinčios baltos spalvos PVC dangos.

Problemos dėl drėgmės – išvengiamos

G. Jakučionio teigimu, viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo. Visgi kokybiškai įrengtame daugiabutyje tokių problemų iškilti neturėtų.

„Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla. Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais. Net jei tam tikrų stogo defektų ir atsiranda, juos efektyviai pašalina garantinės tarnybos“, – cituojamas G. Jakučionis.

Jo teigimu, pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti užtikrinama 18–22 laipsnių temperatūra ir 35–60 proc. santykinė oro drėgmė. Vasarą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių ir nepakilti aukščiau 28 laipsnių, o santykinė oro drėgmė turėtų laikytis 35–65 proc. ribose. Tiesa, vadovas pažymi, kad šiandien butuose įrengiami sprendimai – reguliuojamas šildymas su individualia apskaita, pažangios oro kondicionavimo sistemos – suteikia daug laisvės gyventojams patiems kontroliuoti namų mikroklimatą ir pasirinkti sau komfortiškiausias sąlygas.

Šilumos dėl didelių langų aukoti nebereikia

Vienas iš privalumų, kurių įsigydami būstą šiandien ieško gyventojai, yra gražias panoramas ir daug natūralios šviesos užtikrinantys langai.

yit lietuva

YIT LIETUVA nuotr. 

Visgi su dideliais langais yra susijusios ir tam tikros būsto pirkėjų baimės. Anot G. Jakučionio, jas tai pat lemia mąstymas per pasenusių standartų prizmę.

„Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis. Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų. Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių. Atliekant modeliavimą yra apskaičiuojami reikiami šilumos varžos parametrai ir pasirenkami juos užtikrinantys sprendimai. Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų“, – pasakoja G. Jakučionis.

Anot jo, tas pats pasakytina ir apie balkonus, kurie neretai įstiklinami ir leidžia gyventojams šią erdvę pilnai išnaudoti pagal savo poreikius ir įsirengti juose kone papildomą gyvenamąją erdvę. „YIT Lietuva“ nekilnojamojo turto verslo vadovo teigimu, šiandien balkonų įstiklinimui galima rinktis išties pažangius stiklus su saulės kontrolės ir šilumos sulaikymo-atspindėjimo funkcija.

Kokybės kartelė keliama vis aukščiau

G. Jakučionis pažymi, kad bendrai blokinės statybos daugiabučiai dar dažnai nepelnytai siejami su praeities statybomis, kurios neturi nieko bendra su šiandien statomais moderniais gyvenamaisiais namais. Jų statybose naudojamos naujos kartos gelžbetonio elementų konstrukcijos užtikrina ne tik gerokai didesnį pastato energinį efektyvumą, bet ir patikimą garso izoliaciją, patogesnį butų išplanavimą, galimybes naudoti modernius šildymo ir vėdinimo sprendimus.

„Be to, naujų daugiabučių statyboms naudojamos tvaresnė medžiagos, o ir pačios statybos vyksta gerokai sparčiau. Reikiami pastato parametrai užtikrinami naudojant keleto sluoksnių blokus. Jų paruošimas gamykloje, o ne statybų aikštelėje, leidžia išvengti brokų ir netikslumų, sumažina energijos ir vandens resursų sąnaudas. Aukštesnę daugiabučio kokybę bei sklandesnes statybas padeda užtikrinti ir taikomi skaitmeninės statybos modeliai. Lyginti sovietmečiu ar net ir 90-asiais bei pačioje šio amžiaus pradžioje statytus blokinius daugiabučius su dabartiniais yra tas pats, kas lyginti pirmuosius „mygtukinius“ mobiliųjų telefonų modelius su šiandieniniais išmaniaisiais“, – sako pranešime cituojamas G. Jakučionis.
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
nuotrauka
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
nuotrauka
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
nuotrauka
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
nuotrauka
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
nuotrauka
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
nuotrauka
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
nuotrauka
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...
nuotrauka
2025-06-20 07:45
Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras