Neteisėtai įsigytas turtas gali būti konfiskuojamas ir iš artimųjų

Pasak teisininko, siekdama laikytis principo „nusikalstama veikla neapsimoka", Lietuvos valstybė įtvirtino keletą teisinių priemonių, kurių pagalba gali paimti asmens turtą savo naudai nustačius, kad asmuo yra padaręs nusikaltimą. Valstybė gali konfiskuoti asmens turtą, jei jis pripažįstamas kaltu dėl nusikaltimo padarymo arba jei yra įrodymų, kad turtas įgytas neteisėtai.

„Šie mechanizmai apima baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – Baudžiamasis kodeksas), taip pat baudžiamąsias turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo priemones. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas (toliau – Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) leidžia konfiskuoti asmens turtą ir iš jo gautas pajamas," – aiškina M. Šveiteris.

Baudžiamajame kodekse numatytas iš nusikalstamos veiklos įgyto turto konfiskavimas vykdomas be jokios kompensacijos, tampa valstybės nuosavybe. Konfiskuojamas bet koks nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kuris gali priklausyti nusikaltėliui arba kitiems asmenims.

Teisininkas pabrėžia, kad nusikaltimo vykdytojo šeimos nariams ar artimiems giminaičiams perduotas turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar šie giminaičiai yra nuteisti už nusikaltimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiga įrodyti, jog kaltininko šeimos nariams ar artimiems giminaičiams perleistas turtas yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, tenka prokurorui.

Taikomas išplėstinis turto konfiskavimas

Lietuvoje taikomas išplėstinis turto konfiskavimas asmenims, nuteistiems už apysunkius, sunkius ar labai sunkius tyčinius nusikaltimus, kurie turi turtinės naudos. Kaip pasakoja M. Šveiteris, tokios priemonės taikomos tuomet, jei asmuo turi turto, įgyto nusikaltimo metu, po jo ar per penkerius metus iki jo padarymo, kurio vertė viršija jo teisėtas pajamas daugiau kaip 13 750 eurų dydžio suma. Jei kaltininkas šį turtą perleidžia kitiems asmenims arba negali įrodyti jo teisėto įsigijimo, jis konfiskuojamas.

„Baudžiamasis kodeksas, be kita ko, numato, kad neteisėtai sąlygas atitinkantis turtas, perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams, taip pat laikomas konfiskuotinu turtu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu. Tokio turto perleidimas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams neapsaugos įgyto turto nuo jo konfiskavimo valstybės naudai," – sako M. Šveiteris.

Turto konfiskavimą apibrėžia ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas

Teisininkas išskiria, kad Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taip pat leidžia valstybei konfiskuoti turtą ir iš jo gautas pajamas, jei manoma, kad jos gautos neteisėtai. Įstatymas taikomas tokiu atveju, kai turto vertė viršija savininko teisėtas pajamas daugiau kaip 100 000 eurų. Pagal įstatymą preziumuojama, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, kai jį nuosavybės teise turi ir jo negali teisėtomis pajamomis pagrįsti bent vieną iš įstatyme įtvirtintų sąlygų atitinkantys asmenys ir atitinka tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, yra įstatyme nurodyto asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nurodytas asmuo bendrai tvarko ūkį bei kiti įstatyme numatyti atvejai.

„Turtas taip pat gali būti konfiskuojamas, jei jis perleistas asmeniui, kuris žinojo arba turėjo žinoti, kad perleidimu siekiama išvengti konfiskavimo. Tai apima artimus giminaičius, pavyzdžiui, tėvus, vaikus, brolius ir seseris, senelius ir vaikaičius. Įstatymas numato, kad tokie perdavimai yra nesąžiningi, jei turtas buvo perduotas neatlygintinai arba siekiant išvengti teisinių pasekmių," – prideda M. Šveiteris.

Civilinio turto konfiskavimo įstatymas taikomas ne tik už nusikaltimus nuteistiems asmenims, bet ir nusikalstamoje veikloje dalyvaujantiems asmenims. Tai apima asmenis, kurie buvo išteisinti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės arba kuriems buvo panaikinti kaltinimai, taip pat asmenis, įtrauktus į organizuotų nusikalstamų grupuočių sąrašus.

Pasak teisininko, turto tyrimus Lietuvoje atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Lietuvos policija prie Vidaus reikalų ministerijos. Šiuose tyrimuose taip pat dalyvauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos. Civilinės turto konfiskavimo bylos nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir yra grindžiamos prokurorų ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui konfiskuoti turtą, valstybė įgyja nuosavybės teisę į konfiskuotą turtą.

„Esminis skirtumas tarp civilinio turto konfiskavimo ir Baudžiamajame kodekse numatytų turto konfiskavimo priemonių yra įrodinėjimo pareiga. Civilinio turto konfiskavimo bylose asmuo, kurio atžvilgiu atliekama turto tyrimo procedūra, turi įrodyti, kad jo turtas buvo įgytas teisėtai," – aiškina specialistas.

Teismo sprendimai dėl niekinių ir negaliojančių sandorių užtikrina kompensaciją nukentėjusiesiems

M. Šveiteris sako, kad jo minimi konfiskavimo mechanizmai visų pirma yra naudingi valstybei. Tačiau įstatymai ir teismų sprendimai taip pat užtikrina, kad kaltininko turtas gali būti panaudotas nukentėjusiųjų patirtai žalai atlyginti. Tai taikoma net ir tuo atveju, jei turtas buvo perleistas šeimos nariams ar artimiems giminaičiams niekinių sandorių pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai gali pripažinti niekinio sandorio faktą ir taikyti padarinius net ir tuo atveju, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje. Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu nustato, kad sandoris, kuriuo remiasi šalis, yra niekinis ar iš dalies negaliojantis, jis gali tai pripažinti ex officio (liet. savo iniciatyva).

„Baudžiamosiose bylose teismai gali priimti tokius sprendimus, jei sandorio pasekmės yra svarbios bylai. Atsižvelgiama į šiuos veiksnius: niekinio sandorio akivaizdumą, bylos sudėtingumą, baudžiamųjų sankcijų pobūdį ir pareikštus civilinius ieškinius. Taip užtikrinama, kad visos svarbios teisinės ir faktinės aplinkybės būtų tinkamai išnagrinėtos," – komentuoja M. Šveiteris.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikri sandoriai laikomi tariamais ir prieštaraujančiais viešajai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo dienos. Tokios išvados gali būti priimamos remiantis konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis:

1. Sandoris sudarytas po to, kai dėl sandorį sudariusio (savo turtą perleidusio) asmens galimų nusikalstamų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas;

2. Sandorio sudarymą lėmė prokuroro neveikimas, laiku nesiėmus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnyje nustatytų privalomų procesinio pobūdžio veiksmų galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį;

3. Sandoris buvo sudarytas artimųjų giminaičių;

4. Sandoris sudarytas siekiant, kad, pirma, į sandoriuose nurodytą turtą nebūtų nukreiptas galimas išieškojimas pagal nukentėjusiųjų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo; antra, sandoriu perleistas turtas liktų tos pačios šeimos žinioje tik su pasikeitusiais šio turto savininkais, įskaitant tai, kad tie patys asmenys – nuteistojo tėvai, ir toliau gautų naudą iš perleisto turto nuomos;

5. Sandorio vertė mažesnė už rinkos vertę.

„Taigi, teismui pripažinus sandorį, kurio pagrindu kaltininko turtas buvo perleistas, pavyzdžiui, kaltininko šeimos nariams ar artimiems giminaičiams, niekiniu, būtų taikoma restitucija ir toks turtas grąžintas kaltininkui. Į šį kaltininko turtą būtų galima nukreipti išieškojimą pagal baudžiamojoje byloje pareikštus ir patenkintus civilinius ieškinius," – dėmesį atkreipia LAWCORPUS atstovas.

Reali žalos išieškojimo iš kaltininko turto galimybė baudžiamojoje byloje – tik padedant kvalifikuotam teisininkui

Nepaistant tokių teisės aktų nuostatų ir teismų praktikos išaiškinimų dėl turto konfiskavimo, teisininkas perspėja, kad praktiškai baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas itin retais atvejais savo iniciatyva imasi tirti ir nagrinėti tokių sandorių teisėtumą, motyvuodamas, jog tokią galimybę turi pats nukentėjusysis reikšdamas civilinį ieškinį dėl sandorio ginčijimo civilinio proceso tvarka.

„Atitinkamai, nukentėjusiesiems, norintiems, kad teismui patenkinus jų civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje egzistuotų reali galimybė nukreipti išieškojimą į kaltininko turtą, būtina dar ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu, kreiptis į kvalifikuotą teisininką. Labai svarbu atlikti išsamią teisinę kaltininko turto, įskaitant bet kokį tretiesiems asmenims perleistą turtą, peržiūrą. Tai leidžia imtis tinkamų teisinių veiksmų, kad būtų galima prašyti laikinai apriboti nuosavybės teises, užtikrinant, kad turtą bus galima panaudoti kompensacijai," – pataria M. Šveiteris.